Antradienį JAV demokratai inicijavo antrą apkaltos procesą prezidento D. Trumpo atžvilgiu. Apkaltos aktas pateiktas, kaltinant JAV vadovą „sukilimo kurstymu“.
Primename, kad pirmąjį kartą D. Trumpo apkalta buvo organizuota 2019 m., kaltinant prezidentą piktnaudžiavimu įgaliojimais ir trukdymu Kongreso darbui. Tąkart respublikonų senatoriai nepritarė kaltinimams ir kaltinimai prezidentui buvo atmesti.
Nors, pasak Delfi.lt kalbintų politologų, didelio pagrindo manyti, kad artimiausiu metu JAV kils didelio masto protestai ir smurto protrūkiai nėra, dabartiniai įvykiai JAV vidaus politikai kelia nemažai iššūkių ir klausimų, į kuriuos atsakymus surasti kol kas sudėtinga.
Susiskaldymas greitai neišnyks
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius pastebėjo, kad nors pagal visus objektyvius kriterijus, susijusius tiek su vidaus politika, tiek su užsienio politika, D. Trumpas buvo neveiksmingas prezidentas, per rinkimus jis sulaukė didelio rinkėjų palaikymo. Rinkimų rezultatai, politologo teigimu, parodė, kad poliarizuojantis, nesantaiką kurstantis lyderis tebėra stipriai palaikomas – tai reiškia, kad visuomenės susiskaldymas JAV yra gilus reiškinys.
„D. Trumpas buvo simbolis, kad reikia saugoti „baltą“ Ameriką, stabdyti migraciją, nenusileisti juodaodžiams, priešintis globalizacijai, ir absoliučią pirmenybę skirti JAV interesams“, – paaiškino K. Girnius.
Įvykiai, kurie dabar vyksta JAV, anot politologo, brendo kelis dešimtmečius.
Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius pabrėžė, kad šiuo metu už Atlanto vykstantys įvykiai liudija politinę kovą ir radikalėjimą tiek demokratų, tiek respublikonų stovyklose. Šis radikalėjimas, kaip pastebėjo politikos analitikas, dar labiau skaldo ir taip jau susiskaldžiusią visuomenę.
„Šiuo metu vyksta politinė kova, kurios buvo galima tikėtis. Iš demokratų ir jų rėmėjų pusės matome bandymą naudotis situacija ir dar labiau parodyti savo poziciją, kad D. Trumpas išties buvo toks blogas, kokį jį ir piešė demokratai, kad čia buvo perversmas, jam vadovavo prezidentas ir jam reikia surengti apkaltą. Pačiai Amerikai tai tikrai nepasitarnaus.
Nepaisant to, kad tai, kas yra daroma su apkalta, tam tikro pagrindo turi, bet, kalbant apie susitaikymą, kurio siekį akcentuoja Joe Bidenas, abejotina, kad ši apkalta, likus kelioms dienoms iki naujo prezidento inauguracijos, kaip nors padės susitaikymui. Visuomenė ir toliau yra skaldoma“, – teigė M. Laurinavičius.
Neaiški demokratų ir respublikonų ateitis?
Vidaus politikoje esantis susiskaldymas, anot M. Laurinavičiaus, įneša labai daug nežinomųjų. O atsakymus, kas bus tiek su respublikonų, tiek su demokratų partija, pamatysime tik po kurio laiko.
„Iki Kapitolijaus šturmo atrodė, kad D. Trumpas respublikonų partijoje įsitvirtino kaip vienvaldis lyderis. Nepaisant to, kad jis prarado prezidento postą, jis atrodė kaip vienvaldis lyderis ir jo įtaka partijoje atrodė labai didelė. Dabar, girdint naujausius pranešimus, kad vis daugiau respublikonų palaiko apkaltą, kyla didelis klausimas, kokia bus D. Trumpo įtaka partijos viduje ar nebus vidinių skilimų. Apskritai, kokia po D. Trumpo bus šios partijos ateitis, klausimų kyla vis daugiau“, – teigė jis.
Vilniaus politikos analizės instituto analitikas atkreipė dėmesį, kad daug klausimų kyla ir dėl demokratų partijos bei jos ateities.
„Demokratų elektoratas keršto D. Trumpui galbūt išties nori, bet demokratams reikia bandyti suvienyti JAV, kad nebūtų skilimo į dvi stovyklas. Su kerštu kažin, ar pavyks tai padaryti. Ar išgirsime demokratų partijoje nuosaikesnį balsą? Susipriešinimo kontekste radikalų pozicijos partijoje stiprėja, kur judės demokratų partija, irgi yra didelis klausimas. Vidaus politikoje susipriešinimas, kuris virto į riaušes, kelia daugiau klausimų nei gali būti atsakymų“, – detalizavo M. Laurinavičius.
Iššūkiai demokratijai
Politologas K. Girnius atkreipė dėmesį, kad, vertinant dabartinius įvykius ir demokratijos būvį JAV, svarbu suvokti, kad demokratija šioje šalyje nuo pat savo atsiradimo buvo kupina dviprasmybių.
„Tai yra JAV vidinių pokyčių, pribrendusių per 30-40 metų, išraiška. Ji greitai nedings. JAV pavyko sukurti įvaizdį, kad ji yra pati gražiausia ir veiksmingiausia demokratija, tą nuolat kartojant. Manau, kad nepaprastai daug amerikiečių, net ir po šitų įvykių, tuo tiki. Bet žiūrint realistiškai, demokratijos trūkumai jau seniai buvo aiškūs. Ilgus dešimtmečius juodaodžiai neturėjo teisės balsuoti.
Kai jie įgijo teisę balsuoti, daugelyje valstijų buvo imamasi įvairių priemonių varžyti šią teisę, keliant visokius reikalavimus. Rinkimų apygardos kai kur buvo dirbtinai pertvarkomos (vadinamasis gerrymandering), siekiant kuo labiau sustiprinti valdančiosios partijos poziciją“, – teigė pašnekovas.
Demokratija JAV nuo pat pradžių, pasak K. Girniaus, buvo neatsiejama nuo vergijos, indėnų naikinimo, dviprasmiško požiūrio į migrantus, kai jie visi priimami, bet laikomi netikrais amerikiečiais.
„Bet nevalia užmiršti, kad JAV suvaidino itin didelį vaidmenį, užtikrinant demokratijos plėtrą pasaulyje“, – akcentavo politologas.
Nors JAV demokratija D. Trumpo testą, kaip sakė M. Laurinavičius, išlaikė, tačiau šioje šalyje vyksta pavojingi procesai, kurie yra grėsmingi ir pačiai demokratijai.
„Radikalėjimas iš abiejų pusių kaip procesas demokratijai yra pavojingas. Bet šiuo atveju kalbama apie ilgalaikę perspektyvą. Jei kalbėtume apie trumpalaikę perspektyvą, negalėčiau sutikti, kad turėtume pagrindo kalbėti apie tai, kad kažkas atsitiko JAV demokratijai. Procesai vyksta. Bet jeigu staiga būtų neįvykęs valdžios perdavimas, tada tikrai galėtume sakyti, kad tai yra didžiulis smūgis demokratijai ir neaišku, kaip ji nuo jo atsigaus.
Mes matome, kad valdžios perdavimas, kad ir kaip to nenorėtų D. Trumpas įvyks, ir viskas vyks toliau pagal demokratines normas, nepaisant atskirų asmenų kitokio elgesio ar visuomenės radikalėjimo“, – tikino politikos analitikas.