Tokios įtampos Vašingtone jau senokai nematė nei vietiniai. Po sausio 6-osios riaušių, kai pastarųjų 4 metų Baltųjų rūmų šeimininko pakurstyti maištininkai prasiveržė pro pareigūnų užtvaras į Kapitolijų ir ėmė siautėti Kongreso pastate, už saugumą atsakingi asmenys nutarė nebejuokauti. Joe Bidenas prisieks kaip JAV prezidentas, bet tai nebus ta šventė, kokios galėjo tikėtis jo gerbėjai. Ir ne tik todėl, kad jo priesaikos ceremonijoj nedalyvaus pareigas perduodantis Donaldas Trumpas.
Ištuštėjusios ir užtvaromis, transporto priemonėmis užtvertos gatvės, kontrolės postai ir tūkstančiai JAV karinių pajėgų, Slaptosios tarnybos, federalinių agentų ir kitų pareigūnų – vaizdas primena ne laisvojo pasaulio ir demokratijos šalies vadinamų JAV sostinę, o Bagdadą ar Kabulą.
Iš tikrųjų Vašingtone šiomis dienomis dislokuota 25 tūkst. JAV Nacionalinės gvardijos karių – daugiau, nei yra amerikiečių karių Afganistane ir Irake kartu sudėjus. Net Aliaksandro Lukašenkos inauguracijos metu nebuvo imtasi tokių saugumo priemonių, nors šis autoritarinis lyderis savo inauguravo prezidentu būtent po suklastotų rinkimų rugpjūtį.
Ir tai – tik matoma dalis, mat danguje virš Vašingtono ratus jau savaitę suka beprecedentis skaičius įvairiausių žvalgybinių orlaivių – nuo naikintuvų, pasiruošusių perimti bet kurį pažeidėją riboto veikimo oro erdvėje virš sostinės iki elektroninės žvalgybos lėktuvų, sraigtasparnių ir bepiločių orlaivių, ieškančių bent menkiausios grėsmės šaltinio.
Tad pagaliau išsipildė savotiškas paties D. Trumpo noras išvysti milžinišką karių paradą Vašingtone – tokio renginio JAV prezidentas įsigeidė po to, kai 2017-siais apsilankė Paryžiuje ir stebėjo tradicinį Bastilijos dienos karinį paradą.
Ir nors galiausiai jo noras iš dalies buvo patenkintas 2019-ųjų liepos 4-ąją, kai pliaupiant lietui šimtai karių pražygiavo iškilmingoje rikiuotėje, šiomis dienomis iškilmingas nuotaikas gali jausti nebent prisiekti ant Kapitolijaus turinčio J. Bideno šalininkai – vaizdai iš Kongreso, kur, regis, visose laisvose pakampėse sugulė tūkstančiai besiilsinčių JAV karių, saugančių pastatą vėlgi neprimena šventės. O įtemptos paskutinės valandos prieš inauguraciją ir netgi po jos atrodo lyg pasiruošimas blogiausiam – kas dar gali nutikti keičiantis JAV prezidentams?
Branduolinis futbolas ir sausainis
Vien tai, kad D. Trumpo nebus ceremonijoje jau yra savotiškas tradicijų laužymas. Ir nors tai nutinka ne pirmą kartą – per visą istoriją vos du buvę prezidentai formaliai nedalyvavo naujojo JAV vadovo priesaikos ceremonijoje, D. Trumpas yra pirmasis, kuris tai daro be rimtos pateisinamos priežasties. Vietoje jo iškilmėse dalyvaus kiti buvę JAV prezidentai – Jimmy Carteris, Billas Clintonas, Barackas Obama, George'as W. Bushas.
Visi jie žino, ką reiškia gauti ir atvirkščiai – ką reiškia perduoti valdžią. Tai ne tik simbolinis, griežtai sustyguotas ir kas 8 arba 4 metus pasikartojantis veiksmas. JAV jau jau daugiau nei 7 dešimtmečius yra branduolinė valstybė, o minėtieji JAV prezidentai visi dalyvavo perduodant vadovavimą karinėms pajėgoms. JAV prezidentas, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas gali įsakyti pradėti karinius veiksmus, tarp jų – ir branduolinio ginklo panaudojimo atveju.
Nerimas dėl D. Trumpo gebėjimo priimti tokius sprendimus ypač pastarosiomis savaitėmis buvo viešai svarstoma tema Vašingtone, o Atstovų rūmų pirmininkė pripažino siekusi užtikrinti, kad iki savo kadencijos pabaigos JAV prezidentas nesugalvotų panaudoti branduolinių ginklų ar priimti panašių staigių, neatsakingų sprendimų, kuriais garsėjo visus pastaruosius 4 metus.
Ir nors iš tikrųjų tokios galios daugiau niekas neturi – JAV prezidentas yra vienintelis, kuris gali įsakyti panaudoti Amerikos branduolinį arsenalą, pats šios galios perdavimo procesas taip pat yra ne tik simbolinė, bet ir techniškai sudėtinga veiksmų seka, kuri prasidėjo dar gerokai iki trečiadienio.
J. Bidenas, kaip buvęs JAV viceprezidentas žino, ką reiškia „branduolinis futbolas“ ir „sausainis“, o dabar jo viceprezidente pasirinkta Kamala Harris taip pat praktiškai sužinos, ką realiai reiškia šios keistai skambančios frazės.
Jau trečiadienio rytą Vašingtono laiku (popietę Lietuvos laiku) D. Trumpą paskutinį sykį lydės JAV kariškių komanda, kuri nuo jo per pastaruosius 4 metus turėdavo neatsilikti per 2 durų arba 2 minučių atstumą.
Vieno jų rankose visada yra didelis ir apie 20 kg sveriantis odinis krepšys. Būtent tai yra vadinamasis branduolinis futbolas: pirmiausiai tai yra senoviškai atrodantis kompiuteris, iš esmės ryšio priemonė, skirta perduoti JAV prezidento įsakymą dėl branduolinių ginklų panaudojimo.
Netikėtos krizės atveju iš anksto parengti keli panaudojimo scenarijai – kiek, prieš ką ir kokie branduoliniai ginklai naudojami. Tai yra aprašyta vadinamojoje Juodojoje knygoje – 10 puslapių ypač slaptame dokumente, kurio turinį težino keliolika žmonių pasaulyje.
Per pastaruosius ketverius metus D. Trumpas nepagarsėjo, kaip žmogus, kuriam ypač rūpėtų problemų turinys, tačiau net ir jis turėjo milžinišką atsakomybę, sutelktą jo rankose – tiesiogine šių žodžių prasme. Mat tiek D. Trumpas, tiek J. Bidenas (kai jis dar buvo JAV viceprezidentas) turėjo nedidelę, vadinamąją „auksinę kortelę“ arba „sausainį“ – kodų kortelę, kuria patvirtinamas JAV prezidento įsakymas panaudoti branduolinį arsenalą: jis yra vienas iš dviejų žmonių, kuris žino galiojantį kodą, o jį patvirtina JAV gynybos sekretorius.
Šia kortele D. Trumpas galės pasinaudoti iki 1130 Vašingtono laiku (1830 Lietuvos laiku), o tada ji bus deaktyvuota. Ir nors D. Trumpas turėtų atiduoti savo „sausainį“ – tai tradiciškai daro visi buvę JAV prezidentai, nėra tokio įstatymo ar kitokio nurodymo, kuris draustų jam pasilikti simbolinę kortelę. Tiesa, nors ji bus deaktyvuota, jos turinys ir net išvaizda yra griežta valstybės paslaptis, už kurios atskleidimą netgi D. Trumpui, kaip buvusiam prezidentui grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Tuo metu, kai D. Trumpas paskutiniąsias akimirkas čiupinės šią vis dar galiojančią kortelę, J. Bidenaą ir K. Harris lydės dar viena komanda su identiškais branduoliniais lagaminėliais.
Penktasis lagaminėlis bus paliktas saugioje vietoje – bunkeryje, kuriame specialiai nenumatytam atvejui paskirtas žmogus iš JAV vyriausybės aparato budės ir tikėsis, kad savo valandos jis nesulauks – tai ir yra per pastaruosius metus seriale „Atsarginis prezidentas“ (Designated survivor) išpopuliarinta reali procedūra, kai vienas asmuo paliekamas būtent tam atvejui, jei visa JAV politinė ir karinė vadovybė būtų sunaikinta.
Tai bus tas retas atvejis kas 8 ar 4 metus, kai su visais lagaminėlių nešiotojais bus palaikomas ryšys vienu metu – Pentagone ir alternatyviame vadovavimo centre, o taip pat Strateginių pajėgų vadavietė Omahos mieste ir kažkur virš JAV pakilsinčiame lėktuve-vadavietėje E-4 bus aktyvuotos jau iš anksto sustyguotos ir pratybose repetuotos procedūros. Bus užtikrintas pagrindinis ir atsarginiai ryšių kanalai su asmenimis, neatsiliekančiais nuo aukšiausių JAV vadovų per kelių minučių atstumą.
Viskas sutelkta vienose rankose
Kad ir kur priesaikos metu būtų D. Trumpas, po 1130 jis jau neturės galimybės sutrukdyti ne tik valdžios perdavimo proceso – iš pradžių miglotas užuominas dėl tokio elgesio laidęs D. Trumpas po sausio 6-osios riaušių Kapitolijuje viešai pažadėjo sklandų valdžios perdavimo procesą J. Bidenui.
Būtent 1130 turėtų prisiekti JAV viceprezidentė Kamala Harris. Jeigu po šios akimirkos kažkas dramatiško atsitiktų, susiklostytų paradoksali padėtis: ligšiolinio prezidento D. Trumpo nebūtų toje pačioje vietoje, o naujasis J. Bidenas dar būtų formaliai neprisiekęs. Tuomet gali būti duota iš anksto suderinta balso atpažinimo komanda specialiu prezidento vaizdo konferencijų sistemos būdu – prezidento įsakymą vydyti pasiruošę pareigūnai turės atitinkamus 5 „sausainius“ – kodų korteles, kuriomis autentifikuojamas vyriausiojo ginkluotų pajėgų vado įsakymas. Ir jei D. Trumpas tą akimirką būtų nepasiekiamas, sprendimą priimti tektų K. Harris, o ne J. Bidenui.
Vos tik šis prisieks lygiai vidurdienį (apie 7 val. vakaro Lietuvos laiku), vadovavimo grandinė perduodama naujajam JAV prezidentui – būtent jo jau turimas „sausainis“ bei jam žinomas kodas lems lemtingo įsakymo teisėtumą. Ir ši tvarka išliks tokia iki tol, kol J. Bidenas eis prezidento pareigas.
Tačiau visa tai galios tik nuo priesaikos momento – iki tol visa vadovavimo JAV branduoliniam arsenalui sistema paremta dviejų žmonių principu ir pritaikyta taip, kad net jeigu kuriam nors JAV kariškiui pasimaišytų protas ir jis sumanytų pasielgti kaip išgalvotas JAV generolas Jackas Ripperis garsiajame Stanley Kubricko filme „Daktaras Streindžlavas“ (Dr. Strangelove), jis neturėtų jokios galios panaudoti branduolinius ginklus. JAV vadovavimo sistema apsaugota nuo tokių išgalvotų personažų, kaip generolas J. Ripperis. Ši sistema skirta atgarsyti bet kuriuos priešininkus.
Vis dėlto paradoksalu, kad tame 1964-ųjų filme buvo pavaizduota situacija, kai lemtingą sprendimą priima ne JAV prezidentas, o išprotėjęs generolas. O realybėje netgi staiga išprotėjusiam ar impulsyvų sprendimą priėmusiam JAV prezidentui formaliai niekas negali sutrukdyti, išskyrus JAV viceprezidentą, kuris gali pritaikyti 25-ąją Konstitucijos pataisą.
Bet net ir paragintas ligšiolinis JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as tai daryti atsisakė. Juo labiau, kad net menkiausių įrodymų, kad D. Trumpas, kad ir koks būtų neprognozuojamas bei impulsyvus, kaltinamas maišto kurstymu Kapitolijuje, už ką jam antrą sykį surengta apkalta, ketintų paskutinėmis savo kadencijos valandomis surengti branduolinį armagedoną nėra.
Baiminasi ne tik pavienių išpuolių
Vien tokie svarstymai dėl D. Trumpo sveikatos būklės, prielaidos, kad jis gali griebtis kažko netikėto ir neperduoti savo galių rodo, tai, kad realybė pastaraisiais metais ir ypač pastarosiomis savaitėmis tapo pavojingai panaši į iki tol Holivudo bei fantastikos mėgėjų kūrybą.
Juo labiau, kad pats Kapitolijaus šturmas parodė, jog ryžti imtis radikalių veiksmų nestokojančių D. Trumpo rėmėjų stovykla yra ypač marga. Taip, didelė dalis Senate siautėjusių ir pastatą šturmavusių D. Trumpo gerbėjų neatrodė, kad būtų patys protingiausi asmenys šalyje – viešai prisistatinėje, leidęsi filmuojami ir fotografuojami dalis jų vėliau liejo graudžias ašaras oro uostuose, kai sužinojo, jog jie pakliuvo į skristi negalinčių ir pavojingų asmenų sąrašus.
Tačiau tarp šturmo dalyvių neatsitiktinai buvo ne tik radikalių, ginkluotų asmenų, priklausančių sukarintoms organizacijoms, bet ir nemažai patyrusių JAV karo veteranų, buvusių pareigūnų. Pavyzdžiui, vienas šturmo dalyvių – atsargos pulkininkas leitenantas Larry Rendallas Brockas iki 2014-ųjų tarnavo JAV karinėse oro pajėgose.
Ten pat 14 metų tarnavo ir per šturmą žuvusi Ashli Babbitt, kuri bandė prasiveržti link JAV viceprezidento M. Pence'o ir buvo pašauta jo apsaugos komandos. Dėmesį per šturmą į save atkreipęs vadinamasis „Q šamanas“ – Jacobas Chansley yra buvęs JAV laivyno veteranas, tiesa, iš ten pašalintas.
Tai, kad dalis JAV veteranų yra aršūs respublikonų partijos ir ypač D. Trumpo rėmėjai niekada nebuvo paslaptis. Tačiau per pastaruosius 4 metus JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pastebėjo tendenciją, kad į atsargą išėję amerikiečių kariškiai tampa vis radikalesni – susižavėjimas ne šiaip D. Trumpo, bet ir jo palaikomomis sąmokslo teorijomis pasiekė pavojingą ribą, kai keliose valstijose jau buvo sulaikyti ginklus bei sprogmenis kaupę asmenys, įtariami ginkluoto perversmo organizavimu.
„Jie gali kažką padaryti Joe Bidenui“, – apie sostinėje dislokuotų JAV karių ketinimus įspėjo demokratų atstovas Steve'as Cohenas. Ir nors tokie bauginimai gali atrodyti kaip laužti iš piršto, visi grasinimai ir net menkiausi įtarimai vertinami ypač atidžiai.
Neatsitiktinai FTB šiomis dienomis ypač atidžiai tikrina būtent Vašingtone dislokuotus JAV nacionalinės gvardijos kariškius – du jų jau buvo nušalinti nuo pareigų po patikrinimo paaiškėjus apie jų ryšius su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis. Būtent pastarosioms priskiriami asmenys – neonaciai, atvirai baltųjų rasinę viršenybę teigiantys, Holokaustą neigiantys buvo vieni aktyviausių šturmo metu JAV Kapitolijuje.
Ir nepaisant visų sutelktų pajėgų JAV sostinėje FTB jau įvertino galimų išpuolių tikimybę, kaip vidutinę – tokia rizika paprastai reiškia, kad išpuolis yra tikėtinas, nors ir nebūtinai įvyks. Tačiau JAV kariai Vašingtone kurį laiką dar liks ir po inauguracijos, mat neatmetamos pavienių asmenų teroristinės atakos.
Kad jos įmanomos parodė absurdiškas Bryano Betancuro atvejis – šis radikalus baltųjų viršenybės aktyvistas ir ypač religingas krikščionis neslėpė savo palaikymo smurto išpuoliams. Be to, net būdamas FTB stebimų asmenų sąraše bei su apykoje jis gavo leidimą sausio 6-ąją su jo priežiūra priskirtu pareigūnų vykti į Vašingtoną.
Ten jis atitrūko nuo jį saugojusio pareigūno, kuris gavo čiurkšlę ašarinių dujų ir įsiveržė į Kapitolijų, kur vėliau, kaip paaiškėjo, ketinimų įvykdyti žmogžudystę arba surengti teroro išpuolį. Ir tokių asmenų, kurie buvo stebimi FTB į Kapitolijų sausio 6-ąją atvyko dešimtys. Net jeigu jiems per inauguraciją bus sutrukdyta pakartoti kažką panašaus arba baisesnio, tai, anot ekspertų, nereiškia, kad viskas tuo ir pasibaigs.
„Sveiki atvykę į kitų šalių realybę. Vyrauja tam tikras tikėjimas, kad jeigu išgyvensime trečiadienį, tai viskas pasibaigs ir gyvenimas tekės sava vaga. Tai tiesiog nėra tiesa. Su tokiu padidintu saugumo jausmu teks gyventi kelerius metus“, – apie išpuolių tikimybę įsoėjo buvęs FTB agentas Gregas Ehrie, kuris tyrė vidaus terorizmo pavojų.
