Pasak ministro, antigenų testais pirmiausia bus testuojami asmenys, jaučiantys simptomus, o prevenciškai bus tiriami pedagogai, psichologai, medikai, įkalinimo įstaigų darbuotojai, globos įstaigų gyventojai ir personalas, koronaviruso židiniuose dirbantys asmenys, kiti prioritetinėse grupėse esantys žmonės, verslas.

„Labai gaila, kad, nors apie greituosius antigenus ES kalba mažiausiai nuo praėjusių metų vasaros, deja, palikimas toks „šiaip sau“. Nebuvo parengta nei viena testavimo schema, algoritmas, neužsakyti greitieji testai, nei vienas testas neatkeliavęs“, – frakcijos posėdyje sakė A. Dulkys.

Jo teigimu, nacionalinė laboratorija savo perkamus greituosius antigenų testus turi gauti vasario viduryje. Pagal centralizuotus Europos Komisijos pirkimus šalį apie 100 tūkst. vienetų testų pasieks sausio pabaigoje-vasario pradžioje. Vykdomas, anot A. Dulkio, ir dar vienas koordinuotas pirkimas, tačiau, kada būtų galima tikėtis testų Lietuvoje, kol kas neaišku.

„Lietuva negali amžinai gyventi su griežtomis karantino priemonėmis. (…) Mes (karantino – aut.p.) atpalaidavimo priemones derinsime su testavimo algoritmais, schemas turime. Deja, neturime pačių testų, bet jau kažkokia šviesa tunelio gale matosi. Tokiu būdu turėsime ir greitesnę diagnozę, ir greitesnę izoliaciją“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

Kalbėdamas apie karantino priemonių galimą atpalaidavimą, ministras pabrėžė, kad tai galima daryti tik turint papildomus pandemijos valdymo įrankius.

„Negalima lengva ranka atpalaiduoti priemonių, neturint papildomo įrankio. Dedame pastangas, artimu metu ruošiamės „išeiti“ su atitinkamais teisės aktais. Darome įsigijimus, būtent tą plataus testavimo (schemą – aut. p.)“, – pažymėjo A. Dulkys.

Ministro teigimu, įvairioms veiklų rūšims bus skirtingos taisyklės, kuriomis vadovaujantis, veikla galėtų būti atnaujinama.

„Visur būtų idėja, kad, jei nori veikti, dirbti, mokytis, yra atitinkamos taisyklės, kaip turime daryti – atlikti atitinkamus serologinius testus, tikrintis antikūnus. Kiekvienai organizacijai tie modeliai skiriasi, mes jiems ruošiamės, norime pasirūpinti, kad visas priemones turėtume“, – pažymėjo sveikatos apsaugos ministras.

Viešai skelbs vakcinacijos kalendorių, testavimo schemas

Savo ruožtu socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas paprašė ministro konkretumo – kaip bus organizuojamas ir vykdomas testavimas verslui, kas jį tiksliai finansuos.

„Visus juos lydės konkretūs teisės aktai, kiekvienas procesas bus aprašytas ir skelbiamas viešai“, – patikino A. Dulkys.

Pasak jo, schemos testavimui greitaisiais antigenų testais yra numatytos jau dabar.

„Schemos yra, bet joms reikia antigenų testų. Lietuva jų praėjusiais metais neįsigijo“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

A. Dulkys taip pat pažymėjo, kad visi tiek testavimo planuojami algoritmai, tiek vakcinavimo kalendorius, bus skelbiami viešai.

„Testavimo algoritmai bus viešai skelbiami, matomi. Be to rūpinamės ir pačiomis priemonėmis“, – akcentavo ministras.

Vis dėlto A. Dulkys pažymėjo, kad vakcinavimo planuojamas grafikas nuolat keisis, nes informacija, gaunama iš vakcinų gamintojų, yra itin dinamiška.

„Skelbsime visų metų grafiką pagal tuos tiekimus, kuriuos mes žinome. Aišku, jis bus nuolat kintantis, nes gamintojai nuolat keičia žinią, kada jie ką atsiųs“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Jis pripažino, kad nuolat kintanti informacija iš vakcinų gamintojų ir proceso koordinavimas nedžiugina.

„Tai, kaip vyksta EK koordinuojamas procesas – vakcinų tiekimas, jo kiekiai, informavimo kultūra ir žinios, kurias mes gauname, yra labai nepatogios bet kuriam kalendoriui. Tarkime, tą, ką mes buvome suplanavome praėjusią savaitę, tai išvakarėse gauni žinią, kurios trims-keturioms savaitėms pakeičia kalendorių. Gauni dvigubai mažiau vakcinų, reiškia, griūna visa sistema, logistika“, – pasakojo A. Dulkys.

Nepaisant to, ministras pažymėjo, kad skiepijimo grafikas, nors ir kintantis, bus skelbiamas viešai.

Verslas, organizacijos ir įmonės atsigavimo požymių gali tikėtis kovą

Paklausus, kada būtų galima tikėtis lengvesnio karantino, ministras pažymėjo, kad tam reikalingas nuoseklus teigiamų koronavurso testų atsakymų skaičiaus mažėjimas.

„Jei nuosekliai mažės, galime link vasaros turėti kažkokią geresnę situaciją, bet su sąlyga, kad tos kitos viruso atmainos neteiks naujų siurprizų“, – sakė A. Dulkys.

Ministro teigimu, situaciją valdyti padės testavimas minėtais greitaisiais antikūnų testais.

„Vasario mėnesį prasidės testavimo programa, aktyvus jos veikimas kovo mėnesį turėtų duoti ir verslui, ir organizacijoms, ir mokymo įstaigoms veiklos atsigavimo požymius“, – pridūrė ministras.

Iki vasario pradžios planuoja medikus paskiepyti antrąja vakcinos doze

A. Dulkys taip pat pažymėjo, kad planuojama, jog per sausio mėnesį visi, pirmąja vakcinos doze paskiepyti medicinos darbuotojai, bus paskiepyti ir antruoju skiepu.

„Esame užsibrėžę, kad per sausio mėnesį visa sveikatos sistema (…) su antru skiepu bus padengta“, – teigė A. Dulkys.

Lietuvoje prioritetinėse grupėse esantys gyventojai jau yra skiepijami bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“ vakcina. Pasak ministro, kitų gamintojų vakcinų pagrindinių siuntų galima tikėtis trečią-ketvirtą šių metų ketvirtį.

Kalbėdamas socialdemokratų frakcijos posėdyje ministras kartu pripažino, kad yra dalis problemų, dėl kurių sprendimo būdų iki šiol diskutuojama.

Taip jis kalbėjo apie medikų užsikrėtimus COVID-19 infekcija ir jos pripažinimą profesiniu susirgimu bei žalos be kaltės modelio įgyvendinimą pandemijos metu.

A. Dulkys taip pat pažymėjo, kad ligoninių lovų užimtumo koronaviruso pacientais statistika gerėja.

„Prošvaistė, kurią matome pastarąsias dienas – tų vadinamų kovidinių lovų skaičius pradeda mažėti ir atsiranda požymiai, kad reikės grįžti į diskusiją, kaip grįžti prie nuolatinių paslaugų“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Prie posėdžio prisijungė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Vytenis Andriukaitis. Jis klausė A. Dulkio apie persirgusių, tačiau į gydymo įstaigas nesikreipusių žmonių skaičius, apie antikūnų testavimą bei biosaugos priemones.

Ministras kalbėjo, kad besimptome forma persirgusių ir to nežinojusių gyventojų šalyje gali būti apie pusė milijono.

„Antikūnus mes jau dabar žiūrime, nėra vakcinuojama nepatikrinus. Paskutinį mėnesį, kaip matome, tai maždaug apie 20 proc. žmonių, kurie būna sąraše vakcinuotis, jau turi antikūnus ir nėra vakcinuojami“, – sakė A. Dulkys.

Atsakydamas į klausimus, jis taip pat pažymėjo, kad vakcinų gamintojai kol kas sutartis sudaro tik su šalių vyriausybėmis.

„Nepanašu, kad kol kas gamintojai turėtų privačiam pardavimui. Visos sutartys šiame etape daromos su vyriausybėmis, bet galima prognozuoti, kad tai yra tik laiko klausimas. Kai gamintojai sugebės patenkinti tuos poreikius, ką yra rezervavusios vyriausybės, tada tik laiko klausimas, kada pajudės ir į privatų (sektorių – aut.p.)“, – teigė A. Dulkys.