Ataskaitoje teigiama, Lietuvoje gerėjimo tendencijos išlaikomos daugelyje Lietuvos savivaldybių tačiau padėtis išlieka labai rimta – lyginant su situacija spalio pirmoje pusėje, kai neturėjome nevaldomo pandemijos augimo, dabartiniai rodikliai yra apie dešimt kartų blogesni.
14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų yra 890 atvejų, naujų paros atvejų vidurkis yra 1400, ir teigiamų testų procentas siekia 12.7 % procento.
Visi šie rodikliai Lietuvos mastu krenta ir pandemijos pagreitis yra –28 proc., t.y., tiek 7 d. atvejų vidurkis tiek teigiamų atvejų procentas per savaitę krito bent 28 procentų. Situacija ligoninėse yra šiek tiek pagerėjusi ir gydymo bei Reanimacijos lovų užimtumas yra 65 proc., praėjusį pirmadienį jis buvo 70 procentų.
1) Atvejų ir tyrimų dinamika – atvejų ir teigiamų tyrimų procentas Lietuvos mastu krito, tačiau šalyje vis dar yra 20 savivaldybių, kur bent vienas iš jų kyla.
a. Naujų atvejų per 7 dienas turime apie 1400 ir 14 d. sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 890. Tai yra lapkričio pirmos pusės lygis.
b. Atvejų skaičius ir teigiamų atvejų procentas krenta daugumoje savivaldybių. Atvejų kilimas stebimas mažesnėse savivaldybėse kurios turi protrūkius socialinės globose namuose, pvz. Ignalinos ir Švenčionų rajonai.
c. Pandemijos pagreitis Lietuvoje neigiamas jau dvi savaites dienas. Penkiolikoje šalies savivaldybių pandemijos pagreitis vis dar yra teigiamas (atvejų skaičius arba teigiamų atvejų procentas kyla), bet taip pat turime 14 savivaldybių kur pagreitis yra stipriai neigiamas ir siekia –40 procentų.
d. Palyginimui pateikti grafikai, kaip atrodytų 7 dienų vidutinis atvejų skaičius Lietuvoje su skirtingomis pagreičio vertėmis (dabartinis yra ~–30 proc. ir pažymėtas raudonai). Atkreipiamas dėmesys, kad pagreičio padidėjimas nuo –30 iki –20 procentų (pvz., padidėjus mobilumui ar atsisakius tam tikrų ribijomų) reikštų, kad iki 200 atvejų per dieną mums reiktų laukti mėnesiu ilgiau.
2) Mobilumas šalyje išlieka iš esmės nepakitęs. Vienintelis rodiklis kuris pasikeitė, tai, kad darbo vietų lankymas sugrįžo į prieššventinį lygį.
3) Bendras pacientų skaičius ligoninėse panašu jau perlipo piką, užimtų gydymo ir reanimacijos lovų skaičius pradėjo mažėti, tačiau dar iki lygmens kuriame buvo teikiamos visos planinės paslaugos (mėlynos linijos), dar trūksta apie 90 % papildomo kritimo.
4) Mirčių skaičius mažėja, tačiau kaip ir su ligoninėmis, lyginant su spalio mėnesiu fiksuojama dešimt kartų daugiau mirčių.
5) Viso Lietuvoje jau vakcinuota virš 31 tūkst. asmenų. Daugiausia vakcinavimų atlikta penkiose apskrityse, kuriose yra organizuojančios ligoninės.
a. Maksimalus vakcinuotų asmenų skaičius per dieną buvo beveik penki tūkstančiai.
b. Vilniaus regionas skiepija aktyviausiai – šią savaitę Vilniaus apskritis sudaro 50 procentų visų skiepų.
c. Taip pat per pastarąsias tris savaites, atliekant antikūnų testus prieš skiepijant, buvo nustatyti virš 4 tūkstančių asmenų, kurie buvo persirgę virusu taip išsaugant tokį kiekį vakcinos dozių asmenims, kurie dar neturi imuniteto.
Delfi primena, kad naujaisiais duomenimis sergamumas šalyje yra 747.8 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų.
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 476 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 21 žmogus, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą šalyje atlikti 3583 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 810 tūkst. 382.
Iš viso Lietuvoje registruota 167 tūkst. 516 COVID–19 atvejų, 104 tūkst. 188 asmenys pasveiko, 59 tūkst. 683 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2445 žmonės.
Per praėjusią parą nuo COVID–19 Lietuvoje paskiepytas 1041 asmuo, bendras paskiepytų žmonių skaičius siekia 46 tūkst. 923.
Praėjusią parą Lietuvoje atlikti 5 tūkst. 428 tyrimai dėl koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 806 tūkst. 254.
