Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad jie veikia panašiu principu kaip nėštumo testas.

„Galima bus tiesiog paimti nosiaryklės mėginį, įlašinti į specialų tirpalą ir užnešti ant testo kasetės. Jei po 10–15 minučių išryškės juostelė, vadinasi, virusas yra“, – laidoje „Delfi diena“ aiškino profesorė.

Anot jos, šiuo metu atliekami tyrimai užtrunka kelias valandas, todėl tyrimo procedūra būtų gerokai palengvinta.

„Laboratorijos dabar pluša dieną naktį ir daro sudėtingą molekulinį tyrimą, kuris užtrunka kelias valandas, ir kuriam reikalinga sudėtinga įranga. Visų šitų procedūrų nebereikės“, – pabrėžė profesorė.

Jos teigimu, greitieji testai svarbūs protrūkių zonose, nes leidžia greičiau gauti atsakymą ir efektyviai stebėti situaciją, izoliuoti užsikrėtusius žmones.

Aurelija Žvirblienė

Tiesa, pats asmuo sau šio testo atlikti bent jau kol kas negalės.

„Kol kas rekomenduojama, kad tai atliktų medicinos personalas. Pačiam žmogui yra sudėtinga, nes reikia mėginį imti gana giliai“, – sako A. Žvirblienė.

Padėtų kontroliuoti židinius įmonėse

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad šie testai būtų naudingi verslui, nes atsiradus židiniui leistų efektyviau jį kontroliuoti.

„Atsiradus židiniui, bus galimybė greitai nustatyti, kad tas židinys neplistų ir izoliuoti ne visus žmones, o tam tikrą kiekį, kurie yra pratestuoti“, – sakė V. Janulevičius.

„Šiandien gamybinėje įmonėje, kuri turi kelias pamainas, jei suserga vienas darbuotojas, mes privalome izoliuoti visą pamainą, kuri galimai kontaktavo“, – pridūrė jis.

Vidmantas Janulevičius
Foto: Organizacijos nuotr.

Kalbėdamas apie dalies verslo veikslo ribojimą, V. Janulevičius atkreipė dėmesį, kad kai kurių valstybių pavyzdžiai rodo, jog nereikėtų skubėti ribojimų panaikinti pernelyg anksti.

„Mes tikime medikų kompetencija ir suprantame, kad per ankstyvas atsidarymas leistų dvi savaites pasidžiaugti tam tikra prekybos vieta ir paskui vėl reikėtų užsidaryti“, – kalbėjo jis.

„Manau, kad palaipsniui gerėjant situacijai, tikėtina, kad nuo sausio 31 dienos kažkokie minimalūs ribojimai gal ir galės būti pakeisti, bet taip turime toliau laikytis karantino ir tada, tikiu, kad jau vasario mėnesį turėsime tam tikrų atlaisvinimų“, – laidoje „Delfi diena“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Valdžia verslui siūlo įsigyti greituosius antigenų testus, kuriais darbuotojai būtų testuojami kas savaitę ar dvi. Tai verslui leistų trumpinti kai kurių darbuotojų izoliacijos laikotarpį arba jų išvis neizoliuoti. Nors verslininkai bendrai tokį siūlymą vertina palankiai, teigia, kad pagal dabartinį planą, įmonės testus turėtų įsigyti už savo pinigus. Pasak jų, valstybės prisidėjimas čia būtinas.

Testuos gyventojus ir verslą

„Delfi“ primena, kad pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vykusio susitikimo su Seimo Socialdemokratų frakcija metu užsiminė apie galimai vasarį prasidėsiantį visuomenės ir verslo testavimą greitaisiais antigenų testais.

Ministras teigė, kad antigenų testais pirmiausia bus testuojami asmenys, jaučiantys simptomus, o prevenciškai bus tiriami pedagogai, psichologai, medikai, įkalinimo įstaigų darbuotojai, globos įstaigų gyventojai ir personalas, koronaviruso židiniuose dirbantys asmenys, kiti prioritetinėse grupėse esantys žmonės, verslas.

Susitikime taip pat teigta, kad nuo vasario mėnesio sėkmingai pradėjus taikyti naująją testavimo programą kovo mėnesį būtų galima tikėtis karantino ribojimų švelninimo.

„Jeigu pradedame su testavimo programa, sakykim, vasario mėnesį prasidės, tai aktyvus jos veikimas kovo mėnesį turėtų duoti jau ir verslui, ir organizacijoms, ir mokymo įstaigoms veiklos atsigavimo požymių“, – sakė A. Dulkys.

„Delfi“ Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paprašė patikslinti, kaip atrodys naujoji testavimo sistema ir kaip būtų testuojamos verslo įmonės.

Gautame SAM atsakyme buvo teigiama, kad į konkrečius klausimus ministerija galės atsakyti tik suderinusi ekspertų, epidemiologų, savivaldybių atstovų pozicijas.

„Šiuo metu kuriama testavimo strategija turi keletą krypčių – nuo prevencinių tyrimų tikslinėms grupėms, židinių valdymo iki simptomų ar didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų testavimo, numatant ir pasikeitimus izoliacijos taisyklėse. Pagrindinis jos tikslas – valdyti situaciją taip, kad atlaisvinus reikalavimus nereiktų nedelsiant juos vėl sugriežtinti.

Dėl testavimo organizavimo procesų, tokių kaip tyrimų atlikimo vietos, finansavimo būdai ir kt., detalių – pakomentuoti galėsime, kuomet bus patvirtinta kiekviena iš parengtų testavimo schemų. Užsienio šalių patirtis, svarstant naujas testavimo strategijas, visuomet yra vertinama, tačiau ji naudojama tik tiek, kiek tai tinkama mūsų nacionaliniam kontekstui“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Aistė Šuksta.

Testavimas vyktų kas savaitę ar kelias

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad valdžios siūlomo verslo testavimo esmė – įmonėse greitai atsekti naujus susirgimo atvejus.

„Tai tam, kad įmonės galėtų dirbti yra nuspręsta, kad darbdaviai kartą per savaitę ar dvi testuos darbuotojus, jeigu įmonėje, kokiame ceche, gamykloje buvo židinys iki tol, kol neliks jokių atvejų. Tai jei atsiranda židinys, mes testuojame visus darbuotojus.

Pozicija tokia, kad siekiama sumažinti susirgimų skaičių. Kol kas kalbama, kad testavimas vyktų pačių įmonių sąskaita, o tai būtų įtraukiama į sąnaudas. Ateityje, matysime, kokios tos išlaidos bus ir klausime, ar mums galėtų bent dalinai tai kompensuoti, bent pusę kainos.

Bet kuriuo atveju, toks testavimas yra geriau nei prastovos, bet tikiuosi, kad valstybė ateityje prie to prisidės“, – aiškino V. Janulevičius.

„Valstybės vaidmuo, kad ji turėtų užsipirkusi tų testų urminiu kiekiu pigiau ir, tikiuosi, nedarydama verslo už tą pačią kainą ar minimaliais antkainiais parduotų verslui“, – sakė jis.

Paklausus, ar verslui nebus per brangu pačiam mokėti už testus, kaip įmonėse dirba šimtai darbuotojų, pramonininkų atstovas tikino, kad, šiuo atveju, darbuotojų sveikata yra svarbiau.

„Sumos išeina nemažos, bet tos įmonės, kurios nori nesustabdyti savo veiklos, kurios nori ją vykdyti, tarkime, pramonės įmonės, kurios eksportuoja, turi įsipareigojimus, joms kaštai yra kaštai, bet sveikas žmogus yra svarbiau.

Žinoma, gali būti daug vidutinių įmonių iš regionų, kurios gal ir nenorės už savo pinigus testuoti darbuotojų“, – kalbėjo V. Janulevičius ir sakė, kad bendrai testavimas nebūtų priverstinis.

„Jeigu jį norima daryti priverstinį, tai testus turėtų dalinti už dyką. Prievartos nebus, bet tikiuosi sąmoningumo iš visų, tiek darbuotojų, tiek darbdavių“, – aiškino jis.

Anot V. Janulevičiaus, pramonės verslas darbuotojus testavo ir iki šiol, tačiau darbuotojams būdavo atliekami PGR tyrimai, kurių kainos siekia ne vieną dešimtį eurų. Jo teigimu, iš viso tokiam darbuotojų sveikatos tikrinimui vien pramonės verslas galėtų būti išleidęs jau apie pusę milijono eurų.

„Žinoma, daugiausia tai vyksta per privačias klinikas“, – skaičiavo V. Janulevičius ir pridūrė, kad dabar ši suma tikrai didės, bet, kaip pabrėžė, norint dirbti, testavimas yra būtinas.