Lapkričio 7 d. paskelbtas karantinas savarankiškai dirbantiems žmonėms, iš tikrųjų, kelia didžiulį nerimą. Šiuo laiku tokie asmenys bando pasinaudoti visomis galimybėmis, kad tik pavyktų, kaip nors išgyventi šį laikotarpį.
„Delfi“ parašiusi moteris nuogąstavo, kad jau nebežino kur kreiptis.
„Dirbu su verslo liudijimu. Mokesčius moku daug metų. Susirgau, pasirodo, netinkamu laiku. Dėl nedarbingumo veikla buvo sustabdyta. Darbo birža (dabar Užimtumo tarnyba – „Delfi“) tik apgailestauja, kad įstatymas nenumato lengvatų subsidijai gauti, nes neatitinku vieno punkto. Veikla buvo sustabdyta karantino paskelbimo metu.“
Jos teigimu, sunku suprasti, kas paliko tokias spragas ir kodėl netinka gydytojų išrašai.
„Ar gydytojų išrašai nepaaiškina priežasties dėl ko buvo sustabdyta veikla? Nusiunčiau į Užimtumo tarnybą gydytojo išrašus. Antrą kartą atsiprašė. Toks įstatymas“, – tvirtino sunkioje padėtyje atsidūrusi moteris.
Patvirtino priežastį, kodėl nepriklauso išmoka
SADM paaiškino, kad skiriant išmoką savarankiškai dirbančiam yra vertinama, ar savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių, ar nebuvo išregistruota iki ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos ir ar asmuo neuždirbo daugiau nei MMA.
„Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo momentu moteris neatitiko vienos iš minėtų sąlygų – savarankiška veikla buvo nutraukta. Todėl Užimtumo tarnyba fiksuoto dydžio išmokos moteriai neskyrė.“
Ministerija priminė, kad savarankiškai dirbantys asmenys, nukentėję nuo pandemijos, taip pat gali pasinaudoti šiomis valstybės pagalbos priemonėmis:
• Dirbantys savarankiškai yra laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo (už karantino laikotarpį įmokas turės sumokėti per 2 metus). Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas.
Taip pat nurodė, kad su finansiniais sunkumais susidūrusi moteris gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų.
„Nustatant teisę į šią paramą, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas. Teisę į socialinę pašalpą turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršija 140,8 eurų.
Savivaldybės taip pat turi galimybę skirti papildomą socialinę paramą (vienkartines, tikslines, periodines, sąlygines pašalpas ar kitą socialinę paramą), jeigu situacija to reikalauja.“
Padėtis yra labai sudėtinga
Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Žanas Mongirdas komentavo, kad apskritai smulkiesiems verslininkams dabar yra labai sunkus metas.
„Puikiai žinome, kad smulkieji verslininkai nėra sukaupę kažkokio rezervo, kurio dėka galėtų išgyventi tiek laiko be darbo. Tuo labiau, kad vis tiek kažkokie mokesčiai kapsi. Kažkam patalpų nuoma, kažkam, kas turi savo patalpas, 1 proc. turto mokestis nuo turto vertės. Reikia sumokėti ir darbuotojams atlyginimus. Pirmas dalykas ir kyla klausimas, iš ko visa tai padaryti.“
Antras dalykas, sakė jis, tiems, kuriems pavyks išgyventi šį ilgą ir ne pirmą krizinį laikotarpį, greičiausiai labai sumažės pajamos, kadangi bus susiaurėjęs klientų ratas.
„Vyriausybė dabar kalba apie kažkokius galimus mokesčių kėlimus, tai tikriausiai bus paskutinis vinis į karstą tiems, kurie išliks. Aišku, tiems, kurie neišliks, gali kelti ir 100 proc. mokesčius. Manau, kad didžioji dalis smulkaus verslo tiesiog žlugs, o tie, kurie nežlugs, bandys keltis ir neatsikels.“
Jo teigimu, tokia susidariusi padėtis bus naudinga stambiesiems verslininkams ir galima matyti, kad jie ne tik, kad išgyveno, bet ir generuoja didesnius pelnus.
