Seimo narė ragina šiuo metu atsisakyti sudėtingos sistemos, kad gydymo įstaigos nebijotų sulaukti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patikrinimų tais atvejais, kai COVID-19 yra įforminama kaip profesinė liga.
„Tik šiandien pradėjome rinkti informaciją. Tokios statistikos nėra, įvertinti žūties aplinkybes ir susieti jas su profesija yra pakankamai sudėtinga. Turbūt Statistikos departamentas turėtų tą informaciją teikti. Iš to, ką per šiandien pavyko surinkti, tai yra 25 nuo koronaviruso žuvę gydytojai arba slaugytojos. Faktas, kad ne visi jie šiuo metu dirbo sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau reikia pastebėti, kad tik pavieniai yra tokie, kurie nedirbo dėl pensinio amžiaus“, – „Delfi“ sakė J. Sejonienė.
Parlamentarė pripažino, kad šiu metu yra sudėtinga pasakyti, kuri dalis tų medikų mirė nuo COVID-19 kaip nuo profesinės ligos. Tačiau pašnekovė atkreipė dėmesį, kad, nepaisant priemonių, kurių imasi gydymo įstaigos, visame pasaulyje yra pripažįstama, kad medikų darbas, ypač tiesiogiai su koronavirusu sergančiais pacientais, yra rizikingesnis.
„Turint galvoje, kad mūsų sveikatos priežiūros darbuotojų, ypač slaugytojų, atlyginimai yra nedideli, būtų garbinga šiuo metu COVID-19 atvejais netaikyti komplikuotos sistemos, kad įstaigos nebijotų sulaukti iš Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų tuo atveju, kai darbuotojui diagnozuojama profesinė liga. Manau, kad tai palengvintų situaciją“, – sakė J. Sejonienė.
Drąsina artimuosius
Parlamentarė šiuo metu teigė žinanti tik apie vieną atvejį, kai nuo COVID-19 žuvusio mediko šeima yra gavusi didesnę socialinio draudimo išnmoką.
„Dėl visų kitų atvejų bent jau aš tokios informacijos neturiu, kad jie būtų gavę didesnę draudimo išmoką. Gali būti, kad artimieji nesikreipė. Tikslaus skaičiaus negalėčiau pasakyti“, – sakė J. Sejonienė.
Parlamentarė drąsino artimuosius kreiptis dėl išmokų.
„Norėtųsi, kad nereikėtų tam advokatų, teisininkų, kad būtų vertinami sveikatos priežiūros darbuotojai garbingai, ir sumokama. Lietuvai 21 žmogus tai yra didelė netektis, bet valstybei išmokos atžvilgiu tai nebūtų didelė našta. Visų žuvusių medikų šeimoms ta žala turėtų būti garbingai atlyginama“, – teigė J. Sejonienė.
Mediko išsilavinimą turinti ir prieš patenkant į Seimą gydytoja dirbusi J. Sejonienė sakė, kad informaciją apie nuo koronaviruso mirusius medikus pradėjo rinkti ir dėl to, kad norisi pagerbti bendruomenės narius.
„Ir Sveikatos komitete apie tai kalbėjome, kad būtų gražu juos pagerbti. Žinome, kad vasarį bus teikiami valstybės apdovanojimai, būtų gražu įvertinti ir paminėti ir žuvusius medikus“, – sakė J. Sejonienė.
Išmokų dydžiai nustatyti įstatyme
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 str. 1 d. nustato, kad darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, mirusiojo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ir įvaikiams, kol jiems sukaks 16 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija. Mirusysis laidojamas valstybės lėšomis.
Vyriausybės kompensacijų apraše įtvirtinta, jog mirus darbuotojui, teikusiam paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, ar jei jis dirbo vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, jo artimiesiems būtų skirta 93,1 jo mėnesinių atlyginimų dydžio kompensacija. Nutarime nurodyta, jog jei, pavyzdžiui, darbuotojo atlyginimas siekia 1,5 tūkst. eurų per mėnesį, jo artimiesiems lygiomis dalimis būtų išmokama 139 650 eurų.
Jei darbuotojas, užsikrėtęs pavojinga užkrečiama liga, netektų sveikatos ir darbingumo, jam būtų mokama 1-5 metų jo atlyginimo dydžio kompensacija. Priklausomai nuo netekto darbingumo lygio, minėtą 1,5 tūkst. eurų atlyginimą gaunantis medikas sulauktų nuo 18 iki 90 tūkst. eurų. Be kompensacijų, taip pat nustatyta, kad sveikatos priežiūros darbuotojai galėtų gauti 20-50 proc. nuo metinio atlyginimo dydžio sumos draudimo išmoką, nustatant žirkles – ne mažiau nei 24 minimalūs mėnesiniai atlyginimai (14 568 eurų) ir ne daugiau nei 48 MMA (29 136 eurų).
