Jo tekste – ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio – kaip valstybės vadovo – statuso faktinis įteisinimas.
„Lietuvos Respublikos Seimas, <...>, primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, <...>, neabejoja, kad tikslinga Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena“, - rašoma rezoliucijos projekto tekste.
Faktinis tekstas – pagrindas statuso įteisinimui de jure?
Seimo rezoliucija, arba kitais atvejais Seimo deklaracija, savo esme nėra norminis teisės aktas, tačiau tokia oficialaus dokumento forma politikų mėgstama naudoti tuomet, kai norima pareikšti Seimo narių – kaip išrinktų tautos atstovų – požiūrį ir/ar vertinimą vienu ar kitu politiniu, socialiniu ar visuomeninio gyvenimo klausimu, pabrėžiant jo ypatingą reikšmę ar svarbą tiek valstybės ir jos raidos praeičiai, tiek ir ateičiai.
Pavyzdžiui, Lietuvos Seimas yra priėmęs rezoliucijas dėl įvykių Baltarusijoje, dėl Astravo atominės elektrinės statybos.
2018-ais metais tuometinis „valstiečių“ Seimas deklaracija suteikė Lietuvos valstybės vadovo statusą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
Jei parlamentaro E. Zingerio siūlomas rezoliucijos projektas Seime būtų priimtas, toks faktinis dokumento tekstas teoriškai galėtų būti pretekstu valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui įteisinti ir įstatymiškai, kartu politikui suteikiant ir užtikrinant tokiu atveju įstatymo numatytas politines, socialines ir teisines garantijas bei privilegijas, kurios numatytos šalies Prezidento pareigas ėjusiam asmeniui, Delfi teigė kalbinti teisės ekspertai.
„Toks, sakyčiau, Seimo priimtas patvirtinimas, pripažinimas tame rezoliucijos tekste, kad Lietuva laimėjo istorinę pergalę, o Lietuvai „tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“, mano nuomone, galėtų tapti pagrindu kitoms, jau įstatyminėms iniciatyvoms – suteikti faktiškai valstybės vadovo, kas šiuo atveju yra, sakykime, Prezidentas, statusą ir ponui Landsbergiui. Tokios, jau įstatyminės, iniciatyvos pagrindui ši rezoliucija būtų tarsi pasiteisinimas, įrodymas, kad, štai, de facto juk mes tą jau esame padarę, tai belieka, mieli kolegos, įteisinti ir de jure. Ir, bent jau mano nuomone, viskas tuomet jau priklausyti nuo to, kokia būtų Seimo daugumos valia. Manau, kad ši Seimo dauguma tokį sprendimą priimtų be didesnių sunkumų“, – sakė nepanoręs viešai būti įvardintu teisininkas.
Prof. V. Landsbergis pirmininkavo Aukščiausiajai Tarybai, kuri 1990 m. kovo 11 d. paskelbė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymą, ir kuriai teko dirbti itin sudėtingomis politinėmis sąlygomis, kai 1991 m. sausį Sovietų sąjungos karinės struktūros ginklu bandė nuversti teisėtai išrinktą šalies politinę valdžią.
Lietuvos Seime bandymų įteisinti V. Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statusą būta ir anksčiau, tačiau visi tokie bandymai iki šiol baigdavosi nesėkmėmis, pritrūkus balsų parlamente.
Paskutinis bandymas suteikti tokį statusą buvo 2017-ais metais, artėjant V. Landsbergio 85-erių metų jubiliejui.
Apie tai tuomet kalbėjo tuometinis Seimo Pirmininkas, „valstiečių“ atstovas Viktoras Pranckietis, tačiau tokios rezoliucijos projekto taip ir neinicijavo.
Vėliau teisinosi, esą pritarimui nebūtų surinkęs balsų Seime.
Nors E. Zingerio parengtas rezoliucijos projektas nėra įtrauktas į ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkę, tokia galimybė – labai tikėtina.
Pagal Seimo Statutą, rezoliucijos tekstas, prieš balsuojant dėl jo įtraukimo į posėdžio darbotvarkę, turi būti Seimo nariams išdalintas likus ne mažiau nei dviem valandoms iki Seimo posėdžio pradžios.
Seimo daugumai pritarus rezoliucijai, ji gali būti priimama jau tame pačiame posėdyje, kuriame pateikiama ir svarstoma.
Vėlai trečiadienį kalbintas pats E. Zingeris Delfi sakė, kad atkreiptas dėmesys į minėtą frazę rezoliucijos tekste „įrodo, kad ir visuomenė supranta, jog turime nulenkti galvas prieš Sausio įvykių dalyvius, Laisvės gynėjus, tinkamai įvertindami jų indėlį į Lietuvos raidos procesą, ir profesorius Landsbergis, kuris buvo faktinis to meto valstybės vadovas, irgi yra to indėlio dalis, kurią irgi turime įvertinti tinkamai“.
Parlamentaras teigė „pasirengęs kautis ir aukoti savo galvą dėl kiekvieno rezoliucijos teksto žodžio ir sakinio“, nors pats puikiai suvokiantis, „kiek Profesoriaus priešų išlįs iš krūmų ir spekuliuos tuo“.
Paklaustas, ar rezoliucija bus registruojama jau ketvirtadienio posėdžiui, E. Zingeris teigė tikįs, jog prie iniciatyvos prisijungs ir daugiau parlamentarų, tad „tikslingiau, matyt, būtų teikti sausio 12-osios posėdyje, išvakarėse minėjimo tos dienos, kurios įvykius minime rezoliucijos projekto tekste“.
Siūlo paskelbti nedarbo diena
1991 metais sausio 13-ą dieną Vilniuje įvyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybei jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą.
Bandymai šturmuoti Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus buvo vykdomi nuo sausio 9 d.
Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė.
Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai atsisakė.
Šiemet Lietuva mini 30-ąsias kruvinosios Sausio 13-tos metines. Ši diena Lietuvoje yra įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą. Parlamentaras E. Zingeris siūlo ją paskelbti nedarbo diena.
Dokumente – Sausio įvykių istorinės reikšmės priminimas
„Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 13 d. minimos Laisvės gynimo 30-osios metinės;
pripažindamas tarptautinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio reikšmę Berlyno sienos griūties bei Vidurio ir Rytų Europos išsivadavimo iš sovietinio režimo kontekste;
prisimindamas tarptautinės bendrijos, įskaitant demokratinės Rusijos vadovybės ir žmonių, paramą taikiam Lietuvos pasipriešinimui 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijai;
pažymėdamas, kad atrėmusi 1991 metų Sovietų Sąjungos agresiją, per šį trisdešimties metų laikotarpį Lietuva, nuėjusi ilgą reformų kelią, pasiekė labai daug – kaip visateisė narė sugrįžo į tarptautinę valstybių bendriją, prisijungė prie stipriausio pasaulyje gynybinio aljanso, įtvirtino energetinę nepriklausomybę, galiausiai – tapo modernia ir pažangia valstybe;
džiaugdamasis, kad 1999–2001 metais teismuose buvo išnagrinėta byla, susijusi su 1991 metų Sovietų Sąjungos agresija, ir kaltieji asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir kad teisingumas bus įvykdytas kitų asmenų, susijusių su šiais nusikaltimais, atžvilgiu;
atkreipdamas dėmesį į pastebimą propagandinę ir dezinformacinę veiklą, kuria bandoma menkinti Lietuvos nepriklausomybę, laisvės gynėjų atminimą, iškreipti istoriją, kurstyti tautinę nesantaiką;
primindamas, kad šiandien prie valstybės ateities kūrimo jungiasi ir nepriklausomoje Lietuvoje gimusi ir su laisve užaugusi karta, kuri apie Sausio 13-osios agresiją sužino iš istorijos, tėvų ar liudininkų pasakojimų;
primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“, – rašoma rezoliucijos projekto tekste.
Toliau primenama istorinė Sausio įvykių svarba visam Sovietų Sąjungos – kaip totalitarinės valstybės žlugimui, ir demokratinių procesų eigai Rytų Europoje.
Konstatuojama, kad Seimas,
„vertindamas Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – reikšmę šalies ir pasaulio istorijai, reiškia didžiausią pagarbą Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms, tą tragišką 1991 m. sausio 13-sos naktį apgynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę;
pažymi, kad 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos prieš 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką metu, Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, Laisvės gynėjai, savanoriai parodė ryžtą ir pasiruošimą kovoti ir žūti už Laisvę, gindami Lietuvos parlamentą, kuris tos kovos metu tapo Lietuvos širdimi;
pabrėžia, kad Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad Laisvė nėra tik duotybė, ji nebuvo dovanota, – ji iškovota krauju;
todėl tai ir atsakomybė, ir įpareigojimas ją ginti ir puoselėti;
kiekvienas kasdieniu darbu turi liudyti ištikimybę tiems idealams, dėl kurių savo gyvybes paaukojo Lietuvos laisvės gynėjai;
pažymi, kad Sovietų Sąjungos agresijos atrėmimas Sausio 13-ąją yra vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos ir totalitarinio komunistinio režimo žlugimo, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo posovietinėje erdvėje, Vidurio ir Rytų Europos šalių sugrįžimo į demokratinių Europos valstybių šeimą“.
Pasmerkiami Rusijos bandymai persekioti Sausio 13-osios bylą tyrusius lietuvius
Konservatoriaus E. Zingerio parengtame Seimo rezoliucijos projekte pasmerkiamas ir dabartinės Rusijos bandymas persekioti Sausio 13-osios bylą tyrusius Lietuvos teisėjus, prokurorus ir kitus pareigūnus.
Rusija yra jiems iškėlusi baudžiamąsias bylas ir siekia jų tarptautinio persekiojimo bei išdavimo Rusijos Federacijai.
„Seimas smerkia Rusijos Federacijos institucijų sprendimus persekioti Lietuvos teisėjus, prokurorus ir kitus teisėsaugos pareigūnus, tyrusius ir nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos metu;
konstatuoja, kad tokie Rusijos Federacijos institucijų sprendimai prieštarauja 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“ 2 preambulėje išreikštam Rusijos Federacijos įsitikinimui dėl būtinybės pašalinti Sovietų Sąjungos aneksijos pasekmes, šios sutarties 1 straipsnio nuostatai, pagal kurią pripažįstamas Lietuvos Respublikos valstybinis statusas, apibrėžtas 1990 m. kovo 11 d. pamatiniuose aktuose, taip pat tuometinio demokratinės Rusijos vadovo Boriso Jelcino pozicijai pasmerkti 1991 metų Sovietų Sąjungos veiksmus ir paremti Lietuvos Laisvės kovą;
pabrėžia, kad suverenios ir nepriklausomos valstybės teisėjų, prokurorų ir kitų teisėsaugos pareigūnų persekiojimas dėl jų konstitucinių pareigų tirti nusikaltimus žmoniškumui ir vykdyti teisingumą tokiose bylose yra neteisėtas ir netoleruotinas;
ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę imtis efektyvių priemonių, kad būtų užtikrintas į neteisėtus Rusijos Federacijos procesus įtrauktų Lietuvos teisėjų, prokurorų ir kitų teisėsaugos pareigūnų saugumas;
pabrėžia, kad greta pasirengimo ginklu ginti savo laisvę svarbu stiprinti neginkluotą laisvės gynybą – ugdyti visuomenės atsparumą melui, dezinformacijai ir propagandai, puoselėti istorinę atmintį“, – rašoma rezoliucijos projekte, raginant Seimui apsispręsti dėl Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – paskelbimo nedarbo diena.