Konstitucinis Teismas (KT) pranešė, kad nagrinės Vilniaus apygardos teismo (VAT) prašymą ištirti, ar prezidento Gitano Nausėdos dekretas ir Seimo sprendimas atleisti teisėją neprieštarauja konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo, valdžių padalijimo principams.

Tuo pačiu sprendimu VAT grąžinta jo prašymo dalis, kuria prašoma ištirti, ar prezidento dekretas ir Seimo nutarimas neprieštarauja kai kuriems Konstitucijos straipsniams. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į KT bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

VAT į KT kreipėsi sustabdęs dalies civilinės bylos nagrinėjimą, o dalį bylos jis išnagrinėjo iš esmės.

Lapkričio 10-ąją Vilniaus apygardos teismas iš dalies patenkino buvusio LAT teisėjo E. Laužiko ieškinį dėl atleidimo ir pripažino, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti buvo neteisėtas.

Bylą nagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė tuomet taip pat kreipėsi į KT su prašymu išaiškinti, ar Konstituciją atitinka prezidento dekretas, kuriuo jis kreipėsi į Seimą teikdamas E. Laužiko atleidimą, bei Seimo priimtas nutarimas atleisti teisėją iš pareigų.

Bylos dalis dėl prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą paskelbimo neteisėtu buvo nutraukta, o likusi byla sustabdyta iki kol bus gautas KT išaiškinimas.

VAT vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

Teisėja taip pat pabrėžė, kad Taryba privalėjo leisti LAT teisėjui susipažinti su etikos pažeidimo informacija bei konstatavo, kad Taryba neužtikrino nešališkumo, nes posėdyje dalyvavo vienas teisėjas, kuris tame pačiame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas liudytoju ir vienas teisėjas, kuris kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotuose pokalbiuose buvo minimas, kaip konsultavęs LAT nagrinėjamo skundo klausimais.

Kalbėdama apie E. Laužiko elgesio, kaip drausmės pažeidimo, vertinimą teisėja pažymėjo, kad prokuratūros pateiktoje medžiagoje nėra nurodyta jokio konkretaus fakto, kurį būtų galima objektyviai patikrinti įrodinėjant teisėjo vardą pažeminusį poelgį.

Apygardos teismui pateiktame ieškinyje E. Laužikas siekė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui jį atleisti, iš to sekusį prezidento dekretą ir Seimo nutarimą dėl atleidimo.

Buvęs teisėjas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčijo ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas buvo įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

Gruodį skelbta, kad Teisėjų taryba apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo neteisėtu buvo pripažintas ir panaikintas jos nutarimas patarti prezidentui atleisti E. Laužiką.

Tarybos manymu, teismas nepagrįstai neįvertino nagrinėjamų santykių unikalumo, dirbtinai išskaidė vientisą teisėjo atleidimo savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą procedūrą ir neatsakė į esminius bylos klausimus.

Skunde Teisėjų taryba taip pat teigia, kad teismas išėjo iš civilinės bylos nagrinėjimo ribų, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neatskleisdamas jos esmės.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde prašoma bylą tokios apimties, kiek ji yra išspręsta, grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas taip pat anksčiau buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kurio prašė išaiškinti, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas 2019 metų rugsėjį, po to, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Apygardos teismas neseniai atmetė taip pat šioje korupcijos byloje kaltinamo buvusio Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ieškinį dėl atleidimo.