Imunitetas koronavirusui gali būti įgyjamas dviem būdais – persirgus arba pasiskiepijus.

Kalbant apie pirmąjį būdą, pasak prof. L. Griškevičiaus, nemažai klinikinių tyrimų jau yra parodę, kad, persirgus COVID-19 infekcija, daugiau kaip 90 proc. pacientų kraujyje randama antikūnų, kurie kovoja su infekcija. Šitie biologiniai žymenys rodo, kad pacientams susiformuoja vadinamasis humoralinis imunitetas.

Susiformuoja ir vadinamasis ląstelinis imunitetas. Tai reiškia, kad imuniteto ląstelės, kurios yra nukreiptos prieš virusu infekuotas ląsteles, yra aktyvinamos ir dalyvauja, kontroliuojant infekciją.

„Nustatyta, kad imunitetas susiformuoja absoliučiai daugumai COVID-19 persirgusių pacientų. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus pacientams jis susiformuoja ne ką silpnesnis negu jaunesniems.

Yra žinoma, kad sunkiau persirgę pacientai turi daugiau antikūnų, lengviau persirgę – mažiau. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad lengviau persirgę pacientai mažiau apsaugoti“, – sakė L. Griškevičius.

Taip pat stebėta, ar žmonės, persirgę COVID-19, užsikrečia pakartotinai. Pasak pašnekovo, buvo atlikti bent trys klinikiniai tyrimai – palyginti asmenys, kurių kraujyje buvo antikūnų, su tais, kurių kraujyje antikūnų nebuvo.

Palyginus abi grupes, nustatyta, kad tų žmonių, kurie turėjo antikūnų, veikiančių virusą, pakartotinio užsikrėtimo dažnis buvo dešimt kartų mažesnis negu tų, kurie tų antikūnų neturėjo. Pakartotinai užsikrėtus silpni COVID-19 simptomai pasireiškė maždaug trečdaliui asmenų, sunkių atvejų tyrimų metu nenustatyta. Atliekant vieną tyrimą žmonės buvo stebėti keturis, kitą – penkis mėnesius.

„Tai rodo, kad žmonėms, kurie yra persirgę COVID-19, susidaro imunitetas ir laikosi ne mažiau kaip keturis penkis mėnesius, efektyvumas – apie 90 procentų. Jis yra maždaug toks kaip imunitetas po vakcinos. Žinoma, skiepai yra gerokai saugesnis būdas imunitetui įgyti nei COVID-19 liga“, – paaiškino L. Griškevičius.

Dėl persirgusių skiepijimo – dvi nuomonės

Vienas iš aktualių klausimų, kurie keliami pradėjus vakcinaciją, – ar reikia skiepyti persirgusius asmenis? Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra, nes vykdant vakcinų klinikinius tyrimus, pasak VU Medicinos fakulteto profesoriaus, persirgę asmenys nebuvo į juos įtraukti.

Todėl priimant sprendimą, atsižvelgiama ir į kitus duomenis. Prof. L. Griškevičius atkreipė dėmesį, kad persirgusių asmenų atsparumo pakartotinai infekcijai tyrimų stebėsena buvo ilgesnė (truko keturis penkis mėnesius) nei tų, kurie dalyvavo atliekant vakcinos klinikinius tyrimus (truko du mėnesius).

„COVID-19 persirgusių asmenų atsparumo pakartotinei infekcijai tyrimai rodo, kad šis atsparumas išlieka bent 4–5 mėnesius, todėl netikslinga vakcinuoti per pastaruosius tris mėnesius persirgusių asmenų, ypač tuo atveju, kai vakcinos trūksta.

Ekspertų grupei patarus operacijų vadovas priėmė sprendimą nevakcinuoti per pastaruosius tris mėnesius persirgusių asmenų. Jei asmuo pageidautų būti skiepijamas, jam turėtų būti atliktas antikūnų tyrimas. Jeigu IgG klasės antikūnų, veikiančių virusą, kraujyje nerandama, tada asmenį reikia vakcinuoti“, – aiškino L. Griškevičius.

Ekspertai taip pat dar sprendžia, kada būtų prasminga pakartoti antikūnų tyrimą tiems asmenims, kurių kraujyje jų randama.

„Mes planuotume tiems žmonėms, kurių kraujyje šiuo metu randama antikūnų, tyrimą pakartoti vasaros pradžioje arba prieš kitą sezoną – vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, kad žinotume, ar reikia juos pakartotinai vakcinuoti“, – sakė L. Griškevičius.

Skiepai – pirmiausia tiems, kuriems virusas pavojingiausias

Ekspertų patariamosios tarybos narys paaiškino, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, prioritetai, kas pirmiausia įgyja galimybę pasiskiepyti, priklauso nuo kriterijų. Pirmasis – rizika mirti nuo COVID-19 infekcijos, antrasis – galimybė suteikti paslaugą tiems asmenims, kurie serga COVID-19 arba kuriems gresia didžiausia rizika susirgti COVID-19.

Vienas iš veiksnių, kuris lemia didesnę tikimybę žūti nuo COVID-19 infekcijos, yra amžius.

„Pavyzdžiui, vyresniems kaip 80 metų amžiaus žmonėms tikimybė, kad COVID-19 pasibaigs mirtimi, palyginti su penkiasdešimtmečiais, didesnė apie dvidešimt kartų, grupėse tarp 70 ir 80 metų – didesnė negu šešis kartus, tarp 60 ir 69 metų – padidėja iki trijų kartų. Kuo vyresnis asmuo, tuo aukščiau jis yra prioritetų sąraše. Ekspertų taryba jau dabar rekomendavo pradėti 70 m. ir vyresnių pacientų vakcinaciją“, – paaiškino L. Griškevičius.

Antras veiksnys, kurį įvardijo profesorius, yra įvairios medicininės būklės.

„Didžiausia COVID-19 mirties rizika yra organų transplantacijos recipientams dėl jiems reikalingo imunitetą slopinančio gydymo. Tada – onkohematologiniai pacientai, nes jų kraujo liga bei jos gydymas stipriai neigiamai paveikia imuninę sistemą. Be to, šie asmenys dažnai būna ligoninėje, todėl dažnai rizikuoja patekti į infekcijos židinį bei užsikrėsti..

Rizikos kategorijai priklauso pacientai, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, dėl jų sveikatos būklės, taip pat dėl to, kad jie gauna daug sveikatos paslaugų, turi daug artimų tarpusavio kontaktų hemodializės centruose ir daug galimybių užsikrėsti.

Ketvirta kategorija yra kiti pacientai, kuriems reikalingas imunitetą slopinantis gydymas (pvz., onkologiniai, autoimuninėmis ligomis sergantys). Šios kategorijos rekomenduotos įtraukti į prioritetų sąrašą“, – dėstė L. Griškevičius.

Pasak jo, kita grupė, kuriai vakcinacija skiriama prioriteto tvarka, tai asmenys, gydantys arba besirūpinantys minėtais žmonėmis, o taip pat COVID-19 pacientus gydantys, skubią pagalbą teikiantys specialistai. Tai yra medikai ir socialiniai darbuotojai.

Paklaustas, kam negalima skiepytis nuo koronaviruso, specialistas atsakė, kad vienintelė kontraindikacija yra buvusi alergija į skiepą arba į jo sudedamąsias dalis. „Delfi“ iš skaitytojos yra sulaukęs klausimo, ar, pavyzdžiui, po skiepo nuo koronaviruso galima planuoti nėštumą. Medikas atsako, kad galima.

„Galima. Manau, kad nesiskiepijusioms moterims yra daugiau pavojaus susirgus turėti COVID-19 komplikacijų nėštumo metu nei rimtų komplikacijų dėl skiepo“, – dėstė L. Griškevičius.

Klausimai dėl efektyvumo

Pasak profesoriaus, šiuo metu ES registruotų mRNR vakcinų efektyvumas yra apie devyniasdešimt procentų. Pasirodžius informacijai tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, apie atvejus, kai asmenys po pirmo skiepo susirgo koronavirusu, pasipylė klausimų apie vakcinos efektyvumą.

Prof. L. Griškevičius pastebėjo, kad pasirodė melagienų, – abejojama vakcina ir keliamos prielaidos, jog ji neefektyvi arba apskritai dėl jos susirgo žmonės.

„Kad vakcina būtų efektyvi, turi susiformuoti imunitetas. Imunitetui susiformuoti reikia bent dviejų savaičių. Todėl dvi savaites rizika susirgti mažėja nedaug.

Tie žmones, kurie suserga pirmą savaitę, neretai galėjo užsikrėsti iki pirmosios vakcinos dozės. Po maždaug dviejų savaičių po pirmosios dozės apsauga pradeda veikti, ir naujų atvejų skaičius pradeda mažėti palyginti su nevakcinuotais žmonėmis“, – dėstė pašnekovas.

Šią savaitę pasirodė informacija, kad Santaros klinikose COVID-19 serga 79 medikai, paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Medikas paaiškino, kaip tai nutiko.

„Santaros klinikų medikai, kad neužkrėstų pacientų, yra nuolatos profilaktiškai testuojami. Taip nustatomi besimptomiai COVID-19 atvejai. Daugeliui iš šių 79 medikų SARS-CoV-2 virusas buvo nustatytas iškart po pirmosios vakcinos dozės, todėl tikėtina, kad virusu užsikrėsta iki vakcinacijos“, – aiškino L. Griškevičius.

Medikai neturi vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar reikėtų antra vakcinos doze skiepyti tuos, kurie susirgo po pirmo skiepo. Vieni sako, kad reikia skiepyti toliau, kiti – kad pasveikus dar po dviejų savaičių reikia padaryti antikūnų testą ir spręsti gavus atsakymą.

„Jeigu vadovausimės vaisto aprašu, tai pirmieji yra teisūs. Bet jei vadovausimės tyrimų duomenimis, kad persirgus susiformuoja tvirtas imunitetas, tai antrosios skiepo dozės gali ir neprireikti. Santaros klinikose atliksime antikūnų tyrimą medikams, kurie persirgo simptomine forma, ir nuspręsime dėl antrosios vakcinos dozės tikslingumo“, – sakė L. Griškevičius.

Rizika, kad užkrėsi, neatmesta

Dar vienas aktualus klausimas – ar persirgęs gali likti viruso nešiotoju. Kaip jau „Delfi“ yra rašęs, tikimybė, kad po skiepo gali ir toliau užkrėsti kitą žmogų, išlieka. Plačiau galite skaityti čia.

„Jungtinėje Karalystėje atliekant 20 000 asmenų tyrimą asmenys, kurie turėjo antikūnų, veikiančių SARs-CoV-2, lyginti su tais, kurie jų neturėjo. Tyrimas parodė, kad persirgusiems tikimybė pakartotinai susirgti COVID-19 sumažėjo maždaug dešimt kartų. Iš tų, kurie susirgo, tik trečdalis jautė simptomų. Susirgusiems buvo atliekami PGR tyrimai, jų nosiaryklėje rasta SARS-CoV-2 viruso, todėl galima daryti prielaidą, kad kai kurie iš susirgusiųjų galbūt pakartotinai potencialiai gali užkrėsti kitus.

Tai ypač aktualu medikams, kurie dirba su silpno imuniteto pacientais, globos įstaigose dirbantiems asmenims. Dėl to net ir turint imunitetą būtina dėvėti apsaugos priemones“, – aiškino L. Griškevičius.

Gyvenimas vis labiau priklausys nuo imuniteto

Paklaustas, ar palaiko skiepų paso idėją, gydytojas konstatavo, kad vienaip ar kitaip tam tikras veiklas teks adaptuoti pagal tai, ar žmonės turi imunitetą, ar ne.

„Daugelis mano, kad skiepų pasas visų pirma suteiks privilegijų. Šiuo metu skiepų pasas yra reikalingas, gydymo įstaigose planuojant darbą. Jau dabar dirbti su COVID-19 pacientais neretai parenkami tie medikai, kurie turi imunitetą SARS-CoV-2 virusui. Su pažeidžiamais silpno imuniteto pacientais bei globotiniais turėtų būti leidžiama dirbti tik turint imunitetą virusui. Žinoma, visi turi naudoti asmens apsaugos priemones“, – kalbėjo L. Griškevičius.

Kita vertus, pasirodo žinių, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Australija, Naujoji Zelandija, Izraelis, atvykusių pradės reikalauti skiepų paso, apie skiepų pasą užsiminė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen“, – sakė L. Griškevičius.