Kadangi per pirmąjį karantiną daug verslų turėjo užsidaryti, dėl to daug jų darbuotojų turėjo būti išleisti į prastovas arba dalines prastovas. Pasak „Delfi“ parašiusios Aistės, tarp tokių asmenų atsidūrė ir gana daug būsimų mamų. Taip pat – ir ji.

„Aš esu dalinėje prastovoje dėl koronaviruso, dirbu aviacijoje, bet prie IT. Kadangi valstybė dalijo paramas už COVID-19 įmonėms, todėl jos siuntė darbuotojus netingėdamos. Man buvo paskelbta dalinė prastova ir tai reiškia, kad mokama pusė atlyginimo, o už kitą pusę dengia valstybė. Tačiau dirbau, kiek reikėjo, tik alga buvo gerokai mažesnė.“

Aistės teigimu, rudenį ji pradėjo lauktis ir gimdymas yra numatytas liepos mėnesį. Į dekretą planuoja išeiti gegužės mėnesį, tačiau iškilo problema dėl išmokos skaičiavimo.

„Realiai išmoka, kurią gausiu vaiko priežiūros metu, skaičiuojama metai iki išeinant į dekretą ir neįskaičiuojant paskutinių mėnesių, tai būtų nuo 2020 m. balandžio iki 2021 m kovo. Kaip tik nuo pirmo karantino, kai prasidėjo prastova. Deja, į mano metų pajamas traukiamos prastovos, nes įstatymo pakeitimas nepriimtas guli beveik metus nepriimtas.“

Jis pasidalino nuoroda į įstatymo pakeitimą dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo. Buvo inicijuota, kad 16 straipsnio 6 dalis būtų taip papildyta:

„Moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastova arba ji yra atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį.“

Tačiau toks pakeitimas nebuvo iki šiol priimtas. Todėl, tikino Aistė, prastovos metu su kiekvienu mėnesiu ji neteko tūkstančio pajamų.

„Dabar skaičiuojant metines pajamas matau, kad išmoka, kurią gausiu, jau toli gražu nesieks lubų ir ateinančius dvejus metus neteksiu panašiai tiek pat išmokų, kiek netekau algos per prastovas. Kelių tūkstančių eurų išmokų. O jeigu gimdysiu antrą iš eilės? Tai kentėsiu su mažesnėmis išmokomis ateinančius ketverius metus!

Ir tokių mamų yra daugybė. Nepaisant to, aš daug metų dirbu – 13 m. ir nepertraukiamai moku mokesčius. Juolab, kad už tą pačią algą, siekiančią lubas, aš dirbau paskutinius trejus metus. Tačiau užteko kelių mėnesių, kad man sugadintų išmokas keleriems metams“.

Jos nuomone, būsimos mamos yra skriaudžiamos, o įvairūs verslai ir dabar gauna paramas.

Foto: Adobe Stock

SADM: ieškome būdų, kaip palengvinti susiklosčiusią situaciją

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė spaudai Edita Banienė komentavo, kad Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, o darbdaviui paskelbus prastovas vaikelio besilaukiančioms moterims motinystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis gali sumažėti, tačiau primena, kad išmokos skaičiuojamos atsižvelgus į visų metų pajamas, ne tik karantino laikotarpio.

„Be to, partneriai gali rinktis, kuriam iš tėvų finansiškai palankiau išeiti vaiko priežiūros atostogų priklausomai nuo gaunamų pajamų. Kiek motinystės ir vaiko priežiūros išmokos sumažėtų, reiktų konkrečiu atveju skaičiuoti individualiai.

Tiek gautas darbo užmokestis, tiek už prastovas gautos išmokos įsiskaičiuoja į motinystės ir vaiko priežiūros išmokų apskaičiavimą. Nuo 2021 metų pradžios už prastovas darbdaviui kompensuojama iki 1,5 MMA, t. y. apie 80 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, todėl motinystės ir vaiko priežiūros išmokų sumažėjimas dėl prastovų metu gautų išmokų bus mažesnis nei pernai.“

Ji priminė, kad motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. nuo vidutinio moters darbo užmokesčio „ant popieriaus“ ir šis dydis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį.

„Paprastai motinystės išmoka mokama už 126 kalendorines dienas, kai moteris išeina nėštumo ir gimdymo atostogų. Po motinystės atostogų paprastai išeinama vaiko priežiūros atostogų, kurias abu partneriai gali dalintis – tai reiškia, kad prižiūrėti vaiką ir gauti vaiko priežiūros išmokas gali tiek mama, tiek tėtis. Todėl partneriai gali pasirinkti finansiškai palankiausią variantą.

Pasirinkus gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis vieni metai – išmoka siekia 77,58 proc. vidutinio asmens darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šis dydis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai – nuo nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogų pabaigos iki vaikui sueis vieni metai mokama 54,31 proc., vėliau iki vaikui sueis dveji metai – 31,03 proc. vidutinio asmens darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Taip pat nurodė, kad jeigu vaiko priežiūroje esanti mama arba tėtis pirmaisiais vaiko auginimo metais gauna darbinės veiklos pajamų ar išmokų, jam mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų.

„Jei pasirinko vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus, antraisiais vaiko auginimo metais išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų pajamų ar išmokų. Maksimali vaiko priežiūros išmoka negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Į redakciją pasikreipusi moteris pusę darbo užmokesčio gavo kaip dirbanti, o kitą dalį – kaip esanti dalinėse prastovose, nors teigia, kad dirbo ir tuo laiku, kai buvo prastovoje. Atkreipiame dėmesį, kad prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų. Jeigu darbuotojai prastovų metu verčiami dirbti, jie turėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ir ginti savo teises.“

E. Banienės teigimu, ministerija girdi besilaukiančių mamų nuogąstavus ir nerimą dėl motinystės ir vaiko priežiūros išmokų sumažėjimo, kada joms skelbiamos prastovos, svarsto įvairias galimybes ir ieško būdų, kaip palengvinti susiklosčiusią situaciją.