Duomenų apžvalgoje, kurią išplatino Vyriausybė teigiama, kad per parą nustatomų naujų atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų dalis tarp visų atliktų Lietuvos mastu mažėjo.
2021 m. sausio 11 dienos duomenimis:
- 14 dienų sergamumo rodiklis Lietuvoje yra 1 040 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų (prieš savaitę šis rodiklis buvo 1 226);
- 7 dienų naujų atvejų vidurkis yra 1 780 (prieš savaitę – 2 232);
- o teigiamų tyrimų dalis yra 14,5 % (prieš savaitę – 21,7 %).
Rodikliai šiuo metu yra kaip lapkričio paskutinės savaitės, skiriasi tik judėjimo kryptis: „pandemijos pagreitis“ Lietuvoje yra neigiamas 10 dienų ir šiuo metu yra –20 %, t. y. tiek paros atvejų skaičiaus, tiek teigiamų tyrimų procento savaitės vidurkis sumažėjo bent 20 %, palyginti su ankstesne savaite.
Situacija ligoninėse tebėra įtempta – šiuo metu užimta virš 70 % gydymo ir reanimacijos lovų. Mirčių skaičius Lietuvoje (tiek bendras, tiek nuo COVID–19) pastarąsias tris savaites neaugo.
1) Atvejų ir tyrimų dinamika – per parą nustatomų naujų atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų dalis tarp visų atliktų Lietuvos mastu mažėjo, tačiau dar turime 13 savivaldybių, kuriose bent vienas iš jų didėja.
a. Naujų atvejų vidutiniškai per 7 dienas fiksavome 1 780, teigiamų tyrimų dalis buvo 14,5 % ir praeitą savaitę kasdien fiksavome mažiau atvejų nei prieš tai
buvusias kelias savaites.
b. Paros naujų atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų procentas mažėja daugumoje savivaldybių. Paros atvejų skaičius mažėjo ir per šventinį laikotarpį, nes buvo atliekama mažiau tyrimų, o teigiamų tyrimų procentas pradėjo mažėti tik praeitą savaitę.
c. „Pandemijos pagreitis“ Lietuvoje yra neigiamas 10 dienų ir šiuo metu siekia – 20 %, t. y. tiek paros naujų atvejų skaičiaus, tiek teigiamų tyrimų procento savaitės vidurkis sumažėjo bent 20 %, palyginti su ankstesne savaite.
Daugumoje savivaldybių tiek atvejų skaičius, tiek teigiamų testų procentas mažėja, tačiau 13–oje savivaldybių atvejų skaičius ir (ar) teigiamų testų procentas vis dar auga.
Taip pat esamas mažėjimo tempas yra perpus mažesnis nei balandžio – birželio mėnesiais, kai siekė – 50 %.
2) Mobilumas šalyje tebėra gerokai mažesnis nei lapkritį, bet, išskyrus šventinį laikotarpį, jo lygis aukštesnis už pavasarinį lygį. Pagal „Google“ duomenis, laikas, praleistas namuose, šiuo metu viršija pavasario skaičius.
3) 2021 m. sausio 11 d. ryto duomenimis, COVID–19 gydymo ir reanimacijos lovų užimtumas siekė apie 70 % ir, nors bendras pacientų skaičius ligoninėse išliko stabilus, praeitos savaitės pradžioje turėjome rekordinius užimtų gydymo ir reanimacijos lovų skaičius. Sunkesnių pacientų skaičius ligoninėse turi pradėti stabilizuotis 10–14 dienų nuo atvejų piko – šią tendenciją galėsime įvertinti šią savaitę.
4) Praeitą savaitę nuo COVID–19 kasdien mirė apie 40 žmonių. Šio ryto duomenimis, mirčių skaičius (tiek bendras, tiek nuo COVID–19) praeitą savaitę neaugo. Naujų atvejų mažėjimo tendencijos turėtų atsispindėti mirčių statistikoje maždaug po 2–3 savaičių nuo atvejų piko.
5) Lietuvoje jau vakcinuota iš viso daugiau kaip 22 tūkst. asmenų. Daugiausia vakcinavimų atlikta penkiose apskrityse, kuriose yra organizuojančios ligoninės. Maksimalus vakcinuotų asmenų skaičius per dieną viršijo 4,5 tūkst.
Teigiamų tyrimų dalies tendencijos
Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas Jonas Bačelis įvertino ir teigiamų koronaviruso tyrimų rezultatų tendencijas.
Vertinant teigiamų tyrimų procentą pagal ėminį pateikusio asmens indikacijas, matome:
1) bendrą tendenciją, kad paskutinę savaitę (ir ilgiau) teigiamų atsakymų dalis nuosekliai mažėjo;
2) ženklų profilaktinių tyrimų (ne mobiliuosiuose punktuose) skaičiaus mažėjimą šventinėmis dienomis;
3) nuosekliai mažėjančias tyrimų apimtis simptominių asmenų grupėje (kadangi šioje grupėje tiriamų mėginių skaičių diktuoja asmenų, kurie kreipiasi turėdami simptomų, skaičius);
4) iš užsiregistravusių į tyrimą simptominių asmenų apie 45 % gauna teigiamą tyrimo atsakymą, iš sąlytį turėjusių asmenų – apie 35 %, iš profilaktiškai tiriamų asmenų – mažiau nei 10 %.
Keturi scenarijai
Delfi primena, kad sausio 11 dienos duomenimis, sergamumas koronavirusu šalyje yra 1005 atvejai 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų.
Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos COVID-19 valdymo susitikime prof. Ramunė Kalėdienė ir prof. Mindaugas Stankūnas prieš savaitę pristatė keturių karantino apribojimo scenarijų pasiūlymus, taip pat taikomas priemones bei socialinių palaikymo burbulų kūrimo principus kiekvienam karantino scenarijui.
Keturi scenarijai paremti naujų atvejų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Scenarijus A numatomas, pasiekus mažiau nei 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų daliai neviršijant 4 proc. ir turint efektyvią testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą, galimas daugumos ribojimų atšaukimas.
Scenarijus B – kai pasiektas 25-100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, galimas perėjimas iš nacionalinių ribojimų ir keitimas lokaliais. Karantinas taikomas labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Scenarijus C numatomas, kai atvejų skaičiui viršija 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, intensyvinamos testavimo ir kontaktų atsekimo priemonės, galioja nacionalinio lygio apribojimai. Stipresnės karantino priemonės taikomos labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Scenarijus D siūlomas, kai atvejų skaičius viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir kai pasiekiamas toks infekcijos išplitimo lygis, kai nebeįmanoma esamais sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros ir žmogiškaisiais ištekliais užtikrinti COVID 19 liga sergančiųjų gydymo ir reikia taikyti griežčiausias ribojimo priemones.
Patariamajai tarybai pavesta svarstyti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) prevencijos, diagnostikos, gydymo ir kitų epidemijos valdymo priemonių taikymo ir įgyvendinimo. Šios tarybos vadovą rotacijos tvarka rinks tarybos nariai.