„Šiandien turime tik vieną efektyvią priemonę - ribojimus, jie veikia ir tie apribojimai mūsų šaliai yra būtini ne iki sausio 31 dienos, o bent iki balandžio mėnesio vidurio, kuomet UV indeksas ir oro temperatūra pradės stabdyti infekcijos plitimą. Pagaliau, iki balandžio vidurio bus paskiepyti patys pažeidžiamiausi asmenys. Ir jau tuomet galima bus kalbėti apie laisvinimą”, - feisbuko paskyroje šeštadienį rašė V. Kasiulevičius.
Pasak jo, atlaisvinus ribojimus – gauname naują susirgimų šuolį.
„O naujos viruso atmainos plinta dar greičiau, todėl pastangų jų plitimui suvaldyti reikia daugiau. Apribojame savo judėjimą, mažiau leidžiame laiko susibūrimuose - susirgimų mažėja, mažiau perteklinių mirčių, o kartu išvengiame perteklinio sveikatos sistemos perkrovimo net ir naujoms viruso ataminoms vyraujant. Tai rodo ir JK bei Airijos duomenys: vyriausybės vėl ėmėsi priemonių, žmonių judėjimas į susibūrimo vietas sumažėjo, situacija ima stabilizuotis”, - rašė profesorius.
Sekmadienį nepritarimą karantiną tęsti iki balandžio feisbuke išreiškė S. Čaplinskas.
„NEPRITARIU viešoje erdvėje paskleistiems siūlymams laikyti karantiną iki balandžio“, – rašė jis ir pateikė savo argumentus:
*Judėjimo ribojimams tarp savivaldybių nematau realaus pagrindo jau dabar.
*Mano vertinimu, reikia kuo greičiau atnaujinti darželių veiklą. Kuriuose siūlau nedelsiant taikyti nuolatinį profilaktinį personalo testavimą ir tik nustačius teigiamą atvejį spręsti dėl grupės, o ne viso darželio, laikino karantinavimo.
*Taip pat siūlau atnaujinti pradinių mokyklų veiką, taikant analogišką profilaktinį testavimą.
*Jau dabar nėra pagrindo laikyti uždarytą smulkųjį verslą. Galima juos atverti, ypač tuos, kurie gali užtikrinti būtinų saugumo reikalavimų laikymąsi (pvz. grožio paslaugų kabinetus, turguje prekiaujančius smulkius prekybininkus ir pan.).
*Ateitis yra „nauja realybė“, prie kurios prisitaikyti reikia naujų įrankių, todėl nedelsiant būtina parengti ir pradėti įgyvendinti valstybės finansuojamą profilaktinio testavimo programą.
Tokia programa visose šalyse bus pagrindinis koronaviruso infekcijos valdymo įrankis, net ir vykdant skiepijimus (o ne karantinas).
*Visgi visuomenei trūksta realios situacijos ekspertinio vertinimo komunikacijos, todėl tikslinga būtų pradėti rengti periodines nacionalines rizikos vertinimo ataskaitas ir viešai jas skelbti gyventojams, o ne tik skaičius, lenteles ir grafikus be specialistų apibendrinančių išvadų ir rekomendacijų.
Tokias rizikų vertinimo ataskaitas Skandinavijos ir kt. šalyse rengia nacionaliniai visuomenės sveikatos institutai. Lietuvoje tokių ataskaitų rengėjas galėtų būti SAM pavaldi įstaiga Higienos institutas, kuriame yra Visuomenės sveikatos tyrimų centras, arba VU MF Visuomenės sveikatos institutas.
„Delfi“ primena, kad ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio teigė, jog po sausio 31 dienos, iki kurios šiuo metu yra paskelbtas griežtas karantinas, nebus taip, kad visi apribojimai neteks galios.
„Tikrai nebus taip, tą galiu šiandien pasakyti, kad sausio 31–ąją dieną tiesiog visi apribojimai neteks galios. Kažkuri apribojimų dalis galbūt. Bet kokiais tempais ir kokiais etapais, dėl to dar turėsime tartis“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ji teigė, kad viskas turi būti vertinama pagal epidemiologinę situaciją. Vyriausybės vadovė tvirtino, kad nerimą kelią mutavusi koronaviruso atmaina kitose šalyse.
„Pagrindinis klausimas yra kokiomis sąlygomis (veiktų karantinas, aut. p.). Nereiškia, kad būtinai visi apribojimai išliks. Bet mes būsime pirmiausia sargūs dėl situacijos. Ir nepaisant to, kad būna dienų, kai skaičiai atrodo gerokai geriau, bendra tendencija kol kas atrodo pozityvi. Klausimas ar pakankamai sparti“, – sakė premjerė.
Ji teigė, kad šiuo metu matomi du iššūkiai: reikia „nulipti nuo gana aukšto kalno“, o antras, tuo pačiu metu plinta mutacijos, kurios gali naujų atvejų skaičių labai greitai užauginti.
I. Šimonytė teigė, kad kitą savaitę dėl galimų sprendimų Vyriausybė tarsis su ekspertais. Dabar galiojančius judėjimo ribojimus tarp savivaldybių žada peržiūrėti sausio 17 dieną.
