„Tai nereiškia, kad nutarimas, toks, koks yra dabar, galios visa apimtimi visą mėnesį. Tai reiškia, kad Vyriausybė kol kas neturi pagrindo keisti karantino režimą pagal ekspertų viešai aptarinėtą situacijų klasifikaciją. Vis dar esame pačioje blogiausioje kategorijoje, nepaisant to, kad situacija yra gerokai pagerėjusi nuo praėjusių metų pabaigos“, – po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad situacija, nors ir pagerėjusi, nėra pakankamai gėra, kad būtų galima atšaukti karantino režimą apskritai.
Pasak jos, Vyriausybė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija kas savaitę svarstys, kokie pakeitimai gali būti daromi, atsižvelgus į tuometinę epidemiologinę situaciją.
„Mes kol kas dar nesame nulipę iš D scenarijaus į C scenarijų, kas galbūt leistų kalbėti apie tam tikrus didesnius apribojimų sumažinimus ar daugiau apribojimų sumažinimų“, – teigė premjerė.
I. Šimonytės teigimu, situacija negerėja taip sparčiai, kaip anksčiau.
„Karantinas geriausią poveikį duoda pačioje pradžioje. Toliau reikės ir papildomų priemonių, ir papildomų sprendimų dėl prevencinio ir židinių testavimo, tam, kad mes galėtume atvejų skaičių sumažinti labiau nuo to lygio, kurį esame pasiekę“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kalbėdama apie judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, ministrė pirmininkė taip pat akcentavo, kad situacija yra dinamiška, situacija nėra tokia gera, kokios siekiama, tad skatinti mobilumo didėjimo, pasak jos, kol kas negalima.
„Akivaizdu, kad skatinti mobilumą šiomis aplinkybėmis nebūtų gera mintis, bet tai nereiškia, kad šie mobilumo apribojimai galios iki pat vasario pabaigos. Situacija yra tokia dinamiška, kad mes peržiūrėsime visus apribojimus, įskaitant ir šitą. Tačiau pats karantino nutarimas tikrai galios iki vasario pabaigos“, – paaiškino I. Šimonytė.
Pasak jos, Vyriausybė apie taikomas karantino režimo priemones diskutuos jau penktadienį, tačiau tikėtis, kad tada bus priimti kažkokie sprendimai dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimo atlaisvinimo, akcentavo premjerė, neverta.
„Galbūt bus diskusijos dėl kažkokių kitų sprendimų, veiklų, bet tikrai nenorėčiau nieko žadėti. Penktadienį turėsime daugiau duomenų, bus atlikta Vyriausybės analitikų analizė, pristatyta ministrams. Diskutuosime, kokios informacijos galbūt reikia VESK pirmadieniui, galbūt turėsime kažkokį nuomonių pasikeitimą dėl įvairių aspektų, bet jokių sprendimų tikrai nežadu“, – kalbėdama apie artimiausią, penktadienį laukiantį posėdį pabrėžė I. Šimonytė.
Premjerė: NVSC dar nėra pajėgus atsekti atvejus
Premjerė taip pat pažymėjo, kad atvejų atsekamumas sustojo tada, kai buvo viršyta 200 atvejų per dieną riba.
Už tai yra atsakingas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Labai gaila, bet dėl įvairių priežasčių NVSC dar nėra pajėgus dirbti savo darbą taip, kad mes galėtume tuos atvejus atsekti. Galiausiai dabar tų atvejų dar ir yra labai daug – mes kalbame apie maždaug 1000 atvejų per dieną. Akivaizdu, kad tai yra gerokai daugiau nei tie 200, ties kuriais ši institucija prarado gebėjimą šią funkciją vykdyti“, – teigė I. Šimonytė.
Norint pasiekti skiepijimo tikslą, būtina gauti didesnį kiekį vakcinų
Paklausta, ar realu pasiekti prezidento Gitano Nausėdos iškeltą tikslą – iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų, – premjerė atsakė, kad tai priklauso nuo vakcinų siuntų tiekimo šaliai grafikų.
„Jei turėsime vakcinos dviem trečdaliams Lietuvos gyventojų, tai realu, žinoma. Bet ar turėsime vakcinos dviem trečdaliams Lietuvos gyventojų, žinoma, gavę ją ne nuo birželio 30 dieną, o nuosekliai per visą laikotarpį, – to aš patvirtinti turimomis žiniomis negaliu“, – kalbėjo I Šimonytė.
Ministrė pirmininkė taip pat sakė, kad, jei reikiamas vakcinų kiekis būtų gaunamas jau dabar, savivaldybės susitvarkytų su vakcinuojamų asmenų apimtimis ir tempais.
„Jei pakankamas kiekis vakcinų būtų gaunamas jau dabar, tai tikrai pagal tą planą, kurį rengia SAM ir diskutuoja su savivaldybėmis, nebūtų didelės problemos paskiepyti tokio skaičiaus žmonių per dieną. Reikia turėti vakciną, kurios mes kol kas neturime“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
Dulkys: situaciją suvaldyti ligoninėse pavyko
Teikimą pratęsti karantiną Sveikatos apsaugos ministerija argumentavo tuo, kad įvedus griežtą karantiną sergamumas COVID-19 sumažėjo, tačiau vis viena išlieka didelis.
„Yra siūlymas pratęsti karantino režimo trukmę, siūloma pratęsti ją dar vienam mėnesiu – iki vasario 28 dienos, 24 valandos. Kaip jau žinote, jeigu mes lyginamės skaičius su gruodžio mėnesiu, (...) yra iš tikrųjų didžiuliai pokyčiai, tačiau tie didžiuliai pokyčiai yra įvykę nuo didžiulių skaičių“, – pristatydamas klausimą sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Atvejų skaičius Lietuvoje mažėja, bet mažėjimo tempas, palyginus su ankstesnėmis savaitėmis, yra lėtėjantis“, – pastebėjo jis.
Pasak ministro, tai vis dėlto nereiškia, kad priemonės nepasiteisina: pavyko suvaldyti situaciją ligoninėse.
„Jau prasidėjo strategija dėl stacionarinių paslaugų atnaujinimo“, – pastebėjo jis.
Mirtingumas taip pat išlieka didelis, nors pastebimas tiek jo, tiek bendro mirtingumo mažėjimas.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu imunitetą COVID-19 ligai turi apie 7 proc. Lietuvos gyventojų: paskiepyti bent viena vakcinos doze (apie 2 proc.) arba persirgę liga per paskutinį pusmetį (apie 5 proc.).
Pirmadienį po Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos skelbta, kad pirmųjų atlaisvinimų galima tikėtis nuo vasario vidurio, jeigu mažės užsikrėtimų COVID-19.
Lietuvoje karantinas paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas ir šiuo metu galioja iki sausio 31-osios.
Šiuo metu šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.
