Pasak jos, pirmosios gautų testų siuntos nebus gausios, tačiau vėliau, patikino ministro patarėja, bus organizuojami ir kiti pirkimai greitiesiems antigenų testams įsigyti.

„Atsargų klausimas yra vienas iš kertinių. Plataus testavimo ir strategijos keitimo klausimai yra glaudžiai susiję su tuo, kad pirmiausia turi atsirasti labai nuosekli atsargų planavimo sistema, ties kuo dabar ir yra dirbama“, – Delfi sakė S. Bieliūnė.

Testavimo strategija, kaip aiškino ministro patarėja, yra susijusi su plataus masto kombinuoto – t.y. naudojant skirtingus koronaviruso testus – testavimo procedūra.

„Mes įvertinę viską, ko mums reikia – kokio atsargų pasiruošimo, ko reikia programavimo prasme, kad procesas vyktų sklandžiai. Pagal tai dėliojamės etapus, kurie darbai bus pirmiausi ir kuriuos galėsime pradėti tik tada, kada gausime pirmuosius testus“, – teigė S. Bieliūnė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė taip pat pažymėjo, kad testavimas yra vienas iš epidemiologinės situacijos valdymo būtų. Greitųjų antigenų testai šalyje jau yra įteisinti.

„Jis patikimumo prasme yra labai patikimas. Valstybė, pirkdama arba reglamentuodama tokių tyrimų naudojimą testavimo schemose, tikrai galvoja apie jų specifiškumą, jautrumą. Šis tyrimas nereikalauja didelės laboratorijų apkrovos, nes galima tyrimą atlikti ten, kur numatyta – ar mobiliame punkte, ar sveikatos priežiūros įstaigoje. Tai jau yra didžiulė pagalba, turint omenyje, kad laboratorijų skaičius šalyje yra ribotas ir, kad jokie robotizacijos procesai nebuvo pradėti“, – apie iššūkius, su kuriais susiduriama, kalbėjo S. Bieliūnė.

Stebi kitų šalių praktiką, turi preliminarią tvarką

Paprašyta konkrečiau pakomentuoti, kaip Lietuvoje bus organizuojamas testavimas greitaisiais antigenų testais, S. Bieliūnė teigė, kad tam dar reikia sudėlioti paskutinius taškus ant „i“.

Ji atkreipė dėmesį, kad šie testai, kaip ir įprasti molekuliniai PGR tyrimai, yra imami iš nosiaryklės.

„Turime turėti medicininė personalą, kuris atliktų procedūrą ir nebūtų padaryta jokia žala. Žiūrėjome, kokie būtų optimaliausi sprendimai vietos lygmeniu, o ne vienalytę kitos šalies patirtį tiesiog perkelti į Lietuvos kontekstą. Skiriasi atstumai, teritorijos, platus testavimas susijęs su tuo, kad mes vertiname, kas turi didžiausią riziką – taigi, yra lokalūs kriterijai“, – pasakojo A. Dulkio patarėja.

Ji pažymėjo, kad ministerija jau turi preliminariai numačiusi tvarką, kaip šalyje efektyviausiai galėtų būti įgyvendinamas testavimas minėtais testais.

„Yra pirminis vaizdas sudėliotas, su ekspertais aptartas. Aš nenorėčiau įvardinti konkrečių detalių, dėl to, kad reikia nepamiršti, jog pirmiausia testavime ir tyrimų atlikime dalyvauja savivaldybės. Jos yra turi skirtingą infrastruktūrą, labai skirtingas praktikas. Šios savaitės darbas yra būtent dialogas su tais mobilių punktų, karščiavimo klinikų, savivaldybės administracijose dirbančiais gydytojais“, – teigė S. Bieliūnė.

Tai, pasak jos, daroma, siekiant įvertinti visas galimas rizikas.

„Mes nenorime teoriškai turėdami schemą, ją aklai patvirtinti – norime pasitikrinti su tais, kurie turės tą darbą dirbti. Man atrodo, kad čia yra svarbiausias dalykas – įsivertinti visas rizikas. Savo namų darbus esame padarę, bet jei dabar pasakyčiau, kad bus taip ir ne kitaip, tai būčiau neteisi, dėl to, kad ši savaitė yra skirta diskusijoms“, – pažymėjo ministro patarėja.

S. Bieliūnė taip pat kalbėjo, kad geriausios schemos numatymui būtina rasti sutarimą su savivalda tam, kad būtų išlaikomas balansas tarp teorijos ir praktinio įgyvendinimo.

„Matau, kad yra pasipiktinimo, kai paliekama visiška laisvė arba kai būna sprendimai, neleidžiantys pačioms (savivaldybėms – aut.p.) priimti sprendimų. Man atrodo, kad čia reikia balanso“, – akcentavo ji.

Ką tirs greitaisiais antigenų testais?

Paklausta, kokie asmenys bus tiriami greitaisiais antigenų testais, S. Bieliūnė pažymėjo, kad jie bus naudojami testuojant žmones, jaučiančius simptomus, tai pat bus naudojami ir tiriant asmenis prevenciškai.

Bus testuojami ir verslo kolektyvai.

„Turime atskirą pamąstymą, kaip testuoti darbo kolektyvus, kur yra židiniai. Mes žiūrėjome konceptualiai – turime židinius darbo kolektyvuose, slaugos, globos įstaigose ir ugdymo įstaigose – tai trys pagrindinės vietos, kuriose tie židiniai yra didžiausios rizikos, tad mes apie jas visas galvojam“, – sakė S. Bieliūnė.

Pasak jos, ministerija dėl verslo kolektyvų testavimo įgyvendinimo šiuo metu tariasi ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Galvojama, kaip pasiūlyti darbdaviams pagalbą bei tą visą procesą valdyti“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja.

Galiausiai S. Bieliūnė pažymėjo, kad galutinę kombinuoto plataus masto testavimo schemą planuojama patvirtinti iki mėnesio pabaigos, kai šalį turėtų pasiekti pirmoji greitųjų antigenų testų siunta.

„Mes ir (ministerijos – aut. p.) viduje turime darbinę grupę, kuri jungia žmones, dirbančius laboratorijoje, koordinatorius, kurie dirba su sveikatos priežiūros įstaigomis. (…) Labai svarbu tinkamai pasiruošti. Greit „paleidus“ ir nepadarius namų darbų, tai mes sulauksime nepasitikėjimo ir pasipiktinimo“, – pridūrė S. Bieliūnė.

Ministras: testavimo apimtys turės įtaką karantino ribojimų atlaisvinimams

Delfi primena, kad pirmadienį socialdemokratų frakcijos posėdyje apsilakęs sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys taip pat kalbėjo apie minėtą testavimo strategiją.

Pasak jo, testavimo greitaisiais antigenų testais apimtys turės tiesioginę įtaką karantino ribojimų atlaisvinimams.

Ministras sakė, kad nacionalinė laboratorija savo perkamus greituosius antigenų testus turi gauti vasario viduryje. Pagal centralizuotus Europos Komisijos pirkimus šalį apie 100 tūkst. vienetų testų pasieks sausio pabaigoje-vasario pradžioje. Vykdomas, anot A. Dulkio, ir dar vienas koordinuotas pirkimas, tačiau, kada būtų galima tikėtis šių testų Lietuvoje, kol kas dar neaišku.

„Lietuva negali amžinai gyventi su griežtomis karantino priemonėmis. (…) Mes (karantino – aut.p.) atpalaidavimo priemones derinsime su testavimo algoritmais, schemas turime. Deja, neturime pačių testų, bet jau kažkokia šviesa tunelio gale matosi. Tokiu būdu turėsime ir greitesnę diagnozę, ir greitesnę izoliaciją“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

A. Dulkys taip pat pažymėjo, kad tiek visi planuojami testavimo algoritmai, tiek vakcinavimo kalendorius, bus skelbiami viešai.

„Testavimo algoritmai bus viešai skelbiami, matomi. Be to rūpinamės ir pačiomis priemonėmis“, – akcentavo ministras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (133)