Keli šimtai žmonių susirinko Estijos sostinės Talino centre esančioje Laisvės aikštėje ir vėliau nužygiavo prie Rusijos ambasados.

Organizatoriai paprašė dalyvių rinktis ne didesnėmis nei 10 žmonių grupelėmis, kad būtų paisoma dėl koronaviruso įvestų apribojimų.

Vieni demonstracijos dalyviai laikė A. Navalno portretus, kiti turėjo plakatus su užrašais „Laisvę Navalnui!“ ir „Diktatūrai – ne!“

Prie protestuotojų prisijungė aplinkosaugos aktyvistė Jevgenija Čirikova, kuri, bijodama represijų prieš opoziciją, 2015 metais pabėgo iš Rusijos į Estiją.

Viena dalyvė, 26 metų Eva, nenorėjus nurodyti savo pavardės, teigė, kad ji taip pat persikėlė į Estiją, kaip ir dvi jos draugės, taip pat dalyvavusios demonstracijoje.

„Mums tai yra labai svarbu – žodžio laisvė, visko laisvė Rusijoje, saugumo ir apsaugos jausmas“, – teigė ji.

„Laimei, būtent taip mes jaučiamės čia, ir labai norėtume, kad taip visada jaustumėmės Rusijoje“, – kalbėjo demonstracijos dalyvė.

Vilniuje prie Rusijos ambasados šeštadienio popietę taip pat buvo surengtas piketas, skirtas atkreipti dėmesį į žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimus šioje šalyje.

Kelių šalies politikų ir visuomenininkų surengta akcija, skirta solidarizuotis su protestais Rusijoje po A. Navalno sulaikymo, pritraukė apie šimtą žmonių. Jie, raginami organizatorių, stengėsi laikytis atstumų ir kitų saugumo reikalavimų dėl Lietuvoje įvesto karantino.

„Tos akcijos vyksta ir Rusijoje, tai yra solidarumas (...). Rusijos demokratai gyvuoja, stiprėja, manau, kad įvyksta lūžis Rusijos visuomenėje ir tiems žmonėms yra svarbus palaikymas, kad jie nebijotų, drąsiai reikštų savo poziciją“, – žurnalistams sakė vienas akcijos organizatorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Jis tikisi, kad tarptautinis spaudimas padės siekti, kad Rusijoje „nebūtų teroro, represijų iš oficialių Rusijos teisėsaugos struktūrų“.

„Kartu tai ir tarptautinei bendruomenei signalas, kad Rusija – ne tik Putinas, yra ir demokratai, kurie nori kurti kiek kitokią valstybę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Visoje Rusijoje šeštadienį į protestus susirinko tūkstančiai žmonių. Kaip pranešama, policija per šias akcijas sulaikė jau daugiau kaip 1,3 tūkst. žmonių.

44 metų A. Navalnas išgarsėjo prieš dešimtmetį ir tapo pagrindiniu Rusijos opozicijos judėjimo lyderiu, sugebančiu suburti didelius skaičius žmonių į protestus prieš korupciją ir sukčiavimą rinkimuose.

A. Navalnas paragino žmones protestuoti, kai buvo areštuotas Maskvoje, į kurią grįžo po kelis mėnesius trukusio gydymo Vokietijoje dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Jo areštas sulaukė didelio Vakarų pasmerkimo, o JAV ir Europos Sąjunga paragino paleisti opozicionierių.