D. Kepenis pirmadienį per savo feisbuko paskyrą paragino darbuotojus, patiriančius spaudimą skiepytis dėl koronaviruso, kreiptis į jį.

„Jeigu patiriate prievartą, spaudimą skiepytis, jeigu Jums grasina sumažinti atlyginimą ar išmesti iš darbo, rašykite man, kaip Seimo nariui, Žmogaus teisių komiteto vicepirmininkui“, – rašė jis.

Parlamentaras paaiškino, kad taip parašė, nes jau sulaukė kreipimųsi „ir medikų, ir pedagogų“, kurie kalba apie problemą.

„Šito mano pasiūlymo tikslas yra viešinimas. Viešumas – patys geriausi vaistai nuo visų ligų. Jeigu tik pajusime, kad pažeidžiama Konstitucija, kad žmonės prievartaujami, kalbėsime apie tai. Kviesimės ekspertų, specialistų. Ir kitą savaitę bus apskritasis stalas su mokslininkais apie tai. Svarbu, kad žmonės žinotų, jog Konstitucija juos saugo. Jeigu kas nors prievartauja, tai mes tas problemas viešiname“, – aiškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai Seime priklausantis D. Kepenis.

Parlamentaras sakė nesąs prieš skiepus.

„Manau, kad palikime žmonėms savireguliaciją, ir viskas bus gerai. Tie, kurie nori, tegul pasiskiepyja. O tie, kurie nori gyventi sveikai ir turėti gerą natūralų imunitetą, tegul tą daro“, – sakė D. Kepenis.

Organizuoja diskusiją apie „natūralų imunitetą“

Kitą savaitę parlamentaras organizuoja nuotolinę diskusiją apie „natūralų imunitetą“. Jis aiškina, kad tai yra jo ankstesnių darbų, susijusių su sveikos gyvensenos skatinimu, tąsa.

„Mano tikslas yra telkti mokslininkus, visuomenę, kad rūpintumėmės natūraliu imunitetu ir išvengtume daugybės ligų. Jeigu tą darysime, tai net susirgus kovidu padės. Matau, kad žmonės labai lengvai perserga, dar lengviau, negu anksčiau gripu sirgdavo. Tokių liudininkų turiu labai daug. Mano tikslas yra kalbėti apie natūralų imunitetą, kalbėti apie valstybės vaidmenį, kaip žmonėms padėti turėti tokį imunitetą.

Pasirodo, kad ne vien skiepai gali išgelbėti nuo ligos. Net tie, kurie perserga, pasirodo, turi antikūnų, kurie taip pat juos saugo. Daugybė sveikuolių man pranešė: „Taip aš persirgau kovidu, turiu antikūnų, kam man dabar reikia skiepytis?“ Aš ir klausiu, kodėl verčiate skiepytis visus iš eilės, net nenagrinėdami klausimo, kad yra žmonių, kurie jau persirgo, turi imunitetą specialų, turi antikūnų“, – kalbėjo D. Kepenis.

Pasak jo, toje diskusijoje dalyvaus „Klaipėdos universiteto, kiti Lietuvos mokslininkai“, kurių domėjimosi sritis yra „natūralus imunitetas“.

„Tokių yra nedaug, beveik visi užsiima tik specifiniu imunitetu ir skiepais, o esminiu imunitetu, kuris saugo ne tik nuo kovido, bet ir nuo daugelio ligų, niekas rimtai neužsiima. Klaipėdos universitetas parodė iniciatyvą, ir mes juos palaikysime“, – sakė D. Kepenis.

Veryga: neaišku, kas tie mokslininkai ir kas patiria spaudimą

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kurio išsilavinimas – gydytojas psichiatras, savo kolegos frakcijoje iniciatyvą organizuoti tokią diskusiją vertino atsargiai.

„Neaišku, kas tie mokslininkai. Jeigu tai tikrai mokslininkai, tai viskas gerai. Imunitetas nėra jokia didelė naujiena, tikrai tai nėra Kepenio išradimas. Tai – rimtas dalykas. Žmonėms reikia ir grūdintis, ir judėti. Viskas dėl to gerai. Nematau jokios bėdos, jeigu nėra priešinamas skiepijimas su tuo imunitetu“, – kalbėjo A. Veryga.

Pašnekovas skeptiškai įvertino tokius teiginius, kad žmogus įgyja imunitetą ne tik pasiskiepijęs, bet ir persirgęs liga.

„Taip, daugeliu ligų gali persirgti ir, jeigu nenumirsi, įgysi imunitetą. Bet tokiu atveju tai yra natūrali atranka. Ar mes esame natūralios atrankos šalininkai? Žmonės tiek toli nuėjo su mokslu, su medicina, kad natūralią atranką truputėlį eliminuotų“, – sakė A. Veryga.

Kartu jis priminė, kad jei persirgęs žmogus turi antikūnų, jis nėra skiepijamas nuo koronaviruso.

„Aš suprantu Dainių, jis yra labai šaunus žmogus su sveika gyvensena. Jis daug savo gyvenimo tam paskyręs, ir tai neprieštarauja vakcinacijai. Kai tai priešinama, yra nesąmonė. Nereikia to daryti.

O šiaip, tai – labai gerai, Dainius bėgioja, aš kiekvieną rytą jį sutinku Seimo bendrabutyje išlekiantį, bėgantį, jis labai sportiškas, labai sveikas. Viskas su juo gerai, bet ką daryti su visais kitais žmonėmis? Ką, mes visus juos įtikinsime, kad užsigrūdintų per dvi tris savaites? Kaip tą padaryti?“ – svarstė A. Veryga.

Veryga: žmogus laisvas rinktis profesiją

Kartu parlamentas teigė iki galo nesuprantąs, kas yra tie darbuotojai, kuriuos reikia ginti dėl patiriamo spaudimo skiepytis.

„Mes Lietuvoje netaikome prievartinio skiepijimo nei suaugusiems, nei vaikams. Žmogus yra laisvas apsispręsti, ar jis nori būti saugus ir saugoti kitus, ir dirbti tam tikroje vietoje. Aš čia kalbu apie sveikatos priežiūros darbuotojus, galbūt ir daugiau tokių rastume.

Nėra prievartos nei būti gydytoju, nei dirbti ligoninėje: gali ir nesiskiepyti, sėdėk kaime, grūdinkis, niekam nebus dėl to jokios bėdos, nebus jokios prievartos. Bet šiaip, jeigu ateini į darbą, kur yra tam tikros taisyklės, man atrodo, keisti tokie kažkokių teisių reikalavimai. Tai yra darbo saugumo klausimas. Jeigu kas nors iš medikų netiki vakcinomis, aš nežinau, kaip jie medicinos diplomą gavo. Daug kuo gali tikėti arba netikėti, bet čia – ne religija“, – sakė A. Veryga.

Parlamentaras dar labiau nusistebėjo, kad atsirado išsigandusių pedagogų. Jie dar net nėra skiepijami. Bet ir dėl jų A. Verygos nuomonė tokia pati kaip dėl medikų.

„Nebūtina juk dirbti pedagogu, gali kitą darbą susirasti. Kokia problema? Galima nuotoliniu būdu korepetitoriumi dirbti, jeigu nepatinka mokykloje būti. Ką tokiems žmonėms pasakyti?“ – retoriškai klausė A. Veryga.

Sejonienė: yra problema su tuo Klaipėdos universitetu

Pagal išsilavinimą medikė, Seimo narė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Jurgita Sejonienė jau anksčiau yra kreipusis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl D. Kepenio pareiškimų apie koronaviruso gydymą.

Ir dabartines šio parlamentaro iniciatyvas organizuoti diskusiją ji vertina skeptiškai, taip pat – ir tokios diskusijos potencialius dalyvius.

„Yra problema su tuo Klaipėdos universitetu. Jie turi ir neblogų programų, bet ten gyvensenos „kirkutizmas“ irgi klesti. Kaip suprantu, Kirkutis ten yra nuėjęs dėstyti. Blogai“, – sureagavo J. Sejonienė.

Parlamentarės nuomone, jeigu jau rengiama diskusija, tai negali būti į ją kviečiami vienoms pažiūroms atstovaujantys mokslininkai.

„Tai turi būti skirtingų pažiūrų ir mokyklų mokslininkai“, – sakė J. Sejonienė.

Ambrozaitis: negalima painioti šitų dviejų imunitetų

Ilgametę patirtį turintis infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arvydas Ambrozaitis šioje diskusijoje pirmiausia pabrėžė, kad Lietuvoje nėra privalomų skiepų. Ir apskritai nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje nėra privalomo skiepo nuo COVID-19.

Antras dalykas, kurį akcentavo mokslininkas, – „negalima painioti specifinio ir nespecifinio, arba, kaip Kepenis sako, bendro imuniteto“.

„Tai – visiškai skirtingi dalykai. Yra įgimta imuninė sistema. Ją galima sustiprinti lendant į eketę, maudantis šaltame Baltijos jūros vandenyje, bėgiojant. Tai yra bendras imunitetas. Jis labai svarbus. (…) Bet tai nėra specifinis imunitetas.

Mes kalbame apie specifinį imunitetą. Kad būtų galima suvaldyti šitą pandemiją ir kad ji baigtųsi, reikia, kad šešiasdešimt (o dar geriau septyniasdešimt) procentų žmonių populiacijos įgytų kolektyvinį imunitetą. Kolektyvinį imunitetą galima įgyti dviem būdais – arba persirgus, arba pasiskiepijus. (…) Tie antikūnai nesusidaro maudantis eketėje, Baltijos jūroje, sportuojant“, – aiškino A. Ambrozaitis.

Specialistas sakė, kad negalima tų dalykų priešinti – žmogui reikalingas ir bendras, ir specifinis imunitetas. Taigi svarbi ir sveika gyvensena, ir vakcinacija.

„Labai apgailestauju, kad žmogus, Dainius Kepenis, kuris neturi medicininio išsilavinimo, kuris yra fizinio lavinimo specialistas, (…) lenda į tą sritį, kurioje nenutuokia, ir kelia sumaištį. Manau, kad tokius jo veiksmus reikėtų vertinti kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pasaulio sveikatos organizacija yra įvardijusi, kad nesiskiepijimas arba raginimas nesiskiepyti yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Jis sukelia sumaištį, nepasitikėjimą. Tai yra labai naudinga Rusijos specialiosioms tarnyboms, Putino režimui, kurie nori suskaldyti Europos Sąjungą, sukelti sumaištį“, – sakė A. Ambrozaitis.