Apžvalgininkas teigia, kad klausimų dėl A. Navalno kyla nuo pat jo politinės karjeros pradžios.

„A. Navalnas ne vieną kartą suteikė pagrindo vertinti jį kaip net paties tamsiausio Rusijos nacionalizmo atstovą. Prisiminkim jo poziciją dėl Krymo, Gruzijos karo. A. Navalnas tikrai nėra tokios demokratinės Rusijos atstovas, kaip mes norėtume, todėl jo herojizavimas, kuris prasidėjo Lietuvoje, man kelia didelių klausimų“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo M. Laurinavičius.

Be to, savo parvykimu A. Navalnas, apžvalgininko nuomone, apribojo savo kovos prieš režimą galimybes.

„Jis bus sulaikytas arba atsidurs kalėjime, jam iš tiesų gresia ir pati baisiausia baigtis – nužudymas, nes su šiuo režimu tikrai negalime būti tikri, kad jie dar kartą nepabandys. Bet nuo to jokios protesto nuotaikos Rusijoje nepadidės“, – mano M. Laurinavičius.

Jis pabrėžia, kad nors žmonės visą savaitę buvo kviečiami ateiti pasitikti A. Navalno, sekmadienį susirinko vos iki tūkstančio žmonių.

Marius Laurinavičius

Buvęs užsienio reikalų ministras ir Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas pritaria, kad A. Navalnas nėra toks provakarietiškas politikas, kokį Vakarai norėtų jį matyti, tačiau atkreipia dėmesį, kad per savo karjerą jis keitėsi.

„Jis nebėra toks nacionalistas ir rusofilas, koks jis buvo, bet jis tikrai nėra provakarietiškas politikas, kuris staiga tapęs vienu iš svarbiausių faktinių lyderių, staiga pakeistų geopolitinę Rusijos orientaciją“, – sako V. Ušackas.

Vis dėlto, pabrėžia V. Ušackas, šiuo metu pasaulyje A. Navalnas kone toks pat populiarus kaip Vladimiras Putinas, todėl Kremllius susiduria su rimta dilema, kaip į tai reaguoti ir kaip atsakyti į kaltinimus dėl bandymo nunuodyti A. Navalną.

„Oficiali valdžia bus priversta teisintis, nes A. Navalnas yra tapęs ne tik Rusijos vidaus politikos problema, tai yra jo likimas yra tapęs ir užsienio politikos problema“, – kalba V. Ušackas.

„Jeigu tikėti tais kaltinimais, jog jo apnuodijimas suorganizuotas lėktuve ir jis vos išgyveno Omske, jei tai buvo valstybės užsakymas, vadinasi, buvo pasikėsinta su juo susidoroti, ir, kalbant ciniškai, jeigu tokia situacija būtų pavykusi, įrodyti tarnybų kaltes būtų be galo sunku“, – sako jis.

Tuo metu M. Laurinavičius įsitikinęs, kad Rusija norėjo, jog pasaulis sužinotų apie bandymus A. Navalną nunuodyti.

„Viena išvada, kurią tikrai galime daryti, tai kad Rusijos režimas norėjo, kad visas pasaulis sužinotų, kad jie dar kartą panaudojo cheminį ginklą. <…> Jeigu Rusija nebūtų norėjusi, tai niekas jo į Vokietiją nebūtų tikrai išleidę“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo apžvalgininkas.

A. Navalnas į Rusiją sekmadienį grįžo iš Vokietijos, kur kelis mėnesius buvo gydomas po bandymo jį nunuodyti. Ekspertai nustatė, kad jis buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Pasų kontrolės poste A. Navalną pasitiko pareigūnai.

Rusijos kalėjimų tarnyba pareiškė sulaikiusi A. Navalną už tai, kad jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas.

Pirmadienį Chimkų policijos poskyryje, į kurį atvežtas sulaikytas A. Navalnas, paskubomis surengtas jo teismas. Teismas nurodė 30 dienų A. Navalną laikyti suimtą iki vasario 15 dienos.