Jis taip pat išreiškė nepasitikėjimą žurnalistais ir kaltino, kad jie esą „slepia“ tokią informaciją.
Savo feisbuko paskyroje jis pasidalino ištraukomis iš minėto „Verslo žinių“ straipsnio.
„Milžiniškos baudos ir žmonių mirtys nurašomos kaip verslo išlaidos.
„< > Farmacijos milžinų nusikaltimai
Prokuroras Michaelas Loucksas gerai prisimena, didžiausios pasaulyje farmacijos bendrovės „Pfizer Inc.“
< > M. Loucksas vadovavo sveikatos apsaugos srities nusikaltimų padaliniui. Bylos esmė – vienas iš „Pfizer“ padalinių skatino gydytojus skirti vaistą nuo epilepsijos „Neurontin“ vartoti tokiais atvejais, kurių MVA nepatvirtino. Teisininkų suderintame susitarime „Pfizer“ padalinys „Warner-Lambert“ pripažino savo kaltę dėl dviejų nusikaltimų. „Pfizer“ sutiko sumokėti 430 mln. JAV dolerių baudą,
< > Milžiniškos baudos 2009 metų rugsėjo 2 d. rytą kitas „Pfizer“ padalinys „Pharmacia Upjohn“ sutiko pripažinti savo kaltę dėl tokio paties nusikaltimo. Šiuokart „Pfizer“ vadovai instruktavo daugiau negu 100 pardavėjų reklamuoti „Bextra“, patvirtintą tik kaip artrito bei mėnesinių skausmą malšinamąjį medikamentą, kaip priemonę nuo visų rūšių aštraus skausmo. Dėl šio nusikaltimo „Pfizer“ sumokėjo didžiausią baudą per visą JAV istoriją: 1,19 mlrd. dolerių.
< > JAV teisingumo departamentui nustačius, kad jos apgaulingai reklamavo vaistus, todėl milijonams žmonių sukėlė plaučių infekcijos, širdies ligų, polinkio į savižudybę ar mirties riziką.Nuo 2004 m. gegužės „Pfizer“, „Eli Lilly Co.“, „Bristol-Myers Squibb Co.“ ir dar keturios kitos vaistų gamintojos iš viso sumokėjo 7 mlrd. dolerių baudų.
< > 2009 sausio mėn. Indianapolyje įsikūrusi „Lilly“, didžiausia JAV psichotropinių vaistų gamintoja, prisipažino kalta ir sumokėjo 1,42 mlrd. dolerių baudų dėl to, kad mažiausiai ketverius metus nelegaliai reklamavo „Zyprexa“ – vaistą, patvirtintą gydyti šizofreniją, kaip priemonę nuo senatvinės silpnaprotystės. Penkiuose bendrovės remtuose klinikiniuose tyrimuose iš 1184 dalyvių 31 mirė vartodamas šį vaistą nuo silpnaprotystės – tai dvigubai didesnis skaičius nei užfiksuotas kontrolinėje grupėje, vartojusioje placebą.
< > sako Jerry Avornas, Harvardo medicinos mokyklos Bostone profesorius, – „Pfizer“ ir „Lilly“ neteisėta vaistų reklama aiškiai buvo žalinga ir net mirtina pacientams.
< > Stanfordo universiteto medicinos profesoriaus Randallo Staffordo tyrime. Jis mano, kad daktarai išrašo daugiau negu 10 milijonų tokių receptų kasmet.
< > Nors baudos vaistų kompanijoms, sučiuptoms pažeidus nepatvirtinto vartojimo įstatymus, atrodo didelės, bet jos menkos, palyginti su bendrovių metinėmis pajamomis. 2,3 mlrd. dolerių baudų, kurias „Pfizer“ sumokėjo dėl „Bextra“ ir trijų kitų vaistų propagavimo, siekia tik 14 procentų iš 16,8 mlrd. dolerių pajamų, gautų iš šių vaistų prekybos nuo 2001 iki 2008.Visi 2,75 mlrd. dolerių nuo 2004 m. „Pfizer“ sumokėtų baudų sudaro tik truputį daugiau negu 1 procentą visų bendrovės pajamų nuo 2004 iki 2008, siekusių 245 mlrd. dolerių.
< > „Lilly“ jau buvo nuteista baudžiamojoje byloje dėl vaisto neteisėtos reklamos, bet 2009 metais vėl sulaužė įstatymą, pasiūliusi vaistą nuo šizofrenijos „Zyprexa“, nors jo vartojimas nebuvo patvirtintas. Šis vaistas atnešė „Lilly“ 36 mlrd. dolerių pajamų per aštuonerius metus. Tai 25 kartus daugiau, negu „Lilly“ sumokėjo baudų.
< > Kasdieniai nusikaltimai „Bendrovės žiūri į daugelio milijonų baudas tik kaip į papildomas verslo sąnaudas“, – sako Lonas Schneideris, Pietų Kalifornijos universiteto profesorius. < > „Toks nerašytas verslo planas, – sako jis. – Jie kaip tie sąmoningai viršijantys greitį vairuotojai. Sustabdyti sumoka baudą, bet paskui vėl daro kaip darę.
< > Skatindamos nepatvirtintą vaistų vartojimą, bendrovės suranda noriai bendradarbiaujančių medikų. < >“, – straipsnį citavo V. Uspaskichas.
Taip pat patarė žurnalistams, darantiems tyrimus jo atžvilgiu ir neva nusikaltėliškai slepiantiems informaciją, kuri gali būti mirtina, užčiaupti savo burnas visiems laikams.
„Žmonės tegul patys sprendžia, ką jiems daryti. Jokios prievartos vakcinavimui neturi būti, nes tai bus traktuojama kaip valstybės vardu organizuotas nusikaltimas prieš žmoniją. Mažų mažiausiai, išdėstykit visą tiesą, kodėl šiandien mes turime pasitikėti šitos kompanijos pristatoma produkcija, kuri savo milžiniškas baudas ir žmonių mirtis nurašo kaip verslo išlaidas“, – prašė politikas.
„Kas tada turi kurti vakcinas?“
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, paprašytas pakomentuoti tokias viešai išsakytas V. Uspaskicho abejones dėl kompanijos „Pfizer“, tikino, kad būtų sunku rasti farmacijos įmonę, kuri nesusidūrė su panašiomis problemomis.
„Turbūt sunkiai rasime tokią farmacijos kompaniją, kuri kažkada kuriame nors savo veiklos etape nebūtų susidūrusi su įvairiomis kompensacijomis gyventojams ar valstybėms už padarytas žalas. Tačiau ką mes tuo norime pasakyti? Kas tada turi kurti vakcinas? Mūrininkai? Jie juk nesukurs“, – aiškino A. Veryga.
Pasak jo, vis tiek vakcinas ir vaistus kuria farmacijos kompanijos ir jos tikrai stengiasi, kaip moka ir sugeba, išlaikyti tą pasitikėjimą.
„Galų gale, jos nėra vienintelės, kurios garantuoja, kad jų produktais galima pasitikėti. Tyrimus gal pačios kompanijos ir koordinuoja, bet paprastai juos atlieka ir medikai, kurie dirba su pacientais. Taip pat yra gana griežta priežiūra atliekamų klinikinių tyrimų ir egzistuoja tam tikri mechanizmai reigistruojant vaistus. Mūsų atveju tai yra Europos vaistų agentūra, kuri visada gali užduoti papildomus klausimus, jeigu jų kyla dėl klinikinių tyrimų.“
A. Verygos nuomone, sakyti, kad turėtume nepasitikėti kokia nors konkrečia kompanija, nėra atsakinga.
„Turbūt ne kiekvienas žmogus yra susidūręs su kažkokiu šalutiniu vaistų poveikiu, bet dažnu atveju, jeigu susiduria, būna net lapelio neperskaitę. Aišku, kai jau susiduriame, tuomet ieškome kaltų ir kas yra už tai atsakingi. Taigi, tikrai vargu, ar rasite kompanija, kuri nebuvo su kažkuo panašiu susidūrusi.“
Paklaustas dėl privalomos gyventojų vakcinacijos, jis pabrėžė, kad kol kas ji nėra privaloma ir gali būti, kad kai kurioms visuomenės grupėms to skiepo ir neprireiks.
„Pirminiame variante ir nebuvo numatyta 100 proc. vakcinacijos, taip pat jos galbūt ir nereikės visiems. Turėkime galvoje, kad vakcina ne su visomis gyventojų grupėmis yra bandoma. Aš abejoju, ar ją kas nors apskritai bando su vaikais – turbūt ne, kadangi vaikų grupei ši problema nėra labai aktuali.
Jie galbūt gali tik platinti, bet patiems vaikams užsikrėtimas retai baigiasi rimtomis pasekmėmis. Vakcina yra tyrinėjama su tais, kurie turi lėtinių ligų, ir pirmiausia apie tuos žmones yra šnekama, taip pat tam tikrų sričių darbuotojus, bet privalomos vakcinacijos visiems kol kas nėra“.