Nors nubrėžtas paklaidos ribas viršija tik pokyčiai I. Šimonytės ir Laisvės partijos vertinime, tačiau aiškiai matomos ir kitų partijų palaikymo tendencijos.
Pirmoje politinių partijų reitingų lentelės pozicijoje tvirtai stovi rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga, opozicijoje likę LVŽS demonstruoja stabilumą, naujausi rezultatai turėtų nedžiuginti socialdemokratų, o galimą grėsmę ateityje gali įžvelgti Liberalų sąjūdis.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Valstiečiai nusileidžia konservatoriams
Jeigu Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, juos laimėtų spalio mėnesį vykusius parlamento rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), rodo „Spinter tyrimai“ apklausa.
Nuo rugsėjo mėnesio, kada buvo vykdoma paskutinė gyventojų apklausa, ši partija savo turimą paramą augino, gruodį jis buvo 16,8 procento, rugsėjį – 14,5 procento. Taigi, parama šiai politinei jėga augo 2,3 procento.
Antroje vietoje liko opozicijoje šiuo metu dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Jos rezultatas nuo rugsėjo mėnesio realiai nepasikeitė. Už šią partiją gruodį būtų balsavę 14,2 procento apklaustųjų, rugsėjį – 14,1 procento respondentų.
Į trečią lentelės poziciją išsiveržė Liberalų sąjūdis. Už šią partiją gruodžio apklausos duomenimis balsus būtų atidavę 8,7 procento apklaustųjų, rugsėjį šis skaičius buvo 6,7 procento. Taigi, parama šiai partijai kilo 2 procentiniais punktais.
Ketvirtoje lentelės vietoje – Laisvės partija. Nuo praėjusios apklausos rugsėjo mėnesį ši politinė jėga savo rezultatą augino beveik 4 procentais. Gruodį už šią partiją būtų balsavę 8,4 procento, rugsėjį šis skaičius siekė 4,5 procento.
Penktoje lentelės vietoje liko Darbo partija, per tris mėnesius šios politinės partijos rėmėjų ratas sumenko. Gruodį už šią partiją būtų balsavę 5,8 procento gyventojų, rugsėjį – 7,2 procento. Praradimas – 1,4 procentų apklaustųjų.
Paskutinė 5 procentų ribą peržengė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Už šią partiją gruodį balsuotų 5,6 procentai apklaustųjų, dar rugsėjį šis skaičius buvo 8,4 procentų. Taigi, nuo praėjusios apklausos ši politinė jėga prarado 2,8 procentų apklaustųjų pasitikėjimą.
Už 5 procentų ribos liko Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS). Jos rezultatas nelabai ir keitėsi nuo rugsėjo mėnesio. Gruodį už šią politinę jėgą būtų balsavę 3,3 procentai apklaustųjų, o rugsėjį šis skaičius buvo 3,5 procento.
Už kitą partiją balsavę būtų 9,2 procentai apklaustųjų, nebalsuotų 14,1 procentas, nežinojo arba neatsakė į klausimą 13,9 procento respondentų.
Mažiau nei 2 procentus surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
Matuoja ne tik „politinę temperatūrą“
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas teigė, kad naujausia apklausa rodo ne tik „politinę temperatūrą“, bet ir naujosios valdžios vertinimą.
„Naujų valdančiųjų šuolis yra gana natūralus. Beveik visada po rinkimų laimėtojų vertinimai būna gana geri. Ir todėl tas posakis, kad žmonės ima nekęsti parlamentarų vos išrinktų į Seimą, nėra iki galo tikslus“, – teigė I. Zokas.
„Spinter tyrimai“ vadovas kalbėjo, jog žmonės yra linkę politikams suteikti pasitikėjimo kreditą.
I. Zoko teigimu, už konservatorius dažniausiai balsavo aukštesnio išsilavinimo, didmiesčių gyventojai, ypatingai gaunantys didesnes pajamas.
„O valstiečių rinkėjas yra dažniausiai gyvenantis rajonų centruose, mažesniuose miesteliuose, gaunantys mažesnes pajamos, darbininkiškos specialybės“, – sakė jis.
„Pralaimėtojo efektas“ ir LVŽS stabilumas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas Mažvydas Jastramskis teigė, kad rinkimų rezultatai daro įtaką ir vėlesniems reitingams.
Tačiau dramatiškų pokyčių, anot pašnekovo, naujausia visuomenės apklausa neatskleidžia.
„Dramatiškų pokyčių nematyti. Išskirti reikia Laisvės partiją, beveik 4 procentų augimas, manau, kad čia gali būti kelios priežastys, prielaidos. Gana akivaizdu yra, kad Laisvės partija buvo išskiriama kaip rinkimų staigmena, santykinė jų laimėtoja. (…) Galbūt toks jų akcentavimas viešojoje erdvėje padėjo sulaukti dėmesio ir išsiskirti“, – svarstė jis.
Politologas kalbėjo, jog ši politinė jėga dabar galėjo sutraukti ir tuos, kurie savo balso rinkimuose neatidavė, bet palaikė būtent šią politinę jėgą.
LSDP rezultatus politologas vertino ir kaip galimą pralaimėtojo efektą.
„Socialdemokratai pasirodė liūdniau, nei buvo tikėtasi. Ir rinkėjai nusisuka“, – apklausoje užfiksuotą paramą šiai politinei jėgai vertino politologas.
Nors LVŽS rinkimų nelaimėjo ir liko opozicijoje, visgi, rezultatą išlaikė stabilų. Anot M. Jastramskio, tai lėmė veikianti jų pasirinkta taktika.
„Man panašu, kad jie pastaruosius du metus veikė labai tikslingai savo partijos tapatybės klausimu. Jie tikslingai veikė pabrėždami, kad nėra konservatoriai. Ir šitoje vietoje jie pritraukė dalį žmonių, kuriems šis dalykas tinka. Labai aštri retorika iš vienos pusės jiems užkirto kelią laimėti rinkimus, bet iš kitos pusės konsolidavo dalį rinkėjų“, – sakė politologas.
Jis teigė, kad valstiečiai susižėrė ir LSDP rinkėjų dalį.
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, politologas Šarūnas Liekis Delfi teigė, kad reitingų rezultatais konservatoriai džiaugtis neturėtų.
„Intrigos nelabai yra, visi labai stabiliai stovi ten, kur buvo. Priešrinkiminės rinkėjų orientacijos išliko pakankamai stabilios. Tas pasidalinimas išlieka ir net konservatorių pirmavimas yra gana menkas, galima net interpretuoti, jog jo nėra“, – teigė Š. Liekis.
LSDP rezultatus VDU politologas vertino kaip itin blogus.
„Šiaip blogai atrodo, jų situacija tikrai bloga. Nes jie kaip kairieji, kurie išskirdavo socialinio teisingumo klausimais, tai jie tą vietą užleido valstiečiams. Ir realiai to nėra programoje, jie nukrypo į tapatybės dalykus. (…) Mano nuomone, pas juos dabar visiška ideologinė eklektika ir tai duoda savo rezultatus“, – teigė jis.
Dviejų liberalių partijų dilema
Dvi liberalų partijos: Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija gali džiaugtis bene vienodais rezultatais. Valdančiojoje koalicijoje kartu dirbančios jėgos ir ateityje konkuruos dėl rinkėjų balsų.
VDU politologas Š. Liekis teigė, kad tai didesnę grėsmę turi kelti ne Liberalų sąjūdžiui, kurios buvusi narė Aušrinė Armonaitė sukūrę Laisvės partiją, bet Tėvynės sąjungai.
„Gali būti, kad konservatoriai užsiaugino konkurentą. Nes konservatoriai ilgą laiką stengėsi būti liberalia partija. (…) TS–LKD bandė užimti liberalų vietą pilnai, bet tai nepavyko. O akivaizdu, kad liberalai atsigauna. Ir čia pakankamai įdomus fenomenas. Tai, kad konservatorių partijos lubos yra pakankamai tvirtai sukaltos, tai gali būti, kad jie gali prarasti būtent liberalioms jėgoms savo elektoratą“, – svarstė Š. Liekis.
Jis argumentavo, kad juntamas ir kartų pasikeitimas – nedaugėja konservatoriams itin ištikimų rinkėjų.
„Tendencijos keičiasi, ir turbūt dešiniųjų elektoratas taps vis labiau ir labiau liberalus. O kairiųjų elektoratas gali konservatyvėti savo socialinėmis pažiūromis“, – savo vertinimą pateikė jis.
Š. Liekis kalbėjo, jog jei abi liberalų partijos susijungtų, galėtų pretenduoti į rimtą kovą su reitingų lentelėse pirmaujančiomis Tėvynės sąjunga ir LVŽS.
„Mažos partijos, kartu sudėjus irgi pakankamai gerai rinkimuose sudalyvautų, gautų apie 16 procentų. Tai jei jie būtų konsoliduoti ir vienu frontu į rinkimus ėję, tai mes turėtume trečią politinę jėgą“, – kalbėjo politologas.
VU TPSMI politologo M. Jastramskio nuomone, abi liberalios partijos laimi būdamos atskirai.
„Kol kas atrodo, kad tos abi liberalų partijos laimi situacijoje, kad jos yra atskiros. Laisvės partija sutelkia labai liberalius ir vidutiniškai jaunesnius žmones, o Liberalų sąjūdžio rinkėjas yra gal šiek tiek vyresnis ir panašesnis į konservatorių rinkėją, bet už Tėvynės sąjungą balsuoti nenori. Kol kas atrodo, kad laimi abi partijos, bet ilgesnėje perspektyvoje tikrai nenorėčiau prognozuoti, nes liberalus prognozuoti labai sudėtinga“, – Delfi sakė politologas M. Jastramskis.
Dvigubai išaugęs Šimonytės reitingas
„Spinter tyrimai“ respondentų taip pat klausė apie politiką ar visuomenės veikėją, kuris geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.
Dabartinė premjerė I. Šimonytė rugsėjį turėtą pasitikėjimą padvigubino.
Gruodžio mėnesį ją kaip tinkamiausią kandidatę vadovauti Vyriausybei pasirinko 36,6 procentai apklaustųjų, rugsėjį šis skaičius buvo 17 procentų.
Antroje vietoje liko buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Gruodį jį kaip geriausią kandidatą premjero postui įvardijo 8,9 procentai respondentų, rugsėjį šis skaičius buvo 11,2 procento.
Trečioje vietoje – Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė, jos rezultatas gana stabilus. Gruodį ją premjerės pozicijoje matė 3,4 procentai apklaustųjų, rugsėjį – 3,8 procento.
Savo rezultatą kiek pagerino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, likusi ketvirtoje lentelės vietoje. Gruodį ją tinkamiausie premjere matė 2,7 procentų apklaustųjų, rugsėjį – 2 procentai.
Buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį premjero kėdėje gruodį matė 2,5 procentų apklaustųjų, rugsėjį – 3,4 procento.
Darbo partijos lyderis, EP narys Viktoras Uspaskichas gruodį kaip tinkamiausias politikas užimti premjero pareigas buvo įvardintas 2,4 procentų apklaustųjų, rugsėjį šis skaičius buvo kiek didesnis – 3,9 procento.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis liko septintoje šios lentelės pozicijoje. Gruodį jį kaip tinkamiausią asmenį vadovauti Vyriausybei įvardijo 2,2 procento apklaustųjų, rugsėjį – 1,9 procento.
Kaip tinkamiausias kandidatas užimti premjero postą TS–LKD lyderis, užsienių reikalų ministras Gabrielius Landsbergis buvo įvardintas 1,9 procento apklaustųjų gruodį, 2,5 procento – rugsėjo mėnesį.
1,8 procentai apklaustųjų gruodį tinkamiausiu kandidatu valdyti Vyriausybę įvardijo Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį. Rugsėjo mėnesio duomenimis, šioje pozicija jį matė 2,5 procento respondentų.
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė 1,7 procentų apklaustųjų gruodį buvo įvardinta kaip tinkamiausia premjerė. Rugsėjį šis skaičius buvo 0,4 procento.
Šimonytę remia valdančiosios koalicijos rinkėjai
„Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas aiškino, jog I. Šimonytės reitingo šuolis galėtų būti aiškinamas labai paprastai – žmonės mato rinkimų laimėtojus ir jiems teikia pasitikėjimo kreditą.
„Partijos yra mažiau įdomios, asmenybės visada labiau patinka, apie jas kalbėti visada yra fainiau. Tai čia ir pasitikėjimo kreditas matomas, žmonės vertina kontekstą – laimėtojai jau buvo aiškūs“, – Delfi sakė I. Zokas.
Pašnekovas priminė, kad praktiškai visada po rinkimų premjerai tokius pasitikėjimo kreditus turi.
„Tai nėra labai netikėtas dalykas, būtų keista, jei to nebūtų“, – apie įspūdingą I. Šimonytės rezultatą sakė jis.
I. Zokas nenorėjo prognozuoti, kaip ilgai toks didelis pasitikėjimas I. Šimonyte išliks, nes viskas priklausys nuo pandemijos eigos ir ribojimų griežtumo.
„Spinter tyrimai“ vadovas teigė, kad I. Šimonytė paramos sulaukė valdančiojoje koalicijoje dalyvaujančių partijų rinkėjų.
„I. Šimonytė yra populiari ir tarp liberalų, ir tarp konservatorių rinkėjų. Tą visą sparną ji dengia, atitikimas yra labai didelis. Tai praktiškai ta koalicija, kurią ji po savo sparnu subūrė, tų partijų rinkėjai labai palaiko ją. Tas nuoseklumas čia yra“, – Delfi pasakojo I. Zokas.
Rinkėjų ir Šimonytės „medaus mėnuo“
VU TSPMI politologas M. Jastramskis teigė, jog I. Šimonytės reitingo rezultatą reikėtų aiškinti ne kitų galimų premjerų sąskaita.
„Manau, kad čia yra du pagrindiniai dalykai. Stebint tuos skaičius galima matyti, kad I. Šimonytės reitingas yra užaugęs ne iš kitų kandidatų, gal tik iš S. Skvernelio porą procentų atėmė, bet labai nedaug. Tai tikriausiai didesnė šio prieaugio dalis yra žmonės, kurie anksčiau tiesiog nematė nei vieno tinkamo kandidato“, – sakė jis.
Kita priežastis – galimas „medaus mėnesio“ efektas. Kuris, anot M. Jastramskio, fiksuojamas ne tik Lietuvoje.
„Jis trunka nuo trijų mėnesių. Jis daugiausiai paremtas tuo, kad nauja valdžia ne už darbus gerai vertinama, bet dėl to, kad dalis žmonių yra nepatenkinti tuo, kas buvo daroma prieš tai. Todėl naujai valdžiai ir duoda tokį pasitikėjimo kreditą. Galimai taip yra ir dabar. Klausimas kaip bus toliau yra visai kitas“, – Delfi teigė M. Jastramskis.
I. Šimonytės rezultatas įspūdingas, tačiau kodėl taip nežiba rinkimuose kartu su premjere dalyvavusios TS–LKD rezultatai?
„Žmonės atskiria parlamentą nuo Vyriausybės. (…) Šitoje vietoje I. Šimonytės reitingas iš dalies atspindi ir tai, kad Vyriausybe ilgesniame laikotarpyje žmonės Lietuvoje pasitiki labiau nei Seimui ir partijomis“, – sakė M. Jastramskis.
Kaip antrą galimą priežastį VU TSPMI politologas įvardijo ir faktą, kad rinkėjai skiria asmenį ir partiją.
Po prezidento rinkimų 2019 metais politologo M. Jastramskio atlikta porinkiminė apklausa parodė, jog apie pusę už I. Šimonytę balsavusių žmonių, nebalsavo už konservatorių partiją.
„Tikėtina, kad jos reitinge atsispindi ir tų pačių liberalių partijų rinkėjų parama. (…) Manau, kad ji tiesiog sutraukia visos valdančiosios koalicijos rėmėjus“, – sakė VU TPSMI docentas, politologas M. Jastramskis.
VDU politologo Š. Liekio I. Šimonytės reitingo šuolis taip pat nenustebino. „O ko daugiau galima tikėtis“, – klausė jis.
„Dabar visiems aišku, kas gali būti premjerė. Juk jokio kito varianto ir nėra“, – Delfi sakė Š. Liekis.
Jis taip pat šiuos skaičius aiškino kaip rinkėjų lūkestį. Anot jo, jei rinkimus būtų laimėję valstiečiai, o premjeru vėl paskirtas S. Skvernelis, jo reitingas bus panašus.
Pasak jo, šis reitingas laikysis iki pirmųjų problemų. O ir dabar jos gerai matomos – pandemijos valdymas.
„Akivaizdu, kad dabar yra daug problemų. Viskas eina gerai su pasitikėjimu, kol realiai yra vykdoma valstiečių užkurta socialinio teisingumo politika. (…) Bet kai patys pradės kažką daryti, kad ir koronaviruso situacijos valdymas, kai prasidės rimtos problemos, tai tada viskas paaiškės. (…) Kol kas čia buvo kelios savaitės užfiksuotos, šventės dar, iššūkių nėra daug, aktyvumo irgi.
Čia kaip su užsienio reikalų ministru, jis visada vertinamas geriausiai, nes gyvenimo Lietuvoje nekeičia. Tai kol įtakos valdžia nedaro, tol gerai. O kai pradės keisti, tada ir pažiūrėsime“, – naujausius reitingus vertino VDU politologas Š. Liekis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų gruodžio 10–20 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.