„Valstiečiai“: frakcijų susitarimas galėtų būti pasirašytas jau pavasarį
LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė Eltai teigė, kad „valstiečiai“ nori pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą tarp opozicinių frakcijų. Pasak jos, toks susitarimas leistų frakcijoms bendrai tartis dėl bendros opozicinės programos bei opozicijos lyderio vaidmens.
„Tikrai taip, ir noras tikrai yra. Įvertinus, kad stipri opozicija yra į naudą tiek pozicijai, tiek piliečiams. Stipri opozicija yra į naudą visiems. Tikrai dedame visas pastangas ir ieškome bendrų sąlyčio taškų su kitomis opozicinėmis frakcijomis (...) Pokalbiai vyksta, apsikeičiame nuomonėmis ir ieškome sąlyčio taškų“, – Eltai sakė A. Norkienė.
Pasak jos, LVŽS sieks, kad susitarimą pasirašytų visos opozicinės frakcijos.
„Taip, siekiamybė būtų pasirašyti su visomis opozicinėmis frakcijomis, bet, kaip žinote, tai susitarimų reikalas. Tai tikrai nereikia visų, užtenka ir kai kurios frakcijos, jei ji matytų bendrus tikslus. O siekis, kaip ir minėjau, kuo stipresnė opozicijoje“, – sakė A. Norkienė.
Anot jos, jei pavasario sesijoje susitarimą pavyktų pasirašyti, tai opozicijos lyderis galėtų būti rotuojamas.
„Konkrečių detalių dar nėra, bet natūralu, kad pagal visus demokratijos principus, jeigu yra kažkokia koalicija, tai opozicijos lyderis taip pat keisis pagal proporcijas ir kiekviena frakcija turės savo laiką“, – sakė ji.
A. Norkienė neslėpė, kad LVŽS į opozicijos lyderius deleguotų buvusį premjerą Saulių Skvernelį.
„Tikrai taip, iš mūsų pusės opozicijos lyderis būtų S. Skvernelis. Mes taip pat rengiame šešėlinę Vyriausybę, tai gerbiamas Saulius yra šešėlis premjeras, tai natūralu, kad jis būtų ir opozicijos lyderiu“, – sakė ji.
LSDP pasirašyti susitarimą poreikio nemato
Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas Eltai teigė, kad kol kas partija nesvarstė jokios galimybės pasirašyti opozicijos bendradarbiavimo susitarimą.
„Tikrai dar opozicinės frakcijos to nesvarsto. Pirmiausia, tai turėtų būti partijos sprendimas ir užvakar buvo prezidiumas ir apie tai mes net nešnekėjome. Partijos taryba rinksis sausio 20 dieną, bet to klausimo taip pat nėra. Aš manau, kad tai nusikelia į pavasarį, jei to reikės, bet labai didelio entuziazmo kol kas mes nematome“, – Eltai sakė jis.
Pasak A. Syso, šiuo metu opozicijos susitarimą jis mato kaip galimybę turėti opozicijos lyderį, o ne kaip galimybę įgyvendinti konkrečias programines nuostatas.
„Derinti opozicijos klausimus, taip, tikrai reikėtų. Tuo labiau kad mes turime bendras opozicines darbotvarkes. Bet kai kurie dalykai opozicijoje skiriasi vis tiek. Opozicijos susitarimas dabar reikalingas, kaip ir praėjusią kadenciją, tik opozicijos lyderio klausimui spręsti. Kol kas opozicinės Vyriausybės ar dar ko tikrai nebus ir tikrai neplanuoja tokių dalykų. Jei kas kels šį klausimą, ar mes dalyvausime, taip dar negaliu pasakyti“, – Eltai sakė A. Sysas.
Darbo partija: jei kas inicijuotų, svarstytume
Darbo frakcijos Seime seniūnas Vigilijus Jukna neigia visas kalbas apie prasidėjusias derybas dėl bendro frakcijų susitarimo.
„Ne, kol kas konkrečių pokalbių dar nebuvo. Buvo gal daugiau anksčiau kažkokių zondavimosi tarp frakcijų, bet mes nei partijos taryboje, nei frakcijoje dar nesvarstėme šių klausimų. Be abejo, kai bus kažkokie konkretesni apčiuopiami pirminiai pokalbiai, tuomet jau svarstysime partijos taryboje, frakcijoje“, – Eltai sakė V. Jukna.
Anot jo, jei Darbo partija gautų kvietimą dėl bendradarbiavimo sutarties, tai pirmiausia ji būtų apsvarstyta partijos taryboje.
„Reikia žiūrėti, kokiomis sąlygomis dirbsime. Bet dabar mūsų tikslas yra identifikuoti Darbo partiją ir maksimaliai vykdyti programą, teikiant teisės aktus, siūlymus. Mes įsipareigoję rinkėjams, ir tai mūsų pagrindinis tikslas. O jeigu bus kažkokių kitokių konstruktyvių pasiūlymų, tai mes pasiruošę svarstyti partijos taryboje ir frakcijoje“, – sakė jis.
Paklaustas, ar mato galimybę pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą pavasario sesijoje, V. Jukna teigė taip nemanąs.
„Tikrai dar neaišku, dar nieko aiškaus nėra“, – teigė V. Jukna.
ELTA primena, kad pagal Seimo statutą, jei opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis, jis priklauso Seimo valdybai.
Naujajame Seime LVŽS iškovojo 32 mandatus, socialdemokratai – 13, Darbo partija – 10.
Pagal dabartinę situaciją, „valstiečiai“ galimai turės daugiausia mažumos balsų, todėl vienas iš frakcijos narių gali eiti Seimo opozicijos lyderio pareigas.