„Norėčiau pasidalinti tam tikra informacija iš vakarykščio Europos vadovų tarybos (EVT) posėdžio, kurio metu buvo kalbėta apie vakcinos tiekimą, paskirstymą ir kaip galima greitesnį vakcinavimo procesą visose ES valstybėse. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen patikino mus, kad Lietuva I ir II šių metų ketvirtį, praktiškai iki vasaros pradžios galės paskiepyti mažiausiai 70 procentų suaugusių šalies gyventojų. Tai yra gerokai daugiau, nei mes šiuo metu skiepijame ir nei mes įsivaizdavome iki neseno meto“, – penktadienį sakė prezidentas G. Nausėda.

Prezidentas sakė, kad Lietuvai tiekiamos vakcinos kiekis sieks apie 4 milijonus dozių.

Anot jo, 70 proc. gyventojų vakcinavimas gali būti pasiektas „iki karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės“.

G. Nausėda teigė, jog norint pasiekti tokį vakcinavimo lygį reikės užtikrinti, kad vasario mėnesį per dieną būtų vakcinuojama vidutiniškai 10 tūkst. žmonių, o antrąjį šių metų ketvirtį – iki 34–35 tūkst. žmonių per dieną.

„Kitaip tariant, jei savaitgalį dėl vienų ar kitų priežasčių vakcinavimo tempas sumažėja, mes turime atsigriebti kitomis savaitės dienomis, priešingu atveju matematika yra negailestinga“, – pažymėjo šalies vadovas.

Feisbuke G. Nausėda po šios naujienos paskelbimo dar rašė, jog laiko gaišti dabar negalime.

„Dabar negalime gaišti nė dienos. Per vasarį turime atidaryti bent 70 vakcinavimo centrų, sukurti aiškią ir skaidrią registravimo sistemą, užtikrinti, kad kiekvienas, norintis išvengti ligos, būtų paskiepytas.

Nėra ir negali būti klausimo, ar Lietuvos valstybė tai gali padaryti. Privalome. Juk kalbame apie žmonių gyvybes. Jei apmaudžiai nesugebėsime pasinaudoti mums suteikta galimybe paskiepyti kritinį skaičių piliečių, turėsime atsakyti prieš Lietuvos žmones“, – rašė šalies vadovas.

Laukiama sprendimų dėl kitų vakcinų

Jis teigė, kad šie pokyčiai bus galimi dėl tikėtino „Aztrazenecos“ vakcinos patvirtinimo artimiausiu metu.

„Jau kitą penktadienį svarstomas šis klausimas, jei sprendimas bus teigiamas, jau vasario viduryje galime tikėtis ir šios vakcinos atėjimo į Lietuvą. Eilėje stovi kita didelė kompanija – „Johnson and Johnson“, – sakė šalies vadovas.

Šios vakcinos tinkamumas bus svarstomas kovo mėnesį, jei sprendimas bus teigiamas – šio gamintojo vakcinos Lietuvą gali pasiekti balandžio mėnesį.

Pastaroji ypatinga ir tuo, kad gali būti, kad reikės tik vienos vakcinos dozės.

„Galimas dalykas, kad „Johnson and Johnson“ vakcinos reikės tik vieno vieneto, šiuo metu atliekami tyrimai“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas pažymėjo, kas minėtų kompanijų vakcinų transportavimo sąlygos yra daug paprastesnės, o tai palengvintų ir jų pristatymo į Lietuvą procesą.

„Pastarųjų dviejų kompanijų vakcina yra vadinamoji nešaltoji vakcina, jos laikymo transportavimo sąlygos yra gerokai paprastesnės ir tai patį (logistikos, aut. p.) procesą padaro gerokai lengvesnį“, – tikino jis.

Šalies vadovas teigė, kad artimiausiu metu didžiausias iššūkis bus jau ne vakcinos trūkumas, o sugebėjimas vakciną paskirstyti po visą šalį, masiškai vakcinuoti.

Jau paskiepyta apie 60 tūkst. žmonių

A. Dulkio įsakyme dėl COVID–19 vakcinacijos prioritetų pirmiausia numatyta skiepyti medikus, aukščiausios rizikos pacientus, slaugos ir globos įstaigų gyventojus bei darbuotojus, po jų eilėje įtraukti savanoriai ir „kiti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai“.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID–19 doze paskiepyti daugiau nei 57 tūkst. žmonių, abiem dozėmis – beveik 9 tūkstančiai.

Pirmoji vakcinų nuo COVID-19 siunta Lietuvą pasiekė jau beveik prieš mėnesį, o gruodžio 27 dieną nuo pat ankstaus ryto buvo pradėti skiepyti medikai, kasdien kovojantis su koronavirusu.

Vis dėlto skiepijimo apimtys savivaldybėse skiriasi smarkiai – vienos savivaldybės džiaugiasi, kad gali paskiepyti senjorus, o kitos dar nebaigė skiepyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų.

Senjorai neskiepijami visuose didžiuosiuose miestuose

Portalo tv3.lt duomenimis, vyresnio amžiaus žmonės skiepijami ir Šilalės rajone. Jame paskiepyta jau daugiau nei 100 senjorų.

Vis dėlto kituose didžiuosiuose miestuose bei rajonuose situacija tokia pat, kaip ir Kauno rajone.

„Delfi“ žiniomis, Klaipėdos mieste senjorai, gyvenantys ne globos įstaigose, taip pat dar neskiepijami, nes nėra pakankamai vakcinų.

Tokia pat situacija ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių miestų savivaldybėse ir rajonuose, taip pat ir Panevėžio bei Klaipėdos mieste. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, jei vakcinų tiekimas nestrigs, tikėtina, kad šių asmenų vakcinavimas galėtų prasidėti vasario viduryje.

SAM pripažįsta, kad skiepijimas vyksta skirtingai

Antradienį SAM paklausus, ar turi kokių nors duomenų apie senjorų skiepijimą Lietuvoje, ministerija atsakė, kad duomenų apie vyresnio amžiaus žmonių vakcinavimą neturi.

Trečiadienį SAM išplatino pranešimą, kuriame informavo, kad vakcinacijos pažanga savivaldybėse skiriasi.

Kaip rašoma SAM pranešime, kiekviena savivaldybė, įvertinusi aplinkybes, vakcinavimo procesą organizuoja taip, kad jis atitiktų konkrečios savivaldybės poreikius, o pristatomi vakcinos kiekiai priklauso nuo iš anksto pateikto vakcinų dozių poreikio.

„Kai kuriose savivaldybėse konkrečios prioritetinės grupės vakcinacija prasideda anksčiau nei likusioje šalies dalyje dėl įvairių priežasčių: vakcinavimo dieną, atlikus antikūnų testą, paaiškėja, kad atėjusieji skiepytis jau yra persirgę COVID–19, numatytą vakcinavimo dieną asmuo negali atvykti, numatytą vakcinavimo dieną asmuo atsisako skiepytis, savivaldybių sudaromų rezervinių asmenų sąrašai (pagal prioritetines grupes) yra skirtingos apimties, skiriasi savivaldybių gyventojų skaičius ir konkrečios prioritetinės grupės tam tikroje savivaldybėje dydis“, – buvo rašoma pranešime.

SAM patikina, kad nuolat stebi savivaldybių vakcinacijos pažangą ir, planuodama kitos savaitės paskirstymą, įvertinusi pažangą, vakcinas skirsto taip, kad būtų užtikrinta kuo tolygesnė pažanga visoje Lietuvoje.