„Tų visų suvaržymų kontekste mes laukiame tokių didesnių ir esminių permainų, bet, kaip matome, tie skaičiai liko pakankamai dideli“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė demografas.
D. Jasilionio teigimu, įtakos emigracijai turėjo ir neapibrėžtumas, susijęs su „Brexitu“.
Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – 3 tūkst. arba 7,5 proc. daugiau nei 2019-aisiais.
Į Lietuvą gyventi grįžo 20,8 tūkst. Lietuvos piliečių – 2 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Sugrįžusieji pernai sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų imigrantų.
Į šalį taip pat atvyko 22,3 tūkst. užsieniečių: tai 2,6 tūkst. arba 13,2 proc. daugiau negu 2019 metais. Didžioji dalis – 9,3 tūkst. arba 41,8 proc. jų buvo Ukrainos piliečiai, taip pat atvyko 7,3 tūkst. (32,7 proc.) baltarusiai, 1 tūkst. (4,4 proc.) žmonių imigravo iš Rusijos.
Imigravusių Baltarusijos piliečių skaičius, palyginti su 2019 metais, padidėjo 1,1 karto, Ukrainos – 5 proc., Rusijos piliečių sumažėjo – 3,2 proc.
Tuo metu emigracija sumažėjo: pernai išvyko 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – 6,2 tūkst. arba 21,2 proc. mažiau negu 2019 metais.
6 tūkst. (26,2 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 3,8 tūkst. (16,6 proc.) – į Ukrainą, 2,1 tūkst. (9,1 proc.) – į Baltarusiją, 1,8 tūkst. (7,7 proc.) – į Vokietiją, 1,7 tūkst. (7,3 proc.) – į Norvegiją.
Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę skaičius, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 4,1 tūkst. (40,3 proc.), į Vokietiją – 0,8 tūkst. (31,1 proc.), į Norvegiją – 0,7 tūkst. (28,9 proc.). Padidėjo emigracija į Ukrainą – 1,6 tūkst. (1,7 karto), Baltarusiją – 1 tūkst. (1,9 karto).