Nors ir nutraukė santykius su šeimos nariais, nors ir daugiau su jais nebenorėjo turėti reikalų, tačiau Rimantei (vardas pakeistas) vis tiek teko akis į akį susitikti su savo motina – ši, sulaukusi pensinio amžiaus, dukrą padavė į teismą ir pareikalavo priteisti išlaikymą.
„Vaikai privalo rūpintis savo tėvais senatvėje“, – savo ieškinyje teismui nurodė Rimantės motina Natalija (vardas pakeistas).
Moteris tikino, kad su sutuoktiniu yra sulaukę pensinio amžiaus, gauna labai mažas pensijas, kurių net neužtenka „elementariems poreikiams patenkinti“.
„Nekilnojamojo turto neturiu, mano vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – 18 metų senumo „Volvo“ ir 12 metų senumo „Citroen“, su vyru laikinai gyvename draugų, kurie išvykę į užsienį, bute – kito būsto, kur galėtume prisiglausti, neturime, o išsinuomoti negalime dėl nepatenkinamos materialinės padėties“, – moteris teigė, kad ji taip pat privalo rūpintis neįgaliu sutuoktinio sūnumi iš pirmosios santuokos, o jos dukra „yra darbinga, dirba gerai apmokamą darbą“.
Per mėnesį vos 68,7 Eur pajamų gaunanti pensininkė išlaikymui teisėjų paprašė jai kas mėnesį iš dukros priteisti po 200 eurų. Tuo metu dukra kategoriškai nesutiko su tokiu reikalavimu ir pareiškė, kad nemato pagrindo išlaikyti savo motinos – esą ši sugriovė jos gyvenimą, todėl ji tebenori tik kuo greičiau pamiršti savo vaikystę ir paauglystę, o gimdytojos bei patėvio – net nematyti savo akyse.
Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltą bylą dėl išlaikymo priteisimo išnagrinėję teisėjai stojo į pensininkės pusę – iš dukros priteisė po 100 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ši byla atskleidė, kokios didelės nuoskaudos kankina savo motinos išsižadėjusią ir dabar naują šeimą sukūrusią moterį – Rimantė teigia, kad paauglystėje patyrė ne tik psichologinį bei fizinį smurtą, bet ir net seksualinę prievartą.
„Kai gimiau, mano tėtis tuo metu atliko būtinąją karinę prievolę sovietų armijoje, – teismui nurodė Rimantė. – Buvau dar maža, todėl tokių dalykų negaliu prisiminti, bet žinau, kad man gimus motina vedė su santuoka nesuderinamą gyvenimo būdą, todėl mano tėvų santuoka iširo. Po jos nutraukimo likau gyventi su motina, po kurio laiko ji ištekėjo už kito vyro, mama pagimdė dar tris vaikus, bet vienas jų yra neįgalus.“
„Civiliniame kodekse yra numatyta, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, – atsiliepime į teisme pareikštą motinos ieškinį nurodė Rimantė. Ir paaiškino, kodėl ši įstatymo nuostata turėtų būti taikoma būtent jai. – Motina manimi nesirūpino, neauklėjo ir neprižiūrėjo, o kadangi ji vengė atlikti motinos pareigas man būnant nepilnamete, manau, turėčiau būti atleista nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą motiną.“
Anot Rimantės, nors ji ir užaugo kartu su motina, tačiau esą „ji su patėviu tik tenkino minimalius fiziologinius poreikius – nupirkdavo maisto, drabužių“.
„Mano motina su manimi sistemingai elgėsi žiauriai, nesudarė palankių sąlygų visapusiškai vystytis, neparengė savarankiškam gyvenimui visuomenėje, – teigė ji. – Tiek motina, tiek patėvis man būnant nepilnamete nuolat naudojo psichologinį bei fizinį smurtą. Kai lankiau mokyklą, motina su patėviu mane už gautą blogesnį pažymį pririšdavo prie stalo, mušdavo metaline sagtimi ar viela, iškeikdavo necenzūriniais žodžiais. Taip buvo žeminamas mano orumas.“
Be to, Rimantės teigimu, fizinį smurtą prieš ją naudojo ir patėvis: „Visa tai vyko motinos akyse.“
„Namuose nebuvo sudaromos sąlygos mokymuisi, kiekvieną dieną nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro jėga mane versdavo atlikti su jų dirbtinių gėlių pardavimo verslu susijusius paruošiamuosius darbus, o jeigu jiems paprieštaraudavau, mane bausdavo diržu ar kokiu kietu daiktu, žalodavo rankas, – Rimantė patirtų nuoskaudų negali pamiršti iki šiol. – Mama ir patėvis neatsižvelgdavo, kad mokykloje man būdavo užduodami namų ruošos darbai – jiems verslas buvo pirmoje vietoje.“
Apie paauglystės metais patirtą pragarą savo namuose prabilusi moteris teigė, kad daugybę metų savyje slėpė didžiulę paslaptį, bet dabar, kai motina pareikalavo ją išlaikyti, ji jau nebegali daugiau tylėti.
„Žiaurus elgesys mūsų šeimoje pasireiškė ir tuo, kad patėvis prie manęs nuola seksualiai priekabiavo, visa tai buvo žinoma ir motinai, tačiau į tai ji žiūrėjo atmestinai, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nutrauktas smurtą, seksualinis priekabiavimas, – Rimantė mano, kad motina jos nemylėjo. – Liūdna, bet aš turiu pripažinti, kad užaugau smurtinėje aplinkoje, nuolat buvau išnaudojama, traumuojama tiek fiziškai, tiek emociškai savo patėvio.“
Jos teigimu, nors prieš ją dažniausiai smurtaudavo patėvis, tačiau motina toleravo tokį elgesį su savo nepilnamete dukra: „Ji nesiėmė jokių priemonių nutraukti šį smurtą, nuolatinį fizinių bausmių taikymą, juo labiau – seksualinę prievartą. Toks motinos neveikimas taip pat turėtų būti traktuotinas kaip žiaurus elgesys su savo vaiku, patirtos psichologinės traumas man išliks visam gyvenimui.“
Būtent dėl to Rimantė ir išėjo iš namų, kai tik sulaukė pilnametystės: „Išėjau iš namų, mūsų santykiai nutrūko, o dabar, kai ji sulaukė senatvės, mane prisiminė.“
Iki mirties išlaikyti savo motiną dukra atsisakė – esą ji kas mėnesį turi bankui mokėti įmokas už paimtą paskolą, taip pat draudimo įmokas, daug pinigų išleidžia savo sūnaus lavinimui, taip pat šeimoje yra ir kitų būtinų išlaidų.
Į motinos ir dukros nesutarimus įveltas teismas stojo į šiuo metu sunkiai gyvenančios pensininkės pusę ir pažymėjo, kad savo tėvų išlaikymu turėtų rūpintis ne tik Rimantė, bet ir savarankišką gyvenimą gyvenantys kiti jos vaikai. O jeigu šie nesutiks prisidėti prie motinos išlaikymo, ši taip pat galės pareikšti ieškinį teisme.
Teismo teigimu, Rimantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių paaiškinimus, jog motina dukros neprižiūrėjo, ja nesirūpino, taip pat nebuvo jokių įrodymų, kad motina žinojo, jog šios sutuoktinis priekabiavo prie nepilnametės podukros. Negauta įrodymų ir dėl prieš nepilnametę naudoto fizinio smurto.
„Kita vertus, pati atsakovė nurodė, kad ieškovė ją rengdavo, slaugydavo, kai ši sirgdavo, išleisdavo į gimtadienius, stovyklas ir pan., todėl remtis jos parodymais apie naudojamą smurtą, seksualinį priekabiavimą – nėra pagrindo, – pabrėžė teismas. – Be to, nelabai suprantama kodėl, jeigu, anot atsakovės, jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, seksualinis priekabiavimas, atsakovė apie tai neprasitarė savo tikram biologiniam tėvui ar kaimynei.“
„Atsakovei neįrodžius, jog ieškovė vengė atlikti savo motinos pareigas ar savo motinos pareigas atliko priešingai atsakovės kaip nepilnamečio vaiko interesais, įvertinęs šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą, šeiminę padėtį, atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, mokėtinų kas mėnesį mokesčių sumą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė turi vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, kad ieškovė yra pensininkė, jai reikalinga parama, jog jokių įrodymų, kad ieškovę išlaiko kiti jos du pilnamečiai vaikai, ieškovė nepateikė, jog ieškovė, turi teisę kreiptis dėl išlaikymo priteisimo ir iš kitų dviejų darbingų, pilnamečių jos vaikų, teismas ieškinį tenkina iš dalies“, – sprendime nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Šį sprendimą paliko galioti Rimantės apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
„Civiliniame kodekse nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; Konstitucijoje yra įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, – pažymėjo teisėjas Virginijus Kairevičius. – Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį.“
Anot teisėjo, teismas turi teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus: „Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis ir panašiai, tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas, o aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas.“
Nors apie tai teismo posėdyje paliudijo Rimantės motinos kaimynė, tačiau teismas jos parodymais nesirėmė: „Liudytoja asmeniškai Rimantės atžvilgiu naudojamo fizinio, psichologinio smurto ar seksualinio priekabiavimo nematė, o apie galimas įrodinėjamas aplinkybes žino tik iš atsakovės žodžių. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus Rimantės parodymus, jog jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas ir tuo labiau seksualinis priekabiavimas.“
Teismas pabrėžė, kad nors tarp motinos ir dukros kilo ginčas, tačiau nenustatyta, jog motina nesirūpino, neauklėjo savo dukros ar netinkamai atliko motinos pareigas.
„Pažymėtina, jog Rimantė pati nurodė, kad imotina ją augino, rengdavo, slaugydavo, kai ji sirgdavo, išleisdavo į gimtadienius, stovyklas, o tai, jog, pasak apeliantės, ji buvo verčiama dirbti pradėtame motinos dirbtinių gėlių versle, taip pat nepatvirtina, jog motina vengė atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai“, – teisėjas V. Kairevičius pažymėjo, kad Rimantės motinai yra reikalinga parama ir dukra privalo ja pasirūpinti.
