Tuo tarpu valstiečių senbuvė Rima Baškienė praėjusią savaitę pasiūlė naują planą. Kol sutarimo tarp opozicinių frakcijų rasti nepavyksta, LVŽS savo frakcijoje turint 32 parlamentarus, trūksta vos poros Seimo narių, kad valstiečiai galėtų teikti savo kandidatą į opozicijos lyderio postą.

Toks planas, pasak Delfi.lt kalbintų politologų, labai tikėtinas ir realus, vis tik jis spręstų techninę problemą, o ne opozicijos sutelktumo bei vieningumo klausimą.

Pats LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, pirmadienį dalyvavęs valstiečių rengiamos šešėlinės Vyriausybės programos projekto svarstyme, tikino, kad opozicijos lyderio delegavimas į Seimo valdybą nėra valstiečių tikslas savaime. Tačiau neatmetė, kad, nesuradus būdo suvienyti opoziciją, gali tekti imtis ir kitokių priemonių.

„Opozicijos vienybė yra labai svarbi. Jei tokia galimybė neatsiras, svarstysime, ką daryti toliau“, – Delfi.lt sakė R. Karbauskis.

Kodėl iš tiesų nesutaria opozicija?

„Praeitoje kadencijoje matėme, kad tos politinės partijos, kurios dabar yra opozicijoje, turėjo labai daug nesutarimų ir tie nesutarimai, ko gero, ir išlieka. Todėl susikalbėjimas bus labai sudėtingas.
Šiuo metu matome požymius, kad daugelis opozicijoje esančių politikų tarpusavyje nelabai susikalba.

Ar jie susikalbės vėliau, priklausys nuo daugelio veiksnių, galiausiai net ir nuo suvokimo, kad dirbant atskirai sunku ką nors pasiekti, nuo suvokimo, kad konfliktai jau savotiškai išspręsti, o nesusipratimai – perdegę“, – taip situaciją opozicijoje apibrėžė politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.

Lauras Bielinis

Jam antrino ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė.

„Opozicijos sutelkimui reikia, kad visos galimos opozicijos partnerės matytų tame naudą. Jeigu viena iš frakcijų nemato naudos telktis ir suteikti tam tikrą lyderio kėdę vienam iš kitos frakcijos narių, tai suvienijimas tampa labai komplikuotas“, – teigė ji.

Pasak politologės, šiuo metu opozicinių frakcijų atstovai mano, kad, veikiant atskirai, galima išlošti daugiau, todėl nenorima su kažkuo tapatintis ir vienytis. Būtent dėl šios priežasties matome stringantį procesą.

„Bendro vardiklio nebuvimas ir žlugdo konsolidavimo procesą. Iš vienos pusės, neturint opozicijos lyderio, opozicijos lyderis negali dirbti Seimo valdyboje, nes jo tiesiog nėra. Bet, matyt, ir opozicijos lyderio vaidmens niekas nenori kažkam perduoti, nes visi nori būti matomi ir ryškūs“, – aiškino R. Urbonaitė.

Rasti bendrą vardiklį – sudėtinga

Kaip pastebėjo MRU docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas, surasti bendrą vardiklį opozicinėms partijoms sekasi sudėtingai dėl labai paprastos priežasties – jų interesai Seime labai skirtingi.

„Socialdemokratams reikia laikytis kuo toliau nuo valstiečių. Valstiečiai jau dabar atėmė daug rinkėjų iš socialdemokratų. Jiems reikia susigrąžinti savo elektoratą, kad išsaugotų savo, kaip kairiosios partijos, poziciją Lietuvoje. Socdemams reikia susigrąžinti tapatybę, diferencijuotis nuo valstiečių ir parodyti, kad jie yra geresni, pranašesni už valstiečius“, – teigė V. Dumbliauskas.

Vytautas Dumbliauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Darbo partija, politologo teigimu, yra susitelkusi aplink Viktoro Uspaskicho asmenybę, kuriai menkai terūpi vidaus politikos procesai.

„Darbo partija yra atskiras žaidėjas. V. Uspaskicho pagrindinis tikslas yra europarlamentaro mandatas, jam nerūpi opozicija Seime. Tai ir Darbo partijai nereikia tos opozicijos“, – pabrėžė jis.

R. Baškienės scenarijus – realus

Valstiečių frakcijos narių skaičiaus padidinimas nuo 32 iki 34, kurio užtektų galimybei deleguoti S. Skvernelį į opozicijos lyderio poziciją, pasak politologų, yra labai realus scenarijus.

„Scenarijus yra labai realistinis. Bet, visų pirma, turime suvokti, kad tai yra pati didžiausia opozicinė frakcija. Antra, pritraukti du narius nėra taip sudėtinga – įkalbėti įmanoma, tai yra labiau techninis dalykas“, – tikino VDU profesorius L. Bielinis.

Politologas V. Dumbliauskas taip pat sutiko, kad tai yra labai realus scenarijus. Anot jo, tikėtina, kad valstiečiai pastatys S. Skvernelį į opozicijos lyderio poziciją, bet nei socdemai, nei darbiečiai su jais nežais. Jie žais savus žaidimus.

Kad toks scenarijus nespręs opozicijos vienybės ir sutelktumo problemos pripažino ir V. Dumbliausko kolegė R. Urbonaitė.

„Prisivilioti porą žmonių tu gali, bet yra kita problema. Jeigu valstiečiai opozicijos lyderį deleguos tik nuo savęs ir tai nebus opozicijos frakcijų bendras susitarimas, taip, lyderio pozicijoje jie tokiu atveju gali turėti savo žmogų, bet apie kažkokį opozicijos konsolidavimą kalbos irgi nelieka“, – aiškino ji.

Rima Urbonaitė

Kas galėtų pereiti?

Kadangi nei socdemų, nei darbiečių frakcija šiuo metu nerodo noro ar intereso dirbti su valstiečiais, politologų akimis, realiausia yra greitu metu išvysti LVŽS atstovų bandymus į savo pusę patraukti mišrios Seimo narių grupės atstovus. Šiuo metu mišrią grupę sudaro 13 parlamentarų, o grupei vadovauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė.

Pasak V. Dumbliausko, tikėtina, kad, visų pirma, valstiečiai kalbins LLRA-KŠS atstovus, priklausančius mišriai grupei. Be R. Tamašunienės mišrioje grupėje LLRA-KŠS atstovauja Beata Petkevič ir Česlav Olševski.

„Tai einamojo politinio momento reikalas: kažkam iš mišrios frakcijos pasirodys naudinga, kažkas galbūt S. Skverneliui jaučia simpatiją, tai rasti iš 13 mišrios grupės atstovų du žmones nėra taip sudėtinga. Be to, prisiminkime LLRA-KŠS draugystę praeitos kadencijos metu“, – kalbėjo MRU docentas.

Saulius Skvernelis

R. Urbonaitė įvardijo ir kitus galimus kandidatus.

Jonas Pinskus yra politikas, kuris tikrai galėtų prisitaikyti ir pereiti. Tik klausimas, ar valstiečiai norėtų jį prisiimti.

Variantas galėtų būti Andrius Palionis, bet vėlgi jis saistomas priklausomybės Lietuvos socialdemokratų darbo partijai. Patys valstiečiai, tikėtina, visų pirma, bandytų tartis su LLRA-KŠS žmonėmis. Su jais kalbėtis būtų drąsiausia, nes jie jau yra kartu su valstiečiais buvę valdančiojoje koalicijoje. Juolab, kad valstiečių parama LLRA-KŠS praeitos kadencijos metu buvo beveik besąlygiška, tai dabar valstiečiai gali paprašyti draugystės pratęsimo“, – sakė R. Urbonaitė.

R. Karbauskis: ruošiame šešėlinės Vyriausybės programą, o opozicijos lyderio postas nėra tikslas savaime

R. Karbauskis tikino, kad pirmadienį valstiečių partija kaip tik aptarinėjo šešėlinės Vyriausybės programos projektą. Kartu jis nurodė, kad LVŽS kelia sau uždavinį šešėlinės Vyriausybės programą pristatyti iki vasario 16 d. Būtent tada ir paaiškės, kas taps šešėlinės Vyriausybės ministru pirmininku.

„Manome, kad tai būtų labai simboliška – tai būtų pirmoji Lietuvos istorijoje šešėlinė Vyriausybė, kuri turėtų savo programą. Šešėlinių ministrų yra buvę, tačiau nei viena šešėlinė Vyriausybė neturėjo savo programos.

Šešėlinės Vyriausybės užduotis bus padėti Vyriausybei, pateikti galimą planą, kaip reiktų spręsti tam tikrus klausimus. Jei Vyriausybei tas planas pasirodys neaktualus, ji galės tiesiog išmesti jį į šiukšlių dėžę. Mes norime žmones kviesti ne į protestus, ne į mitingus, o parodyti, kaip galima spręsti tam tikras problemas. Jei valdantiesiems mūsų siūlymai netiks, jie turės pasiaiškinti visuomenei“, – patikino valstiečių lyderis.

Paklaustas apie opozicijos susitarimo galimybes, LVŽS pirmininkas akcentavo, kad šiuo metu susitarimo tarp frakcijų galimybės ribotos. Tačiau kartu pabrėžė, kad kol kas neieškos dviejų papildomų frakcijos narių, kurių prisijungimas prie valstiečių frakcijos leistų jai į Seimo valdybą deleguoti savo opozicijos lyderį.

Ramūnas Karbauskis

„Socialdemokratai sprendžia savo vidines problemas, pradedant vertybiniais klausimais, baigiant lyderyste. Darbiečių lyderis yra aiškiai išreikštas liberalas, o frakcijoje yra kitaip mąstančių žmonių. Todėl mes nelabai suprantame, kaip galima būtų susitarti tarp partijų. Tarp frakcijų susitarti būtų paprasčiau. Pavyzdžiui, savo atstovo – opozicijos lyderio – turėjimas Seimo valdyboje gali būti pakankamai stiprus argumentas susitarimui.

Dabar tokią susitarimo valią turi tik valstiečių frakcija. Mes laukiame pavasario sesijos, gal ta valia atsiras ir kitose frakcijose. Mūsų tikslas yra, kad būtų susitarimas koalicinis dėl opozicijos, o ne, kad mūsų frakcija surinktų pakankamą žmonių skaičių ir gautų teisę deleguoti savo opozicijos lyderį. Vieną atstovą valdyboje jau turime, antras atstovas valdyboje nėra savitikslis dalykas. Mūsų tikslas yra vienyti opoziciją bendram darbui.

Jei tokia galimybė neatsiras, svarstysime, ką daryti toliau. Tačiau mūsų pagrindinis tikslas nėra turėti Seimo valdyboje antrą žmogų. Jeigu mūsų tikslas būtų toks, jį įgyvendinti galėtume labai lengvai. Bet tikslas ne tas. Mes labai ramiai laukiame, kol kitos frakcijos šiuo klausimu turės kokią nors nuostatą“, – aiškino R. Karbauskis.

Primename, kad Seimo valdyboje šiuo metu valstiečiams atstovauja Jonas Jarutis, eidamas Seimo pirmininkės pavaduotojo pareigas.