Nacionalinio vėžio instituto laikinai einanti direktorės pareigas, genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė laidoje Delfi diena sako, kad imuniteto paso idėją gali būti suprantamai įvairiai.

„Reikia pradėti nuo to, kad ir kitos šalys svarstė imuniteto paso idėją, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė atsisakė tos minties. Turbūt imuniteto pasas gali būti suprantamas įvairiai. Medikai skiepų pasą žino kaip būtiną dalyką, tikrai skiepijantis nauja vakcina, naujos kartos vakcina, visi įrašai apie skiepą yra būtini. Jeigu jie padės pacientui vėliau judėti, keliauti į darbą ar kitur, tai yra puiku, bet jeigu tai taps pasu į barus, renginius ar kažkur kitur, tada tikrai atsiranda galimybė diskriminacijai“, – sako profesorė.

Yra ir minusų

Kembridžo universiteto virusologė Ingrida Olendraitė svarsto, kad daug dalykų slypi detalėse, nors tokio paso idėja yra gera.

„Aš tikriausiai paantrinčiau profesorei, nes tikrai neįsivaizduoju, kad reiktų imuniteto paso, kad galėčiau nueiti nusipirkti vandens į parduotuvę, gal aš alergiška ir neturiu gauti skiepo ar labai saugojuosi. Manau, kad idėja yra gera ir jos tikslas yra padėti mums lengviau išsikapstyti iš pandemijos, ir žmonėms keliauti darbo reikalais ir pan. Tačiau, kaip visada, velnias slypi detalėse ir labai svarbu bus, kokios bus tos detalės“, – sako virusologė.

„Aš įsivaizduoju, kad tas imuniteto pasas, bent jau pradžioje, kol mes nežinome ilgalaikio imuniteto išsilaikymo, bus tam tikram laiko tarpui“, – pridūrė virusologė.

Paklausus, kiek galėtų galioti toks imuniteto pasas, profesorė S. Jarmalaitė tikino, kad reikia prisiminti, kad skiepijimo tikslas yra sukurti populiacinį imunitetą.

Sonata Jarmalaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Aš tai sūlyčiau nemistifikuoti to paso. Mes pradedame darbuotojų skiepijimą ir yra speciali forma e-sistemoje, kurią turi užpildyti, koks tai bebūtų skiepas. Ten yra viskas užrašyta, koks skiepas, kokią minutę buvo suteiktas ir kita vakcina vėl bus įrašyta, daugės duomenų, po kiek laiko, ko gero, reikės revakcinuoti, tą patį darome ir dėl erkinio encefalito. Šis įrašas bus, kiekvienas turi prisijungimą prie savo e-sistemos ir gali tą duomenį išsitrauti, tikrai nereikia kažkokių specialių programų.

Tas, kuris norės, tą informaciją ir turės. Reikia prisiminti, kad skiepijimo tikslas yra sukurti populiacinį imunitetą. Mes tikimės, kad 70-80 procentų populiacijos ir turės atlikę tą skiepą. Tikrai nesinešiosime čipo ar kažko, tiesiog žinosime, kad mūsų sveikatos duomenyse yra toks faktas“, – sako S. Jarmalaitė.

Viruso mutacija – natūralus procesas

Paklausus, kiek gali būti pavojinga naujoji viruso mutacija, profesorė tikino, kad virusas nuolat mutuoja, tai natūralu.

„Kiek mokslas sako, šį kartą mutacijų kiekis buvo stebėtinai didelis. Virusas nuolat mutuoja, tai natūralu. (…) Infekcija greičiau plinta, nes sąveika vyksta su ląstele sėkmingiau. Viruso evoliucija yra skirta tam, kad jis išgyventų ir plistų, mokslo pažanga skirta tam, kad sektų tai ir kontroliuotų.

Jungtinėje Karalystėje plitimas suintensyvėjo kelis kartus, bet ten imtasi griežtų kontrolės priemonių. Mūsų šalyje jau dabar veikia griežtas karantinas, tos naujos mutacijos nėra aptikta, kitose šalyse yra. Taip, su tokiais protrūkiais mes nuolat susidursime, svarbiausia, kad nedidėtų atsparumas skiepams, įgytam imunitetui, nediėtų letalumas ir panašiai“, – sako profesorė.

Didžioji naujos mutacijos problema – žaibiškas plitimas

Virusologė I. Olendraitė laidoje sako, jog pagrindinė grėsmė naujosios viruso mutacijos – didžiulis sergančiųjų žmonių skaičus ir milžiniška apkrova ligoninėms.

„Problema pavojingumo yra, kaip mes apsibrėšime. Pavojingumas šios mutacijos ateina tikrai ne dėl to, kad būtų sunkesni atvejai ar sunkesnė ligos eiga. Nuo imuniteto šis variantas nepabėga, bet problema yra ta, kad tas R rodiklis stipriai išauga ir net ir Danijoje yra skaičiuojama, kad tikriausiai yra apie 70 procentų labiau užkrečiama. Dabar vis daugiau žmonių suserga, o pavasarį išmokome, kad kai matome, kad yra daug sergančių, yra bėdos ligoninėse, medikų trūkumas. Tas didesnis užkrečiamumas labiau apkrauna mūsų ligonines.

Pavyzdžiui, anksčiau mes galėdavome susitikti kavos ir tikrai ne visi užsikrėsdavome, tačiau šiuo atveju, jeigu turėsime plačiai paplitusią atmainą, kokia ji dabar yra Anglijoje, mes matome, kad tas plitimas yra labai greitas ir kiekvienas mūsų neatsargus kontaktas yra gerokai rizikingesnis. Ligoninių apkrovimas yra tas pavojus, kurį ir sukelia šis virusas“, – tikino virusologė.

Lietuvoje taip pat gali būti nauja atmaina

Paklausus, kaip vertina situaciją Lietuvoje, virusologė tikino, kad greičiausiai viruso atmaina yra ir Lietuvoje, bet ji nėra plačiai paplitusi.

„Turime (naują atmainą), bet greičiausiai, kad ji nėra plačiai paplitusi dėka mūsų turimo karantino“, – atsakė virusologė. „Tai, kad mes tos naujos atmainos neradome, tai mes tiesiog naudojome labai strateginį, tikslų segmentavimą kelių mėginių, bet galiausiai mes išanalizavome aštuonis mėginius, kur tikėtina, kad būtų buvusi ta atmaina pagal tam tikrus molekulinius žymenis, bet buvo kita atmaina.

Tiesiog, pažiūrėkite, kiek kasdien mes turime atvejų, tai tie aštuoni mėginiai tikrai nepasako visos situacijos. Kažkur, tikėtina, saviizoliacijoje sėdintis žmogus gal ir turi tą atmainą ir būtų labai gerai, kad visi nesibūriuotų, neitų vieni pas kitus“, – pridūrė virusologė.

Pasiteiravus, kodėl ir kaip gali būti, kad virusas pasiglemžia net ir jaunų žmonių gyvybes, virusologė tikino, kad kartais mūsų imunitetas per audringai sureaguoja į virusą. Anot jos, visi turime saugotis.

„Tikrai labai sunkus klausimas. Manau, niekas nežino tikslaus atsakymo. Yra mokslininkų, kurie nagrinėja, kuo žmonės skiriasi genetiškai, nes vieniems yra lengviau persirgti, o kitiems sunkiau. Tačiau čia irgi mano asmeniniai pamąstymai, kad mes nė vienas tiksliai nežinome savo sveikatos rodiklių, imuniteto niuansų iki molekulinio lygmenio – nė vienas to nežino. (…) Kartais mes galime būti labai aktyvūs, gerai gyventi, bėgioti. Pavyzdžiui, aš gavau žinutę, kur žmogus sako, kad bėgioja kiekvieną rytą, paskui išsimaudo šaltame Nemuno vandenyje, ir tikina, kad virusas jo tikrai neims, bet, deja, – ims. Bet tai taip pat priklauso nuo to, kad galbūt tas žmogus gavo labai didelę viruso dozę, gal jie ten turėjo vakarėlį ir visą vakarą praleido kartu ir prisikvėpavo tuo virusu“, – sako I. Olendraitė.