Kaip po posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas saugumo politikos klausimais ir VGT sekretorius Darius Kuliešius, ekstremaliųjų situacijų valdymas šalyje turi būti tobulinamas.

„Buvo konstatuota, kad dabartinė situacija, kurioje Lietuva gyvena – pandemijos laikotarpis – yra rimto masto krizė ir turima civilinės saugos sistema, ekstremalių situacijų valdymas yra nepakankamai efektyvus bei turi būti tobulinimas“, – sakė D. Kuliešius.

Pasak jo, po paskutinio VGT susitikimo rugpjūtį, ekstremalių situacijų valdymo koncepcija ir jos įgyvendinimo planai nebuvo parengti.

„Buvo parengtas tik Civilinės saugos įstatympo projektas, kuris pagrindinių problemų ir sistemiškai šio ekstremalių situacijų ir krizių valdymo klausimo nesprendžia. Šiandien buvo priimtas sprendimas, kad ta koncepcija turi būti parengta iki kito VGT susitikimo. Toliau bus reikalingi tos koncepcijos įgyvendinimo teisės aktai, pavasario sesijoje tai turėtų būti priimta“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

Arvydas Anušauskas

D. Kuliešiaus teigimu, krizių valdyme šiuo metu trūksta lyderystės, dėl to turėtų būti steigiamas vienas Nacionalinis krizių valdymo centras.

„Tas turimas dviejų lygių – savivaldos ir nacionalinis lygmuo – yra nepakankamai tarpusavyje integruotas, kad būtų priimami efektyvūs, greiti, savalaikiai sprendimai“, – pabrėžė D. Kuliešius.

„Nacionalinis krizių valdymo centras galėtų būti sprendimas, kuris ir padėtų stebėti visas galimas krizių bei ekstremalių situacijų rizikas, ir atliktų pasirengimą joms – kad visos valstybės, savivaldybių parengtis būtų reikalingame kokybės lygmenyje. Valdymo elementas taip pat labai svarbus – kad jis būtų tinkamai integruotas ir nebūtų pirštų rodymo, kas yra atsakingas už vieną ar kitą situacijos valdymą, sprendimo priėmimą“, – teigė VGT sekretorius.

D. Kuliešius taip pat akcentavo, kad rizikos gali būti įvairios, dėl to būtina užtikrinti efektyvią jų stebėseną, greitą reagavimą, visų institucijų parengtį ir valdymą.

„Paskutinis metų laikotarpis parodė, kad koncepcija turi būti parengta, nes mes turime rizikas įvairaus masto didelėms krizėms – pandemija, šalia turime Astravą, gali būti ir klimato kaitos, įvairios hibridinės krizės. Visam šitam pasirengimui yra reikalingas nacionalinis, koordinuotas, ekspertinis valdymas“, – kalbėjo VGT sekretorius.

Pasak jo, už koncepcijos parengimą būtų atsakinga Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija.

Anušauskas: Rusija didino pajėgumus, tačiau stiprėjo ir Lietuvos kariuomenė

Po VGT posėdžio komentavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad valstybės ginkluotos gynybos koncepcija buvo parengta 2015 metais, kai vyko Rusijos agresija Ukrainoje.

„Per tą laiką buvo daug pokyčių, buvo nemaži pasiekimai, investicijos į gynybą. Dabar, įvertinus saugumo aplinkos tendencijas ir sąjungininkų bei Lietuvos priimtus sprendimus, galima konstatuoti, kad pagal naują ruošiamą koncepciją, Lietuva turi išlikti maksimaliai pasirengusi greitam reagavimui į karines grėsmes – tiek savarankiškai, tiek kartu su sąjungininkais“, – sakė A. Anušauskas.

Arvydas Anušauskas

Ministro teigimu, dėmesys gynybai nemažės, nes dar seniau buvo priimti politiniai sprendimai dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo – pasirašytas bendras partijų susitarimas.

A. Anušaukas kartu pažymėjo, kad gynybos srities finansavimo išlaikymui neprieštarauja ir koalicijos partnerė, nauja politinė jėga – Laisvės partija, kuri dar nebuvo įsteigta, kai įvairios partijos pasirašė bendrą susitarimą dėl sistemos finansavimo.

Jis taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais pažanga gynybos srityje yra akivaizdi.

„Tačiau, kas yra svarbu, – kad, vystant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, yra sukurta Žemaitijos brigada, toliau numatytas jos pajėgumų vystymas. Iššūkiai visada buvo ir kariuomenėje jie vieni svarbiausių – jos aprūpinimas, atsargos, logistika, infrastruktūra. Čia kai kurie darbai nepadaryti, kai kurie daromi“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Paklaustas, ar per paskutinius penkerius metus pasikeitė saugumo situacija regione, A. Anušauskas neslėpė, kad Rusija yra padidinusi savo pajėgumus.

„Yra ne tik kuriami nauji pavieniai daliniai, bet ir kariniai junginiai, karinės pratybos, kurios orientuojamos į puolimą. Yra daugybė indikacijų, kurios rodo, kad Rusija savo pozicijos, kuri buvo prieš 6 metus, nėra kaip nors pakeitusi, kad mes peržiūrėtume ir savo poziciją bei koncepciją“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Ministras taip pat pažymėjo, kad Lietuva kartu su sąjungininkų pagalba taip pat pagerino savo saugumo situaciją – patobulino infrastruktūrą, kariuomenėje atsirado naujos organizacinės struktūros, buvo vystomi oro, sausumos gynybos pajėgumai, pagausėjo personalo darbuotojų.

Kasčiūnas: reikia ruoštis įvairioms krizėms

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu sakė, kad naujasis Nacionalinis krizių valdymo centras būtų pavaldus Vyriausybei ir ministrei pirmininkei.

„Mūsų valstybė turi būti pasirengusi reaguoti į įvairias grėsmes ir rizikas. Tam reikia koordinuotos ir centralizuotos ekstremalių situacijų ir krizių valdymo sistemos. Kaip jūs patys matote, net ir dabar, COVID-19 atveju ir prie pirmos bangos vietoje to, kad įsijungtų tuo metu egzistavę krizių valdymo instrumentai, buvo sukurtos įvairios paralelinės struktūros“, – teigė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininko teigimu, Nacionalinio krizių valdymo centrui turėtų vadovauti politinį svorį turintis asmuo.

Laurynas Kasčiūnas
Foto: Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova, Džoja Gunda Barysaitė)

„Centras užtikrintų tam tikro lygio centralizaciją su tam tikru ir kitų institucijų „įsitinklinimu“ – kad krizių valdymas, jų analizė ir planavimas, kaip atsakyti į jas nebūtų vien tik to centro reikalas, bet visos institucijos įsijungtų. Todėl centro vadovo poste turėtų būti žmogus su dideliu politiniu svoriu. Aš įsivaizduoju tiesioginį pavaldumą ministrui pirmininkui“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis taip pat akcentavo, kad grėsmėms ruoštis reikia ne tik dėl to, kad pasaulį dabar sukaustė pandemija, bet, pasak L. Kasčiūno, būtina matyti ir kitas rizikas – šalia valstybės sienos Baltarusijoje pastatytą Astravo atominę elektrinę, taip pat kitokios rūšies rizikas.

„Ankstesnė Vyriausybė turėjo parengti krizių valdymo koncepciją, bet vietoje jos parengė Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, reformas, kurios iš esmės palieka krizių valdymą Vidaus reikalų ministerijos ar net Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departameno rėmuose, bet nieko nekalbėjo apie visų institucijų centralizaciją. Bandymai buvo, bet nelabai vykę, sakyčiau. Verčiame kitą puslapį ir judame naujos koncepcijos link“, – pridūrė L. Kasčiūnas.