„Tai yra personalizuota, asmeniška politika drąsaus žmogaus, kuris iš esmės jau buvo miręs ir prikeltas. Atitinkamai drąsiai elgiasi, matyt, būtent dėl tos būsenos, kurioje jis buvęs, ir galbūt jau nieko nebebijo, ir meta iššūkį.
Mums labai svarbus parodymas, kas yra Kremlius, kas yra Putinas ir kokia neadekvati yra reakcija iš Putino ir Kremliaus pusės. Tai yra gera edukacija Vakaruose, kas yra Rusija. (..) Tai, kad sveikas protas Vakaruose galvojo, kad Putinas ir Kremlius nebus tiek beprotis, kad jį areštuos. Bet ne, pasirodo, kad niekas ten negalioja, nėra nei sveiko proto taisyklių, nei demokratijos supratimo, nei normalios politikos. Tiesiog ignoravimas, visiškas spjovimas į bet ką“, – situaciją DELFI TV laidoje „Iš esmės“ įvertino A. Januška.
A. Januška – 1993–1998 m. ėjo užsienio reikalų viceministro pareigas, 1998–2003 m. buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvo vadintas pilkuoju Lietuvos politikos kardinolu ir „valstybininkų“ lyderiu. Kaip yra tikinęs signataras Rimvydas Valatka, „pirmosios V. Adamkaus Prezidentūros metu A. Januška buvo daug įtakingesnis žmogus valstybėje nei premjeras“.
Vakarai nepasiruošę rimtam atsakui
Navalno atvejis yra įdomus tuo, kad jis, pasak A. Januškos, yra tapęs tam tikru simboliu, kuris vieno žmogaus asmenyje geba iššaukti didžiulę Vakarų reakciją.
„Žinoma, taip pat, matyt, bus žiūrima ir į sankcijas, kurios vienokios ar kitokios bus, bet nemanau, kad jos bus svarbios jiems (Rusijai – aut.past.). Vakarų pasaulis visgi nėra pasiruošęs normalioms sankcijoms prieš Rusiją. Tokių sankcijų, kaip, pavyzdžiui, Donaldas Trumpas buvo įvedęs prieš Iraną, tikrai nebus. Kol mes rimtai nepaliesime, tarkime, bankinio sektoriaus, kitų sferų, tai Rusijai tai nebus ypatingai skaudu“, – paaiškino diplomatas.
Pasak A. Januškos, labai svarbu, kad užsienio politikos formuotojai Lietuvoje pradeda kurti koalicijas Europos Sąjungos (ES) viduje.
„Tai labai geras žingsnis naujosios mūsų diplomatijos, ateityje iš tikrųjų reikia ieškoti draugų, kurti koalicijas. Tik tokiu būdu galima ką nors nuveikti“, – teigė jis.
A. Navalnas – Kremliaus projektas?
Laidos vedėjo Vytauto Bruverio paklaustas, kaip vertina pasirodžiusias teorijas, jog A. Navalnas gali būti paties Kremliaus projektas, A. Januška buvo kritiškas.
„Tai, kad Navalnas gali būti Kremliaus projektas, man šiek tiek nerimtai skamba. Jeigu jau kažkas nuodijo „Novičiok“, tai vokiečių daktarų stebuklas, kad jį išgelbėjo. Tai arba mes netikime, kad tai buvo nuodijimas, ką teigia visas pasaulis, tai tada reikia pasakyti, kad visa tai buvo tik cirkas. Jeigu mes taip nemanome, tai jis nėra joks projektas, tiesiog yra žmogus, kuris turi savo tikslus, drąsus žmogus“, – sakė jis.
Vis tik A. Januška pripažino, kad A. Navalnas negali suduoti mirtino smūgio Rusijos režimui.
Reakcija į įvykius Baltarusijoje – gėdinga?
„Navalnas yra suprantamas simbolis, bet tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra gėdinga ir, deja, nebuvo pakankamai jėgos sutelkti ES poziciją šiuo klausimu“, – kalbėjo A. Januška.
Jis tikino, kad yra tam tikrų požymių, jog Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu keičiasi teigiama linkme. Kaip pastebėjo A. Januška, praeitos Vyriausybės kadencijos metu Lietuvoje Baltarusijos politikos atžvilgiu buvo gana daug chaoso.
„Lietuva viena neturėtų veikti, tai yra didelė problema Lietuvos užsienio politikos, kad nesugeba funkcionuoti normaliai ES. Lietuva nesugebėjo sutelkti pakankamai stipraus kumščio koalicijos ir tikslų, ką reikia daryti Baltarusijoje. Faktas yra tas, kad pačiu pakilimo metu mes nepakankamai parėmėme Baltarusijos „gatvę“. Galbūt pavasarį ar artimiausiu metu vėl bus kažkoks esmingesnis pakilimas (..).
ES ir Lietuva neturi jokios idėjos, neturi supratimo, kaip padaryti paprasčiausią dalyką – išvaduoti tuos politinius kalinius, įtikinti Lukašenką ar sankcijomis, ar diplomatija, kad būtų paleisti bent jau politiniai kaliniai. Tai yra didžiulė gėda ir Lietuvai, ir ES“, – teigė jis.
Kartu A. Januška akcentavo, kad viskas šiuo metu yra palikta A. Lukašenkos ir V. Putino valiai.
„Lukašenka bandys gelbėtis. Putinas jau apsisprendė, kad jis kurs politines partijas. O ką į tai gali atsakyti Europa? Kokia yra mūsų reali parama tiems demokratiniams opoziciniams judėjimams? Iki šiol ji buvo menkniekis“, – detalizavo jis.
