Nužudymo gijos veda į Ispaniją
Kriminalinis trileris, kuriame figūruoja tarptautiniu mastu veikiantys Lietuvos nusikaltėliai, įspūdingos pinigų sumos ir kova dėl įtakos, kruvino keršto planai. Taip galima pavadinti vieno nusikalstamos „Agurkinių“ gaujos lyderių Deimanto Bugavičiaus nužudymo bylą.
Teisėsaugos surinktais duomenimis, sprendimas, jog D. Bugavičius turi mirti buvo priimtas Ispanijoje gyvenančių Lietuvos kriminalinio pasaulio atstovų – prie vežimėlio prikaustyto Sergejaus Begliko ir Renaldo Kanio, sugebėjusių sukurti milžiniškus pelnus generavusį narkotikų prekybos kartelį. Grupuotės lyderių nemalonę kaunietis D. Bugavičius užsitraukti galėjo dėl pagrobto vertingo narkotikų krovinio bei siekio suvienijus „Agurkinių“ grupuotės likučius į savo rankas perimti šešėlinio verslo kontrolę.
Teigiama, kad susidorojimui su konkurentu buvo pasirinkti smogikai iš Estijos, tarpine grandimi tarp užsakovų ir vykdytojų galėjo būti Ispanijoje gyvenęs ne kartą teistas estas Jaakas Tuuksamas. Esą šis kreipėsi į savo tautietį, taip pat Ispanijoje apsistojusį bei samdomu žudiku vadinamą Imre Arakas'ą, o jis suradęs tiesioginius vykdytojus – Arle Grabbi ir Hans'ą Erik'ą Ehvert'ą, viduramžių kovas rekonstruojančio klubo narius. Šiems Kaune talkino Ispanijoje nemažai laiko leidęs Ričardas Baika. Bylos duomenimis, prie nusikaltimo taip pat prisidėjo ir senosios „Daktarų“ gaujos „gvardijos“ atstovo Rimvydo Žilinsko, pravardė „Taisonas“ sūnus Rimvydas. Jis, kaip ir R. Kanys šiuo metu ieškomi teisėsaugos, jų atžvilgiu išduoti arešto orderiai.
Du įtariamieji jau paleisti į laisvę
Ši schema sudėliota remiantis operatyviniais duomenimis, tiek Ispanijoje, tiek ir Estijoje vykdytu slaptu įtariamųjų sekimu, taip pat su teisėsauga bendradarbiauti sutikusių liudininkų parodymais. Tačiau itin svarių įkalčių, tokių, kaip DNR pėdsakai ar pirštų antspaudai ant ginklo, vienareikšmiai galinčių patvirtinti, jog D. Bugavičių sušaudė tuo kaltinamas estas A. Grabbi, o jam talkino tautietis H. E. Ehvert'as su R. Baika, kol kas nebuvo pateikta. Tiesa, esama iškalbingos detalės: D. Bugavičiaus automobilyje rastas sekimo prietaisas, ant kurio – R. Baikos piršto antspaudas.
Panašu, kad daugiau įrodymų pateikta nebus, nes sausio viduryje teismas baigė kaltinamųjų apklausą ir tuo pačiu – įrodymų tyrimą. Teoriškai jis dar gali būti atnaujintas, jeigu prokuroras ar advokatai pateiks bylai reikšmingų duomenų. Jei to nebus padaryta, procesas pereis į baigiamųjų kalbų stadiją, pasisakys prokuroras ir gynėjai, paskutinius žodžius tars teisiamieji ir teismas išeis priimti nuosprendžio.
Baigiant apklausti teisiamuosius, paaiškėjo, kad itin svarbia grandimi tarp įtariamų žudikų ir šio nusikaltimo užsakovų laikomas estas J. Tuuksamas jau kuris laikas išleistas į laisvę.
Laisve mėgaujasi ir kitas įtariamasis šioje byloje – Edgaras Gordonas, kuris tyrimo duomenimis galėjo būti jungiamąja grandimi tarp nužudymo užsakovų ir samdytiems žudikams talkinusio kauniečio R. Baikos.
Samdomu žudiku vadinamas estas liudijo iš Airijos kalėjimo
Kauno apygardos teismui taip ir nepavyko apklausti šiuo metu Ispanijoje gyvenančio įtariamo egzekucijos užsakovo, kartu su besislapstančiu R. Kaniu narkotikų kartelį subūrusio S. Begliko. Jis buvo sulaikytas Ispanijos pareigūnų, tačiau netrukus paleistas į laisvę. Vietos žiniasklaida rašė, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, jog neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam šešėlinio pasaulio atstovui kalinti nėra tinkamų sąlygų.
Išdavus Europos tyrimo orderį Ispanijos prokuroras Kauno apygardos teismą informavo, kad S. Beglikas per savo gynėją atsisako duoti parodymus.
Nurodyta, kad dėl pusės kūno paralyžiaus jis neribotam laikui paguldytas į ligoninę, taip pat pridėta nuotrauka, kurioje užfiksuota kaip medikų brigada jį kelia į greitosios pagalbos automobilį.
Tik po kelių nesėkmingų bandymų galiausiai pavyko nuotoliniu būdu susisiekti su kitu svarbiu įtariamuoju Imre Arakas, kalinčiu už pasikėsinimą Šiaurės Airijoje nužudyti nusikalstamo pasaulio šulą James'ą Gately, žinomą „Mago“ pravarde. Nusikaltimas nebuvo įvykdytas, nes gavę informacijos apie atvykstantį žudiką jį ėmė sekti vietos teisėsaugininkai. Estijoje liūdnai pagarsėjęs I. Arakas 2018 metais buvo nuteistas kalėti 6 metus ir šiuo metu dienas leidžia Airijos kalėjime.
Kadangi šiam estui taip pat pareikštas įtarimas ir D. Bugavičiaus nužudymu, jis nuotoliniu būdu apklaustas be priesaikos kalbėti tik tiesą ir nemeluoti. Taip jam sudaryta galimybė neduoti parodymų prieš save.
Nuotoliniu būdu apklausiamas visoje Europoje veikusiu samdomu žudiku vadinamas I. Arakas pasirinko bendrauti ne estų, bet anglų kalba. Jis tikino, kad taip jam paprasčiau, nes jo motina suomė kalbėjusi angliškai.
Jis perskaitė ilgą pranešimą, kuriame paeiliui vardino ir neigė jam pareikštus įtarimus. Airijos kalėjime bausmę atliekantis estas sakė niekaip neprisidėjęs prie D. Bugavičiaus nužudymo, šio žmogaus nepažinojęs, o apie nusikaltimą išgirdęs Airijos teisme 2018 metu gruodį.
Samdomu žudiku vadinamas estas minėjo pažįstantis tik vieną teisiamųjų – H. E. Ehvert'ą, su juo buvo susitikęs apie 10 kartų. Tačiau su kitu įtariamuoju, šiuo metu į laisvę paleistu estu J. Tuuksamu jį siejusi daug stipresnė draugystė – pastaruoju metu abu gyveno tame pačiame Ispanijos regione, buvo kaimynai, bendravo šeimomis.
Praeityje ne kartą teistas Airijoje kalintis estas neneigė gerai mokantis naudotis šaunamaisiais ginklais, kurį laiką dalyvavęs Estijos šaulių lygos veikloje, treniravęsis. Jis teigė pastaruoju metu gyvenęs Almerijoje, tačiau ten jokių lietuvių nesutikęs, su jais nebendravęs.
Dukters bute – neperšaunama liemenė, kaukės, šautuvo prožektorius ir Lietuvos žemėlapis
Teisėsaugininkų surinktais duomenimis, I. Arakas kartu su šiuo metu teisiamais estais prieš D. Bugavičiaus nužudymą lankėsi Kaune, estai buvo apsistoję R. Baikos išnuomotame bute. Kratos metu jame rasta įkalčių, tarp kurių svarbiausi – I. Arakas'o pirštų antspaudai ir DNR pėdsakai.
Tačiau estas negalėjo paaiškinti, kaip jie šiame bute atsirado. Jis minėjo jokiame Kauno bute negyvenęs.
Apklausiant teisme įtariamąjį paaiškėjo, kad teisėsaugininkai kratos metu jo dukters namuose Taline rado visą arsenalą keistų daiktų: kaukes, maskuojančias nosis, neperšaunamą liemenę, maskuojančios spalvos rūbus, šautuvo prožektorių ir Lietuvos žemėlapį. Į prokuroro Zdislavo Tuliševskio klausimą, kaip šį faktą galėtų pakomentuoti, įtariamasis nieko konkretaus neatsakė.
„Lietuvos policininkai buvo labai griežti, jie paėmė Lietuvos žemėlapį, daiktus, kuriuos turiu daugiau nei 20 metų, mano sūnaus batus. Aš nežinau, kas ten buvo, tuo metu buvau Ispanijoje“, – sakė I. Arakas.
Nors arešto orderyje nurodyta, kad D. Bugavičiaus nužudymo dieną, 2015 metų lapkričio 6-ąją jis buvęs nusikaltimo vietoje, estas pateikė savo alibi. Jis minėjo tą dieną kartu su kitu įtariamuoju J. Tuuksamu šventęs jo gimtadienį Ispanijos restorane.
Atsakydamas į prokuroro klausimą, ką ir kada veikęs Lietuvoje I. Arakas nebuvo linkęs atvirauti. Jis minėjo nuo 2014 iki 2015 mūsų šalyje nesilankęs, bet prisipažino viešėjęs 2016 metais.
„Bet tai niekaip nesusiję su D. Bugavičiumi ar nusikalstama veikla. Aš nesu nusikaltėlis“, – sakė už pasikėsinimą įvykti užsakytą žmogžudystę Airijoje kalintis estas.
Paaiškėjo, ką pasakojo įslaptinti liudininkai
Bylos nagrinėjimo metu tapo aišku, jog kaltinimai dviem estams A. Grabbi ir H. E. Ehvert'ui yra grindžiami ir įslaptintų liudininkų parodymais. Šie žmonės, kurių tapatybė laikoma griežtoje paslaptyje buvo apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdyje.
„Aš žinau, kad šitą nusikaltimą įvykdė Arle Aud, kurio ginklas užsikirto, taip pat dalyvavo ir H. E. Ehvert“, – liudininko parodymus citavo kaltę kategoriškai neigiantis A. Grabbi.
Jis atkreipė dėmesį, kad liudininkas minėjo buvusią jo pavardę Aud, kurią galima rasti viešojoje erdvėje. Anot teisiamojo, tai kelia rimtų abejonių, ar liudininkas apie jį turi tikros informacijos.
„Aš žinau, kad Arle Aud yra su nusikalstama organizacija susijusio sporto klubo narys. Jie užsiima narkotikais ir yra nusikalstamo susivienijimo nariai“, – užfiksuoti kito liudininko parodymai, kuriuose kalbama ir apie Estijoje veikiantį viduramžių kovų klubą.
Liudininkas taip pat minėjo iš A. Grabbi draugų žinantis, kad šis moka naudotis įvairiais ginklais ir šaudyti.
„Vienintelė tiesa yra tai, kad toks klubas egzistuoja ir aš esu jo narys. Estijos policijos vykdyta „inkvizicija“ klubo atžvilgiu nerado nieko nusikalstamo, jo nariai – paklusnūs piliečiai. Liudytojas sakė, kad jis pats manęs nepažįsta ir pats nežino apie mano gebėjimus“, – piktinosi A. Grabbi ir atkreipė dėmesį, kad įslaptintų liudininkų apklausos truko labai ilgai, o protokoluose užfiksuoti vos keli sakiniai.
Įtariamas žudikas pareiškė nemokantis šaudyti, nuo streso jam dreba rankos
A. Grabbi, kuris įtariamas paleidęs mirtinus šūvius į D. Bugavičių, kai jo draugas H. E. Ehvert'as atliko padėjėjo ir vairuotojo vaidmenį, savo kaltę kategoriškai neigė. Tiesa, jis neslėpė kartu su bičiuliu H. E. Ehvert'u lankęsis Lietuvoje, buvo jo atvežtas į Vilnių, bet kur ir pas ką viešėjo, nesutiko atskleisti. Niekur oficialiai nedirbančiu statybininku – dažytoju prisistatęs estas sakė nenorintis viešinti savo asmeninio gyvenimo, taip pat minėti šių lietuvių pavardžių, nes jas sužinoję žurnalistai apie juos imtų neigiamai rašyti.
Tuo tarpu H. E. Ehvert'as kalbėjo kiek plačiau, minėjo į Kauną vykęs verslo reikalais. Panašu, kad šie estų vizitai jau yra užfiksuoti slapto sekimo metu, todėl nenorima teisme neigti akivaizdžių faktų.
Bylos duomenimis, šaulio funkciją atlikę A. Grabbi galiausiai teisme sakė visai nemokantis šaudyti, o riterių turnyruose naudojantis viduramžių ginklų kopijas.
Prokurorui Z. Tuliševskiui paklausus, ar jis iš tiesų yra šaudęs, A. Grabbi pareiškė tarnavęs kariuomenėje, tačiau ši tarnyba tetrukusi vos mėnesį, mokymuose, kaip naudotis ginklais jam netekę dalyvauti. Tokį trumpą tarnybos laiką teisiamasis aiškino tuo, jog buvo išleistas į atsargą dėl sveikatos būklės, esą organizmui reaguojant į stresą pakyla kraujospūdis, ima drebėti rankos.
Šis riterių turnyruose dalyvaujančio ir D. Bugavičiaus nužudymu kaltinamo esto teiginys sudomino prokurorą. Jis pasiteiravo, kaip pavyksta dalyvauti viduramžių kovose, jeigu esama tokios reakcijos į stresą. A. Grabbi paaiškino dėl to streso nejaučiantis...
Skundėsi patyręs grasinimus bei spaudimą
Duoti parodymus A. Grabbi sutiko tik teisme, kai buvo baigta liudininkų apklausa. Šią savo poziciją teisiamasis grindė tuo, jog sulaikymo metu buvo verčiamas duoti parodymus apie žmones bei įvykius, kurių nežino.
Jis pasakojo, kad sulaikius Estijoje jį aplankė Lietuvos policijos atstovas, susitikimas vyko be advokato, nors šis reikalavęs gynėjo, o vertėjavo Estijos kriminalistas. A. Grabbi atsisakius duoti parodymus, Lietuvos pareigūnas esą jam grasinęs.
„Mes šią istoriją sukūrėme todėl, nes ji leidžia jus sulaikyti tiek, kiek mes norėsime be jokių įrodymų. Dar Lietuvoje mes tave apdorosime“, – pareigūno žodžius citavo A. Grabbi.
„Dėl šių grasinimų ir kaltinimų pateikiau pareiškimą Estijos teismui. Atvežus į Lietuvą su manimi pradėjo susitikinėti policijos pareigūnai, šie susitikimai vyko be advokato ir vertėjo. Jų tikslas – įtikinėjant, grasinant ir gąsdinant priversti duoti parodymus apie tai, ko nežinau. Jiems kartojau, kad nesu susijęs su šiais nusikaltimais, taip pat nėra įmanoma, kad apie mano dalyvavimą būtų kokių nors įrodymų“, – teisme kalbėjo A. Grabbi.
Jis pasakojo, esą jam bandyta daryti spaudimą ir naudojantis ikiteisminį tyrimą kuravusio, o dabar byloje kaltinimą palaikančio generalinės prokuratūros prokuroro Z. Tuliševskio autoritetu.
„Nesvarbu, ar jūs kaltas, ar ne, mes vis tiek tai jums „prisiūsime“. Šios bylos prokuroras Lietuvoje yra dievas ir caras, o teismas daro taip, kaip jis pasako, tad jokių įrodymų neprireiks“, – šiuos policijos pareigūno žodžius sakė girdėjęs A. Grabbi.
Estas minėjo dėl grasinimų pateikęs skundą prokuratūrai, o atsakymas buvo, jog tokios situacijos – neįmanomos. Jis paprašęs tardymo izoliatoriaus išrašų, kuriuos matyti, kad susitikimai vyko be jo advokato ir vertėjo, nors jų reikalavęs. Anot A. Grabbi sulaukta prokuroro atsakymo, kad tai nepažeidžia įstatymų, tačiau tuo metu baigėsi ir pareigūnų vizitai.
Įtariamą žudiką atpažino V. Jakutienė, šis tikina, jog tai neįmanoma
Pagrindine D. Bugavičiaus egzekucijos liudininke tapo kartu automobiliu vykusi, šalia sėdėjusi jo širdies draugė ir vėliau gimusio vaiko motina Vita Jakutienė. Ji minėjo, kad užpuolimas įvyko likus kelioms minutėms iki vidurnakčio.
„Atvažiavome į kiemą ir mus užpuolė. Tai buvo sidabrinės spalvos automobilis, iš keleivio pusės išlipo asmuo su ginklu rankose ir atsistojo tiesiai prieš mus. Jis buvo šaliku prisidengęs apatinę veido dalį, su gobtuvu, kažkokius veido bruožus įsidėmėjau, žmogus stovėjo prieš du metrus, o šūviai buvo pavieniai, ne visi kartu“, – duodama parodymus teismui sakė V. Jakutienė.
Ji patikslino, kad prieš pat mylimojo sušaudymą ji automobilyje miegojusi ant D. Bugavičius peties, o prabudusi pamatė artėjantį žudiką. Jis ėjo ištiesęs į priekį ginklą, kelis kartus šovė.
„Vizualizacijos tikrai nepamiršiu gyvenime. Po antro šūvio pasilenkiau, sakiau, kad spaustų „gazą“ ir važiuotų iš čia, bet jis nereagavo“, – prisiminė V. Jakutienė.
Nukentėjusiąja pripažinta moteris prisiminė, jog pareigūnai jai davė atpažinti keliolika nuotraukų, iš kurių ji nurodė du panašiausius žmones. Tačiau tai įvyko nuo nusikaltimo praėjus porai metų. Moteris teigė, jog žudiko veidas jai taip aiškiai įstrigęs atmintyje, jog galinti atpažinimo procedūrą pakartoti ir šiandien. Paklausta, ar D. Bugavičių sušaudęs žmogus šiuo metu yra teismo salėje, ji nurodė vieną teisiamųjų – A. Grabbi bei patikslino, kad jis panašiausias iš kitų dviejų teisiamųjų.
A. Grabbi tikino, kad V. Jakutienės pasakojime esama neatitikimų, nes apklausiama iš karto po įvykio ji pasakojo, kad veidą skarele arba šaliku dengusį, su gobtuvu buvusį šaulį mačiusi tik kelias sekundes, net dalinai apie veido ypatumus negalinti nieko pasakyti.
Anot teisiamojo, todėl policija net nebandė sudaryti fotoroboto ar atpažinti nusikaltėlio pagal kartoteką.
O esminis pokytis įvykęs tik po dviejų metų, kai su V. Jakutiene per „Vyber“ programą susisiekė neįvardinta moteris ir persiuntė Airijoje išleisto laikraščio kopiją.
„Ji turi 1,8 milijono priežasčių duoti neteisingus parodymus. Ji pati susisiekė su policija ir pasakė, jog yra pasirengusi atpažinti. Iš pateiktų 16 nuotraukų ji dvi pažymėjo kaip panašiausias. Po dviejų dienų vyko atpažinimas su manimi dalyvaujant keturiems asmenims“, – kalbėjo A. Grabbi ir piktinosi, kad nei jis, nei kiti statistai nebuvo aprengti vienodai, su gobtuvais, pridengiant dalį veido skarele ar šaliku.
Apie tris metus suėmime laikomas estas artėjant bylos pabaigai piktinosi ir kitos liudytojos parodymais, kuri prieš pat D. Bugavičiaus egzekuciją matė iš automobilio išlipančius du vyrus, kurie, bylos duomenimis turėtų būti A. Grabbi ir H. E. Ehvert'as. Byloje užfiksuota, kad vienas jų buvo žemesnis ir eidamas charakteringai kilnojo pečius, o kitas – aukštesnis.
Šiuos parodymus kaunietei kiek anksčiau pakartojus teisme abu estai nusprendė atsistoti. Paaiškėjo, kad jie abu beveik identiško ūgio.
„Mano ūgis – 190 cm., o Eriko – 188 cm. Net išmaniai maskuojantis savęs negalima sumažinti 15 – 20 cm.”, – savo kalboje nepamiršo pabrėžti A. Grabbi.
Prieš bylos pabaigą – užuomina ją nagrinėjantiems teisėjams
Jis dar kartą akcentavo iš visų kaltinamųjų pažįstantis tik savo draugą, viduramžių kovų klubo narį H. E. Ehvert'ą.
Eilinį kartą tvirtindamas, kad byloje nesama jokių jo kaltės įrodymų A. Grabbi nepraleido progos bylą nagrinėjantiems trims teisėjams pasiųsti užuominą.
„Visa ši byla mano atžvilgiu paremta ne įrodymais, kaip to reikalauja įstatymai, o prokuroro autoritetu. Turime reikalą su raganų medžiokle.
Prokuroras kuria labai pavojingą precedentą, nori nuteisti žmogų, kurio kaltė nėra įrodyta. Todėl ateityje bus galima nuteisti bet ką ir už bet ką, taip pat ir jus, gerbiami teisėjai“, – kalbėjo A. Grabbi.
Baigus įrodymų tyrimą byloje kitame posėdyje bus pereita prie finalinio etapo – baigiamųjų kalbų. Pirmasis turėtų pasisakyti prokuroras Z. Tuliševskis ir apibendrinęs surinktus įrodymus pasiūlyti bausmes visiems teisiamiesiems. Jų advokatai savo kalbose, akivaizdu, prašys ginamuosius išteisinti motyvuodami tiesioginių įrodymų trūkumu. Tiesa, įrodymų tyrimas dar gali būti atnaujintas, jeigu argumentuotai motyvuodami to prašys proceso dalyviai. Pagal pareikštus kaltinimus teisiamiesiems gresia ir aukščiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.
