Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės, 2016 metų Seimo rinkimų situacija buvo neeilinė.
„Tada valstiečiai buvo kaip nauja partija, iškilusi ant bangos gana netikėtai. Net jie patys matyt nesitikėjo, kad tokią pergalė gali laimėti ir tas žmonių entuziazmas buvo neįtikėtinai didelis. Toks savotiškai net apgaulingas, nes mes tais metais darėme porinkiminę apklausą ir maždaug apie 30 proc. žmonių teigė, kad jie balsavo pirmame ture už valstiečius, kas yra neįmanoma, nes jie pirmame ture tiek nesurinko balsų“, – Delfi sakė prof. A. Ramonaitė.
LVŽS reitingas 2016 m. nuo rugsėjo mėnesio iki gruodžio tuomet augo net 12,8 procentinio punkto. Šios apklausos rezultatus galite matyti čia.
Pasak VU TSPMI profesorės, taip nutiko dar ir dėl to, kad valstiečiai tuo metu neturėjo ryškios ideologijos, aiškiai apibrėžtos politiniame spektre.
„Niekas dorai nežinojo, kas čia ta partija yra. Buvo tikrai tokių gana paradoksalių dalykų – vieni manė, kad čia labiau kairė, kiti manė, kad labiau dešinė. Visi ką norėjo, tą matė toje partijoje, nes ji buvo tokia dar nelabai aiški. Tuo metu visos kitos partijos, tikėdamos patekti į koaliciją, irgi kažkaip nepuolė, nesmerkė tos partijos. Kiti gyrė ir norėjo draugauti – kaip ir nebuvo kažkokių priešų šiai partijai tuo metu. Aišku, vėliau dalykai keitėsi, partijos įvaizdis išryškėjo, bet tuo metu buvo tokia situacija“, – atkreipė dėmesį A. Ramonaitė.
Jai antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis. Pasak jo, 2016 m. valstiečių aukštus reitingus po rinkimų lėmė ir naujumo faktorius.
„Jie turėjo kur kas didesnį pasitikėjimo kreditą. Ta pagalvė, kurią jie susikūrė pačioje pradžioje, leido jiems praktiškai visą kadenciją pakankamai gerai laikytis ir realiai jie dabar turi tokį patį pasitikėjimo kreditą, kokį ir konservatoriai“, – kalbėjo politologas.
Konservatorius rinkėjai vertina arba labai teigiamai, arba labai neigiamai
Kalbėdami apie dabartinius pastarųjų Seimo rinkimų laimėtojų TS-LKD reitingus, politologai vieningai pabrėžia, kad ši partija sulaukia itin skirtingų viso elektorato vertinimų.
Kaip parodė 2020 m. gruodžio 10–20 dienomis atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa, konservatorius palankiai vertina 16,8 proc. respondentų.
„Ypatingai Tėvynės sąjunga tą savo labai ryškų įvaizdį turi nuo senų laikų. Nėra nieko naujo, kad žmonės kažkaip staiga pakeistų tą nuomonę, kurią turėjo apie šitą partiją. Kaip žinia, Tėvynės sąjunga vis tiek yra ta partija, kuri dalija rinkėjus į ją mėgstančius ir jos nemėgstančius. Kad žmogus, kuris nemėgo, dabar staiga pradėtų mėgti tą partiją vien dėl to, kad ji laimėjo rinkimus, tai būtų pakankamai keista“, – sakė VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė.
Savo ruožtu politologas Š. Liekis taip pat akcentavo, kad išlaikoma rinkėjų parama partijai gali pradėti byrėti, kai pandemijos ir krizių metu jiems teks priimti įvairiausius sprendimus.
„Valdantiesiems, kadangi jie yra prie savo minimumo – jų parama atspindi jų rėmėjų skaičių, visi kiti juos nelabai remia, – yra pavojinga situacija, kadangi, neturėdami tos pagalvės, su problemomis (krizių valdymu – aut.p.) jie pradės leistis žemiau nei jų galimas rinkėjų skaičius. Kitaip sakant, jie pradės praradinėti savo elektoratą“, – apie galimas rizikas TS-LKD partijai kalbėjo VDU profesorius.
Socialdemokratams sprendžiant vidines problemas, jų rinkėjas gali pasirinkti LVŽS
Š. Liekis tuo pačiu metu atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2016 m. su problemomis buvo susidūrę ir socialdemokratai, o jų rinkėjų dalis galėjo balsuoti už LVŽS.
„Jiems (valstiečiams – aut.p.) tada buvo mažiau dėmesio, nebuvo jie puolami. Tarpusavy pjovėsi konservatoriai su socialdemokratais, tai valstiečiai sugebėjo sėkmingai išeiti. Dabar jiems užduotis buvo kur kas sunkesnė nei 2016 metais“, – sakė Š. Liekis.
Nepaisant to, kaip prognozuoja VDU profesorius, socialdemokratams bus sunku atsikovoti rinkėjų pasitikėjimą.
„Kol kas man atrodo, kad socdemai nesugebės sėkmingai grįžti į kairiąją poziciją, nuo kurios jie yra nudreifavę. Jų elektoratas eis pas valstiečius“, – kalbėjo politologas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad būtent dėl sugebėjimo sutraukti rinkėjus iš kitų partijų, valstiečiai pasiekė gerų rezultatų ir šiuose Seimo rinkimuose.
„Galutinis rezultatas, turint omeny, kad jie daug pastangų neįdėjo kovose, yra labai geras. Jie praktiškai be pastangų vos vos nelaimėjo rinkimų. Jei Lenkų rinkimų akcija būtų praėję (Seimo rinkimų 5 proc. kartelę – aut.p.), jie būtų sudarę Vyriausybę“, – sakė prof. Š. Liekis.
Kandidatų į premjerus reitinguose situacija atvirkštinė
Nors valstiečių partijos reitingas po 2016 m. laimėtų rinkimų buvo ženkliai aukštesnis nei dabartinių valdančiųjų konservatorių šiuo metu, tačiau pastarųjų kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė dabar vertinama palankiau nei 2016 m. buvo vertinamas premjeru ketinęs tapti Saulius Skvernelis.
Pasak A. Ramonaitės, tokią situaciją galėjo lemti tai, kad I. Šimonytė sugeba sulaukti didesnės ją palaikančiųjų rinkėjų paramos nei pati TS-LKD – rinkėjai ją, kaip asmenybę, vertina palankiau.
„Šimonytės atveju tą matome. Jei pažiūrėtume, kiek Šimonytė surinko balsų, kandidatuodama į prezidentus ir kiek partija paprastai surenka, tai vis dėlto asmeninis Šimonytės rezultatas buvo žymiai geresnis“, – kalbėjo VU TSPMI profesorė.
Jau premjere tapusia I. Šimonytę iškart po rinkimų palankiai vertina 36,6 proc. apklaustųjų, o rugsėjį jos reitingas siekė 17 proc. Tuo tarpu 2016 m. rugsėjį S. Skvernelį palankiai vertino 5,4 proc. apklaustųjų, o tarp pirmojo ir antrojo turo darytoje apklausoje S. Skvernelio populiarumo reitingas siekė 13,4 proc.
Tiesa, po rinkimų darytoje apklausoje ir jo reitingas ženkliai augo – iki 30,3 proc., bet po mėnesio vėl krito.
Abu Delfi kalbinti politologai pabrėžė, kad tai nestebinanti tendencija, nes gyventojai yra linkę palaikyti aiškiausius pretendentus.
„Žmonės paprastai renkasi tarp tų, kas yra aiškiausi pretendentai – tarkime, kai po rinkimų tapo aišku, kad Šimonytė bus premjerė, tai žmonės ir mato, kad ji labiausiai tiktų. Nebent būtų labai nusistatę, kad nenori jos matyti premjere“, – teigė A. Ramonaitė.
Jai antrino ir VDU profesorius Š. Liekis.
„Lietuviai yra racionalūs. Kadangi jie kitos alternatyvos nemato, tai jei klausia, kas galėtų būti premjeras, jie supranta, kad nėra kitos alternatyvos. Tai yra grynai racionalistinės prieigos klausimas“, – pridūrė politologas.
Galiausiai VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė pabrėžė, kad geresnis I. Šimonytės reitingas susijęs ir su tuo, kad ši politikė turėjo ir geresnį „atspirties tašką“ – ją gerai pažinoję rinkėjai ir iki Seimo rinkimų kandidatę vertino palankiau.
„Rugsėjį prieš rinkimus galime matyti, kad atspirties taškas, nuo kiek reitingas paaugo, yra skirtingas. Jei Skvernelis nuo 5 proc. paaugo iki 13 proc., tai Šimonytės startinė pozicija buvo geresnė jau rugsėjo mėnesį“, – pridūrė A. Ramonaitė.
