„Jeigu taip iš tikrųjų vyktų, tai yra dviguba grėsmė – tai yra grėsmė visuomenės sveikatai ir tai yra korupcinio pobūdžio grėsmė. O jeigu tai įgytų tarptautinį elementą su kontrabandos pobūdžiais, tai turėtų neigiamų pasekmių ir mūsų tarptautinei reputacijai, ir nacionaliniam saugumui“, – sakė R. Kaziliūnaitė.
Anot jos, šiuo metu STT neturi duomenų, kad jau būtų įvykę atvejų, kai už neteisėtą atlygį asmenys būtų neteisėtai paskiepyti, tačiau prielaidos formuotis juodajai vakcinų rinkai yra.
„Turime duomenų, kurie leidžia spėti, jog formuojasi poreikis, paklausa, neteisėtai pasiskiepyti už atlygį.“
Kad rizika būtų laiku pastebėta, jos teigimu, būtini detalūs duomenys apie vakcinų užsakymą, išdalijimą, paskiepytus asmenis ir vadinamąsias duženas – nurašytas, sugadintas vakcinas dėl gamintojo broko ar gydymo įstaigos klaidų.
„Ko gero, vienas svarbiausių dalykų yra griežta faktinio vakcinų gavimo, jų panaudojimo ir dalies, duženų, nurašymo apskaita, kad galima būtų pastebėti, jei yra anomalijos vienoje ar kitoje skiepijimą atliekančioje įstaigoje“, – aiškino STT direktoriaus pavaduotoja.
Tokių duomenų stebėjimas, pasak jos, leistų nustatyti, jei pradėtų formuotis organizuotas veikimas.
„Jeigu matome, kad daugeliui gydymo įstaigų iš 100 dozių pavyksta paskiepyti tam tikrą skaičių asmenų, o kažkuriai vienai ar kelioms skaičius nukrypsta nuo vidurkio, galima įtarti, kad formuojasi neleistini procesai“, – kalbėjo R. Kaziliūnaitė.
Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyta 56 tūkst. 358 žmonės, abiem – 8262.
