Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė po VESK posėdžio portalui Delfi.lt pabrėžė, kad nors koronaviruso plitimo suvaldymo tendencija šalyje yra pozityvi, net ir mažėjant naujų susirgimų skaičiui, apie karantino atlaisvinimus kalbėti reikėtų labai atsargiai.
„Labai baisu, kad, tiek pasiekę ir pradėję judėti gerėjimo kryptimi, apsidžiaugsime per anksti ir įkrisime į trečią bangą. Reikėtų labai atsargiai žiūrėti į atlaisvinimus ir juos pasverti bei įvertinti naudos ir galimos žalos balansą bei atidaryti tik tas sritis, kurios yra būtinos. Šiuo atveju turiu galvoje vaikų ugdymą, jo atlaisvinimą, kuris yra labai svarbus“, – sakė prof. R. Kalėdienė.
Kartu ji patikino, kad pandemija nustotų plisti, jei mes visiškai neturėtume kontaktų. Bet koks karantino sąlygų švelninimas reiškia daugiau kontaktų, o daugiau kontaktų, savo ruožtu, reiškia ir daugiau viruso plitimo rizikų.
Pereiti į C scenarijų pagrindo dar nėra
Kaip po VESK posėdžio informavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sekmadienio duomenimis, susirgimų COVID-19 vidurkis šalyje siekia 527 atvejus 100 tūkstančių gyventojų. Tai rodo, kad artėjama prie C scenarijaus.
Primename, kad kol kas epidemiologinė situacija Lietuvoje buvo artimiausia D scenarijui, kai nauji atvejai viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičių per 14 dienų. C scenarijus įvedamas tuomet, kai naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų viršija 100 atvejų.
Lietuvai perėjus į scenarijų C, pagrindinis, vidurinis, pradinis, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas vyktų ne nuotoliniu būdu, o tiesioginiu būdu, taikant mokytojų ir moksleivių reguliarų testavimą. Lokaliame lygmenyje taip pat būtų paliekama griežtesnių ribojimų galimybė, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos. Taip pat galėtų vykti nevaržomas dviejų namų ūkių bendravimas.
Gyventojai galėtų tikėtis platesnio planinių medicinos paslaugų spektro, o kartu būtų leidžiama įprastinė prekyba ne tik maisto, optikos ar veterinarijos prekėmis, prekybos vietose ribojant pirkėjų srautus ir taikant specialiuosius paslaugų teikimo reikalavimus, mažinant užsikrėtimo riziką.
Prof. R. Kalėdienė pabrėžė, kad C scenarijus reiškia, jog atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų svyruotų tarp 100-500 atvejų. Tačiau tai, pasak profesorės, tikrai nereiškia, kad ryt ar poryt nustačius 500 ar 499 atvejus per parą, bus galima akivaizdžiai pereiti į C scenarijų ir leisti parduotuvių veiklą bei kitus atlaisvinimus.
„Reikia žiūrėti į vakcinacijos galimybes. Scenarijuose mes esame įrašę, kad atlaisvinimai galimi, atliekant efektyvų darbuotojų testavimą. Tai kol testavimo metodikos yra neįdiegtos, labai pavojinga yra atidaryti tiek ugdymo įstaigas, tiek plėsti prekybos apimtis. Jei būtų įdiegtas testavimo algoritmas, mes galėtume greičiau identifikuoti potencialius kylančius židinius.
Aprūpinimas greitaisiais testais yra labai aktualus. Kiek girdėjome, vasario viduryje turėtų atvykti pakankamas kiekis greitųjų testų. Pakankamas kiekis testų irgi yra santykinis dalykas, nes yra daugybė sektorių, kuriems reikia atlikti testavimus. Itin svarbus yra testavimas ugdymo įstaigose, nes jos yra labai didelis rizikos virusui plisti židinys. Nesvarbu, mes atidarome pradinį mokymą ar abiturientams atlaisviname ribojimus, kontaktai ugdymo įstaigose kelia rizikas pernešti virusą į šeimas“, – aiškino prof. R. Kalėdienė.
Atlaisvinimo saugikliai
Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministrė prakalbo, kad artimiausiu metu, gerėjant epidemiologinei situacijai, tam tikrų karantino režimo atlaisvinimų galėtų tikėtis ugdymo ir verslo sektoriai. Kartu galvojama ir apie judėjimo tarp savivaldybių laisvinimą.
Profesorė R. Kalėdienė pabrėžė, kad, mąstant apie atlaisvinimus, privalu galvoti net tik apie aiškiai įdiegtas testavimo metodikas. Kartu, pasak jos, pavojinga prisirišti prie kokios nors konkrečios datos ar vien prie naujų atvejų skaičiaus.
„Turime rištis prie epidemiologinės situacijos ir taip pat prie vakcinacijos dažnio. Trečias dalykas, kuris yra labai svarbus – testavimo dažnis. Tai trys labai svarbūs aspektai, kurie yra susiję su tuo, kada mes galėsime pradėti gyventi laisviau“, – aiškino profesorė.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė akcentavo, kad, tikintis karantino režimo švelninimų, labai svarbus rodiklis yra stacionarizuotų ligonių skaičius.
„Dabar stacionarizuotų ligonių skaičius proporcingai mažėja, mažėja ir reanimacijoje gydomų ligonių skaičius. Vadinasi, bendra tendencija yra atspindėta“, – pastebėjo ji.
Atlaisvinimus stabdo naujos atmainos
Delfi.lt kalbintos profesorės neatmetė, kad neplanuoti staigių atlaisvinimų skatina ir užsienyje paplitusios naujos COVID-19 atmainos.
„Šiuo metu aktyviai sprendžiamas šis klausimas ir planuojama, kad artimiausiu metu bus žymiai daugiau atliekama sekoskaitos tyrimų. Tai padėtų identifikuoti naujas mutacijas. Šiuo metu naujos mutacijos Lietuvoje nenustatytos, bet sakyti, kad jų nėra, būtų pernelyg drąsu“, – situaciją apibrėžė prof. R. Kalėdienė.
Naujų atmainų veiksnį išskyrė ir VU profesorė A. Žvirblienė.
„Daugelis šalių įvardija stiprią naujų viruso variantų riziką. Tai tie suvaržymai mums labai padeda tuo, kad jeigu tų mutacijų pas mus ir yra, dėl tų apribojimų rizika juos išnešioti mažėja. Tai būtų motyvas, kodėl labai skubėti su atlaisvinimais nereikėtų.
Nežiūrint skaičių, turime galvoje turėti naujų viruso variantų riziką ir tai jau nebėra vien Jungtinės Karalystės problema, nes tie variantai jau yra paplitę ne vienoje kitoje, o dešimtyse šalių. Net jeigu skrydžius uždraustume, žmonėms važiuoti per sieną yra kitų galimybių. Tai yra sudėtingas klausimas“, – paaiškino ji.
