„Aš tai mačiau per žinių laidas, nes pats į žiemos grožį žiūrėjau tik per langą. Žinoma, tai kelia nerimą, nes dar ir dar kartą noriu priminti paprasta epidemiologinį ciklą – tai yra dvi savaitės po kontakto, nuo dešimtos ar septintos iki keturioliktos dienos, tai yra tas maždaug laikas, kai gali susirgti tie žmonės, kurie buvo kontakte, kurie užsikrėtė.

Kitaip sakant, paskutinių dienų sergamumas yra tai, kas Lietuvoje vyko per Kalėdas ir atitinkamai šio savaitgalio infekcijos rezultatus matysime po dešimt ar keturiolikos dienų. Noriu pasakyti, kad ta dažna žmonių nuomonė, kad virusui šalta dabar, tai netiesa.

Tokios temperatūros virusai visiškai nebijo, nors lauke užsikrėtimo tikimybė mažesnė nei namuose, tačiau savaitgalio dienos nebuvo saulėtos, ultravioletinių spindulių poveikio nebuvo, todėl visa tai apibendrinant, lauke buvo galimybė užsikrėsti, ypač esant tokioms aplinkybėms, kai daug žmonių buvo arti vienas kito“, – tikino profesorius.

Anot jo, tikrai nesinorėtų, kad toks griežtas karantinas būtų veltui ir galiausiai vėl pradėtų didėti sergamumas.

„Kelių pastarųjų savaičių dėsningumą galima įvardyti ir pirmadienį paprastai būna mažesni skaičiai, bet antradienį ir kitomis dienomis skaičiai pasiveja ir daug kas kalba, kad reikia vertinti ne dienos rodiklius, o bent savaitės rodiklius, lyginant su ankstesniu periodu, tada statistika išsilygina, būna stabilesnė. O kaip bus, matysime, kaip bus su sergamumu artimiausiomis dienomis. Būtų labai gaila, kad tos pastangos, kurios daromos, karantino nepatogumai, neduotų rezultato, jeigu nesilaikysime, tada ir kokybė gyvenimo bus prasta, ir rezultato nepasieksime“, – tikino profesorius.

Profesorius taip pat sako, kad Kalėdų sergamumo rezultatus pamatysime šią savaitę.

„Dar reikia dienos ar kitos. O kadangi kalbame apie visuomenės sergamumą, tai nėra taip tikslu, kaip konkretaus asmens. Taigi tos dvi savaitės yra orientacinis laikas, tačiau žinoma, kad taip, kaip visi ribojimai neprasidėjo tą pačią minutę, taip ir rezultatus matysime ne per vieną dieną, bet šią savaitę matysime, kaip mums sekėsi per Kalėdas“, – sako V. Usonis.

Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Paklausus, kada mūsų gyvenimas gali būti laisvesnis, profesorius įvardijo kovo mėnesį.

„Nuo vasario pradžios jau mūsų visuomenėje pradės formuotis grupė žmonių, kurie yra neimlūs įskiepijus vakcinas ir matysime, kaip bus. Tos visos priemonės kartu paėmus yra svarbios, pavyzdžiui, laikymasis atstumų, socialinė distancija, skiepai, visa tai turėtų padėti formuoti visuomenės imunitetą, bet aš manau, kad be vasario pabaigos ar kovo mėnesio didesnio sumažėjimo sergamumo vargu, ar galime tikėtis, nebent būtų labai griežtos karantininės priemonės“, – sako profesorius.