Feisbuke M. Stankūnas rašė, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje gerėja.
„Todėl vis garsiau yra kalbama, kad jau vertėtų „atlaisvinti“ tam tikrus karantino ribojimus. Bene dažniausiai ši diskusija sukasi apie mokyklas“, – socialinėje erdvėje dėstė jis.
Profesorius teigė, kad nemažai mokslinių studijų rodo, kad mokyklų atvėrimas vaidina gana nedidelį vaidmenį viruso plitimui. Tačiau mūsų valdžia to daryti neskuba. Kodėl?
Pirmiausia M. Stankūnas ragino pažvelgti į šalių situaciją, kuriose buvo atliktos studijos.
„Mano jau paminėtos studijos ir dar visa eilė kitų buvo atliktos, tada kai šių šalių epidemiologinė situacija ženkliai skyrėsi nuo Lietuvos. Sakykim minima studija Švedijoje analizuoja laikotarpį nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. Tuo laikotarpiu maksimalus Švedijos naujų atvejų skaičius per 7 d. siekė 108 / 100 0000 gyventojų.
Kita studija Izraelyje buvo atlikta 2020 m. kovo – liepos mėnesiais. Tuo laikotarpiu minėto rodiklio „pikas“ siekė 201 / 100 000 gyventojų. Palyginimui, Lietuvoje šiuo metu jis yra 478, o dar visai nesenai jis buvo 1094, gruodžio 24 dieną“, – prisiminė LSMU profesorius.
Visgi, praėjusią savaitę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ataskaitoje pabrėžė, kad ugdymo įstaigų atvėrimas esant mažam viruso paplitimui visuomenėje nevaidina didelio vaidmens.
„Tačiau esant dideliam paplitimui, jos gali būti gana reikšmingas epidemijos augimo veiksnys. (…) Toliau tame pačiame raporte PSO pabrėžia, kad mokyklų uždarymas turi būti taikomas kaip pati kraštutinė priemonė. Lietuvoje mokyklos (pradinis ugdymas) buvo vykdomas iki „paskutinės minutės“, t.y. buvo sustabdytas tik gruodžio viduryje, kai vidutinis per dieną nustatomas atvejų skaičius perkopė 3000.
Jas buvo nuspręsta uždaryti, nes remiantis gausia moksline literatūra, tai yra efektyvi priemonė stabdant pandemijos plitimą. Ir atrodo, kad mūsų situacijai šis sprendimas tikrai pagelbėjo“, – praėjusių metų pabaigą prisiminė jis.
„Kyla natūralus klausimas, kada mokiniai gali sugrįžti į mokyklas? Aš manau, kad tai bus palaipsniui. Tikriausiai pirmiausiai mokyklų duris pravers pradinukai ir abiturientai. Tačiau manau, kad tą reikėtų daryti, kai mokykloje saugiai galėtų jaustis ir mokiniai, ir mokytojai, ir jų šeimos nariai“, – savo poziciją dėstė M. Stankūnas.
Amerikiečių Ligų kontrolės centras (CDC) yra įvardijęs kelis su mokyklų atvėrimu susijusius rizikos lygius ir jų apibrėžimui naudoja naujų atvejų per 14 dienų rodiklį. Tad viruso plitimo mokyklose rizikos lygiai yra tokie:
>200 Aukščiausia rizika viruso plitimui mokyklose;
50 – 200 Aušta rizika;
20 – 50 Vidutinė rizika;
5–20 Žema rizika;
<5 Žemiausia rizika.
„Mano siūlymas būtų toks, kad susilaikyti nuo mokyklų atvėrimo iki tol, kol nesumažinsime Lietuvoje šio rodiklio iki 200 ar mažiau. Priešingu atveju mes rizikuojame savo vaikais, mokytojais ir šeimos nariais“, – feisbuke rašė M. Stankūnas.
Statistikos departamento duomenis, Lietuvoje per praėjusią parą buvo nustatyti 686 nauji COVID–19 ligos atvejai, mirė 14 žmonių.
