„Svarstymai tikrai vyksta. Vakar ministerijoje subūrėme grupę žmonių įvertinti tokias galimybes teisiniu požiūriu. Pažiūrėsime, kokios bus išvados“, – penktadienį po Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdžio sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, tokiam sprendimui būtinas teisinis pagrindas.
„Nepaisant to, kad muzikos skoniai gali labai skirtis, vis dėlto mes turime matyti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį žmonės rekomenduojami įtraukti į juoduosius sąrašus – kad jiems nebūtų leidžiama atvykti į vieną ar kitą valstybę“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Ministras taip pat pažymėjo, jog turi būti nuolat atnaujinami ir sąrašai tų žmonių, kuriems neleidžiama atvykti į Lietuvą dėl jų vykdomų represijų Baltarusijoje.
„Asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys Baltarusijos protestų malšinime Baltarusijoje, taip pat turėtų būti įtraukiami į juoduosius sąrašus. (...) Tas procesas turi nesustoti“, – teigė G. Landsbergis.
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis teigė, kad atlikėjams, kurie savo kūryboje naudoja minkštąją propagandą, reikia uždrausti atvykti į šalį.
„Mano asmenine nuomone, taip. Iki kietųjų grėsmių mes, tikėkimės, neprieisime, bet būtent minkštosios grėsmės yra pavojingiausios. Turime reaguoti“, – sakė Ž. Pavilionis.
Jis priminė, kad dar buvusioje Seimo kadencijoje, kartu su kolega Laurynu Kasčiūnu siūlė Vyriausybei papildyti numatytus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima asmenų, draudžiamų atvykti į šalį, sąrašą plėsti.
„Mums nelabai pavyko įtikinti Vyriausybės. Mano žiniomis, mes taip tarėmės su Laurynu, kad artimiausiu metu bus inicijuotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis kartu su Kultūros komitetu, kuriame ir aš asmeniškai dalyvausiu. Mes labai rimtai pasikalbėsime su visomis institucijomis, kaip sukurti tam tikrą sistemą, kad mums nereikėtų nuolat reaguoti į tuos pasitaikančius apgailėtinus atvejus, bet sukurti sistemą ir padėti institucijoms, kurios nesusiduria su tomis geopolitinėmis grėsmėmis išvengti tokių klaidų ateityje“, – sakė Ž. Pavilionis.
Apie sankcionuojamų asmenų sąrašus kalbėjusi Prezidentūros Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaigirytė pažymėjo, kad Lietuva yra viena atkakliausiai už sankcijas Baltarusijoje represijas vykdantiems asmenims pasisakanti šalis.
„Lietuva yra viena iš aktyviausių šalių, kurios kovoja su dezinformacija ir kurios labai aiškiai įvardija tuos dezinformacijos veikėjus bei atsakomuosius veiksmus. (...) Pagal tam tikrus parametrus, sankcijos negali būti už nieką, jos turi turėti tam tikrą pagrindą. Paskutiniu metu sankcijos, kurios buvo įvestos ES mastu, buvo surištos su Baltarusijos režimo atstovais ir įmonėmis. Lietuvos nacionaliniame sankcijų sąraše taip pat yra virš 100 Baltarusijos režimo atstovų“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Pasak šalies vadovo Gitano Nausėdos vyr. patarėjos, penktadienį vykusio nuotolinio Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdžio metu taip pat buvo kalbėta apie Lietuvos santykius su Baltarusija, Rytų partnerystės šalimis, einamuosius šių metų darbus, taip pat aptarti vakcinų pirkimo tarptautiniu mastu niuansai ir kiti klausimai.
Anot A. Skaisgirytės, ekspertai sutaria, kad būtina skatinti demokratijos procesus Baltarusijoje.
„Reikėtų parengti ilgalaikę Lietuvos strategiją Baltarusijos klausimu“, – po tarybos posėdžio sakė A. Skaisgirytė.
G. Nausėdos patarėjos teigimu, diskusijos metu buvo kalbėta ir apie tai, kaip toliau užtikrinti, kad į ES rinką nepatektų nesaugios Astravo atominės elektrinės energija.
„Gerai, kad Astravo sauga tapo ne vien Lietuvos galvos skausmu, tai yra bendraeuropinis klausimas. Visi ES vadovai pritaria, kad Europos Komisija dabar turėtų žiūrėti teisinius aspektus, kaip neįsileisti baltarusiškos elektros į ES rinką. Jei Lietuva neįsileis, tai dar nereiškia, kad ji nepateks per kitas šalis. Kažkoks sprendimas ES mastu turėtų būti rastas“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
Ministerija apgailestauja dėl subsidijų, skirtų Rusijos atlikėjų koncertų organizatoriams
Kultūros viceministrė, buvusi Lietuvos kultūros tarybos vadovė Daina Urbanavičienė teigia apgailestaujanti dėl situacijos, kai subsidijos už neįvykusius ar perkeltus renginius buvo skirtos bendrovėms, kurios planavo Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus.
Viceministrė sako, kad skirstant subsidijas buvo vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai.
„Nuoširdžiai apgailestauju dėl susidariusios situacijos. Man dirbant Lietuvos kultūros tarybos pirmininke, skirstant subsidijas kultūros ir meno renginių organizatoriams pagal programos sąlygose nurodytus reikalavimus buvo vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai“, – BNS atsiųstame komentare teigė viceministrė.
„Galiu pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja Lietuvos kultūros tarybos bei Lietuvos visuomenės vertybėms ir tarybos konkursuose, t. y. tose finansavimo priemonėse, kuriose atliekamas ekspertinis vertinimas, finansuoti nebūtų“, – kalbėjo D. Urbanavičienė.
Ji sako siūlysianti, kad būtų atliekamas ir ekspertinis vertinimas teikiant valstybės pagalbą verslui dėl pandemijos.
„Šiandieninė mano pozicija sudaro galimybes pasiūlyti sprendimus, kurie užtikrintų vertybinių nuostatų laikymąsi tokiose situacijose ir įtrauktų ekspertinį vertinimą teikiant valstybės pagalbą verslui. Būtinieji formalumai neturi ir negali užgožti kokybinio ir vertybinio pagrindo“, – sakė viceministrė.
Kultūros ministras Simonas Kairys sako situaciją vertinantis kaip akibrokštą, tačiau pabrėžė, kad subsidijos skirtos dėl „ydingos ankstesnės subsidijavimo tvarkos“.
Ministras žada užtikrinti, kad nuo šiol ketinama vertinti ir kokybę, meninę vertę, o sprendimai bus grindžiami ekspertų išvadomis.
„Šią skausmingą pamoką taip pat norėčiau išnaudoti ir kaip progą giliau pažvelgti į seniai egzistuojančią problemą. Jau ne pirmą kartą viešojoje erdvėje kyla incidentų ar abejonių dėl proputiniškos pasaulėžiūros atlikėjų koncertų Lietuvoje“, – rašė S. Kairys.
„Inicijuosime atitinkamus sprendimus visos valstybės mastu tokių atlikėjų atžvilgiu. Kartu mūsų laukia ir dar vienas uždavinys – nuosekliai ugdyti visuomenės skonį ir užtikrinti kuo didesnį kokybiško turinio prieinamumą“, – teigė jis.
Lietuvos kultūros taryba pernai lapkričio pabaigoje skyrė beveik 13,7 tūkst. eurų subsidiją nuostolių dėl neįvykusių F. Kirkorovo koncertų patyrusiai bendrovei „Bravo events“.
Beveik 17 tūkst. buvo skirta ir bendrovei „Mon voyage“, patyrusiai nuostolių dėl M. Šufutinskio koncertų.
Kultūros ministerija taip pat informavo BNS, kad Lietuvos kultūros tarybos paprašė pateikti išsamią informaciją apie visą subsidijuotos programos vykdymą.
Tuo, kad subsidijos skirtos F. Kirkorovo ir M. Šufutinskio koncertus Lietuvoje rengusiems organizatoriams ketvirtadienį piktinosi visuomenininkas, laidų vedėjas Andrius Tapinas.
„Kirkorovas dar rugsėjį nusifilmavo Lukašenką remiančiame klipe, spalį pavadino Krymą mylimiausia Rusijos vieta, sveikino nuostabiausią prezidentą su gimtadieniu. Bandiugų šansono karalius Šufutinskis irgi ne kartą koncertavo okupuotame Kryme“, – rašė A. Tapinas.
Jo teigimu, F. Kirkorovo ir M. Šufutinskio koncertai perkelti į šiuos metus.