Laidoje pašnekovė pasakojo, jog Lietuva feisbuke besipiktinančių žmonių profilius patikrina ir pati.
„Aš kartais feisbuke nueinu į tų žmonių profilius, kurie rašo, kad ne už tokią Lietuvą kovojo. Ir iš karto aišku, kad nei jis už tą Lietuvą kovojo, gal jo net nebuvo, nežinau, kas tuos žmones siundo tokius niekus rašyti“, – kalbėjo ji.
Kritikuojantiems šalį N. Oželytė pateikė palyginimą.
„Aš turiu vieną atsakymą, kodėl Lietuva nėra Paryžius, čia viena influencerė rašė, kad vaikščiojo po Paryžių ir verkė, kodėl Lietuva ne tokia.
Įsivaizduokite, kad vienoje šeimoje auga dvi seserys dvynukės. Abi suauga iki paauglystės ir tada vieną iš jų pavagia brutalus banditas pedofilas, niekšas. Ir išlaiko pas save rūsyje žagindamas, nerodydamas jai pasaulio iki kol jai sueina 60. Ir tada ją paleidžia, ji susijungia su savo šeima, gyvena su savo dvyne seserimi. Kiek laiko reikia, kad jos būtų vienodos?“ – teigė N. Oželytė.
Todėl visiems šalies kritikams ji užduoda paprastą klausimą – paprašo įvardinti Lietuvos istorijoje etapą, kada šalis gyveno geriau.
„Todėl reikia mažiau pretenzijų reikšti ir galvoti, ką pats gali padaryti“, – laidoje sakė ji.
Tikrasis Nepriklausomybės egzaminas
Laidoje Nepriklausomybės akto signatarė N. Oželytė teigė, kad sausio įvykiai buvo tikrasis Nepriklausomybės egzaminas.
„Pabalsuoti nereikėjo ypatingos drąsos, nepaisant to, ką kiti kalba. (…) Egzaminas buvo išlaikytas sausio 13–ąją. Ir man brangiausia ta diena ne tik dėl to, kad rusų tankai prasiskyrė prieš mus taip pat, kaip Raudonoji jūra prasiskyrė prieš Izraelio tautą, kai jie bėgo iš vergovės. Man brangiausias yra supratimas, kuris atėjo su metais, ypač stebinti baltarusius“, – teigė ji.
N. Oželytė laidoje kalbėjo, jog taikus protestas yra aukščiausia tautos brandos forma.
„Kai tau gresia mirtis ir tu netampi žvėrimi, nepradedi nagais, ragais badyti savo priešininko, nepradedi sakyti neapykantos kalbų ir šaukti mirties ant jo galvos. O giedi giesmes ir su mažais mažais vaikais, mačiau tai savo akimis, ateini ir apjuosi rankomis Aukščiausiąją Tarybą, žinodamas, kas tau bus – tankas, vikšrai ir viso gero. Aš galvojau, kas per tauta, tik mes ir baltarusiai, kitų pavyzdžių nemačiau. Tai rodo tokio brandą“, – sakė N. Oželytė.
Ji teigė, kad tokie veiksmai rodo tikrą brandą, kai ne tik žodžiais, bet ir veiksmais tai padaroma.
N. Oželytė laidoje svarstė, kad gal net ir gerai, kad sausio 13–osios trisdešimtmečio minėjimą sutrukdė koronavirusas. Anot jos, tai bus vienintelis toks šios dienos minėjimas.
„Kuo toliau laikas eina ir bėga, manau, kad sausio 13–oji virs šiuolaikiniais Pilėnais. Aišku, mes nesusideginome, nors jei būtų buvę pasakyta, būtume tai padarę“, – sakė ji.
Laidos „Persona grata“ pašnekovė tikino, kad Aukščiausioje Taryboje buvo svarstomas ir Pilėnų kartojimas.
„Mes buvome nutarę, kad šitaip nebus, nepasiduosime, neleisime savęs išniekinti. Planavome padaryti tokį žingsnį, koks buvo padarytas Pilėnuose“, – kalbėjo N. Oželytė.
Ji Žinių radijo laidoje prisiminė, kad į salę buvo sunešti maišai, smirdėjo benzinu. Visiems buvo išdalintos dujokaukės, kurios turėjo gelbėti nuo ugnies. Bet po N. Oželytės pastabos, kad taip jie bus apsaugoti nuo smalkių ir mirtis bus skausmingesnė, visi jas nusiėmė.
Nepriklausomybės akto signatarė N. Oželytė teigė, kad tą pačią dujokaukę vis dar turi prie lovos miegamajame.
Paragino nebijoti mirties
N. Oželytė teigė, kad kažkas turėjo racijas, kuriomis klausėsi rusų komunikavimo tarpusavyje.
Baigdama paskutinį pokalbį telefonu ir eidama atgal į posėdžių salę, kai buvo sužinota, kad tankai pasisuko Seimo link, ji atsisveikindama su pašnekovu Norvegijoje sakė, kad ją kviečia, turbūt jau eina mirti.
Išgirdęs jos atsisveikinimą N. Oželytę sustabdė vienas iš rusų kreivių pokalbių klausęs vyras ir paragino nebijoti mirties. Nes rusų kareiviai žada žudyti ne visus.
„Nei tos baimės, nei tos drąsos tame momente nėra. Tai buvo tiesiog susikaupimo laikas“, – sakė N. Oželytė.