Lietuvoje gruodžio pabaigoje pradėta skiepyti „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagaminta vakcina. Kaip skelbia BNS, trečiadienį Europos vaistų agentūra patvirtino ir JAV kompanijos „Moderna“ pagamintą vakciną.

Šios vakcinos didžiaja dalimi apsaugo nuo galimybės užsikrėsti koronavirusu. „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina po dviejų skiepų yra veiksminga 90 proc. atvejų. „Moderna“ yra paskelbusi, kad jos sukurta vakcina 94,5 proc. atvejų apsaugo nuo koronavirusinės infekcijos.

Tačiau iki šiol nėra žinoma, ar jomis pasiskiepyjęs žmogus negali likti viruso nešiotoju. Kaip savo tinklapyje yra aiškinęs „The New York Times“ , taip yra todėl, kad „Pfizer“ ir „Moderna“ tyrimų metu stebėjo tik tai, kiek paskiepytų žmonių užsikrečia COVID-19. Tai neleidžia atmesti galimybės, kad tokie žmonės tyliai gali perduoti virusą, jeigu nesilaikys saugumo reikalavimų.

„Teoriškai taip gali būti. Pasiskiepijusio žmogaus imuninė sistema neleidžia (virusui) susijungti su angiotenziną konvertuojančio fermento (ACE2) inhibitoriais, todėl tie „spygliai“ neprisikabina prie receptorių, ir nieko neįvyksta. Tas virusas ilgai nesilaiko, jis pasišalina, nes mato, kad jam ten nėra sąlygų gyventi. Tačiau teoriškai kurį laiką pasiskiepyjęs žmogus gali būti užkrečiantis“, – sakė gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrozaitis.

The „New York Times“ visą šį kelią aiškina tokiu būdu: naujasis koronavirusas, kaip ir daugelis kvėpavimo takų infekcijų, į organizmą patenka per nosį. Virusas ten greitai dauginasi, skatindamas imuninę sistemą gaminti specifinius antikūnus, kurie būdingi gleivinei, tai yra tokiam drėgnam audiniui, kuris yra išklojęs nosį, burną, plaučius ir skrandį.

Jeigu žmogus susiduria su virusu antrą kartą, šie antikūnai, kaip ir imuninės ląstelės, kurios prisimena virusą, greitai jį nugesina dar nosyje, kol jis negavo progos įsitvirtinti kur nors kitur kūne.

O koronaviruso vakcinos yra sušvirkščiamos giliai į raumenis, kad stimuliuotų imuninę sistemą gaminti antikūnus. To užtenka, kad pasiskiepijęs žmogus nesusirgtų.

Kai kurie šių antikūnų cirkuliuos ir kraujyje nosies gleivinėje, ir saugos ten, tačiau nėra aišku, kiek antikūnų (ir kaip greitai) apskritai gali būti mobilizuota kovai prieš virusą. Jeigu atsakymas yra – ne daug, tada virusai nosyje gali „sužydėti“ , ir tada jau jie gali būti iščiaudėti arba iškvėpti ir užkrėsti kitus.

Nors, kol nėra nei tai patvirtinančių, nei paneigiančių duomenų, tokia galimybė yra vertinama kaip teorinė, medikai net ir pasiskiepijusiems žmonėms rekomenduoja laikytis saugumo priemonių – laikytis distancijos, plauti rankas, dėvėti kaukes, vengti susibūrimų.

„Teoriškai viruso koncentracija pas skiepytą žmogų turėtų būti mažesnė, nes pas jį virusas neranda terpės daugintis, tačiau mes vis tiek rekomenduojame laikytis saugumo priemonių. Tuo labiau, kad mes nežinome, kiek ilgai tas imunitetas laikysis – gal tris, o gal šešis mėnesius“, – sakė A. Ambrozaitis.

Autoritetingas šios srities specialistas atkreipė dėmesį ir į dar vieną šio klausimo pusę – etinę.

„Visuomenė gali pasmerkti žmones, kurie nedėvi kaukių arba nesilaiko saugumo reikalavimų. Kiekvienam juk nepapasakosi: „žinai, aš paskiepytas“. Tai yra solidarumo principas: išlikime solidarūs, kol baigsis šita pandemija. Galime džiaugtis, kad gavome skiepus, ir mums negresia bent jau klinikinė šitos ligos išraiška, jau nekalbant apie kompliakcijas arba mirtį“, – sakė A. Ambrozaitis.

Prie kaukių gali tekti priprasti

Arvydas Ambrozaitis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Profesorius prognozavo, kad kaukių galėsime atsisakyti, kai baigsis pešalimo ligų sezonas.

„Lietuvoje paprastai taip nutinka birželį, kai jau būna daugiau saulės, karšta, žmonės daugiau laiko praleidžia lauke. Tada būtų galima atsisakyti kaukių, kaip tą padarėme ir pernai“, – sakė A. Ambozaitis.

Pasak pašnekovo, jų turbūt nebereikėtų ir tokiu atveju, jeigu būtų paskiepyta septyniasdešimt procentų populiacijos. Tačiau profesorius neatmetė ir tokios galimybės, kad prie jų tiesiog teks grįžti kasmet per peršalimo ligų ir gripo sezoną.

„Taip jau yra įprasta kai kuriose Azijos šalyse – Japonijoje, Pietų Korėjoje. Man atrodo, kad kaukių dėvėjimas turi būti sezoninis, kai yra didelis virusų plitimas. Koronavirusas irgi neišnyks, manau, kad bus metų sezonas, kai reikėtų vėl jas dėvėti“, – sakė A. Ambrozaitis.

Už skiepų patikimumą garantuoja institucijos

Tiems, kurie nerimauja dėl vakcinų saugumo, profesorius priminė, kad už tai prisiima atsakomybę institucijos, kurios tai garantuoja savo parašu.

„Europoje tai yra Europos vaistų agentūra. (...) Jie yra pedantiškesni negu Jungtinės Karalystės reguliacinė taryba arba JAV Maisto ir vaistų agentūra. Jeigu ta vakcina būtų nesaugi, ji nebūtų registruota. Niekas nenori dėti parašo, kad galima naudoti vakciną, jeigu ji nesaugi, nes tada atsakomybė krenta.

Tai yra žmonės, kurie yra nepriklausomi, jie negauna jokių kyšių, jie nėra susiję su farmacinėmis bendrovėmis, ten negalioja jokie politikų skambučiai. Tai yra kompetentingi, nekorumpuoti žmonės. Aš nesuprantu, kokios gali būti abejonės“, – sakė A. Ambrozaitis.

Profesorius taip pat turi raminančią žinutę tiems, kurie nerimauja dėl skiepų poveikio silpnos sveikatos žmonėms.

„Būtent jiems šitie skiepai ir yra skirti, kadangi tokie žmonės ir miršta nuo koronavirusinės infekcijos. Vakcina nepablogina žmonių sveikatos, ji sukuria imunitetą. Imunitetas ypač reikalingas silpnos sveikatos žmonėms, tiems, kurie yra vyresni nei aštuoniasdešimties metų amžiaus, serga onkologinėmis arba kitomis gretutinėmis ligomis. Toks yra vakcinos tikslas – kad sumažėtų komplikacijų ir mirčių skaičius“, – dėstė A. Ambrozaitis.

Profesorius paaiškino, kad, pavyzdžiui, vaikai arba nėščiosios naujosiomis vakcinomos neskiepijami, ne todėl, kad vakcina būtų kenksminga jiems, bet jie nedalyvavo tyrimuose.

„Vaikai nedalyvavo klinikiniuose tyrimuose, todėl neturime duomenų apie vaikų skiepijimus. Nėra draudimo skiepyti nėščiųjų, tačiau nėščios moterys etikos sumetimais irgi nebuvo pakviestos dalyvauti savanorėmis klinikiniame tyrime. Tačiau tai nereiškia, kad ji yra kažkuo žalinga vaisiui ir nėščiajai“, – sakė A. Ambrozaitis.

Įsigis papildomų vakcinų dozių


Kaip jau skelbta, Vyriausybė trečiadienį pritarė išankstinės pirkimo sutarties su farmacijos kompanija „BioNTech and Pfizer“ keitimui, siekiant Lietuvai įsigyti 550 tūkst. papildomų vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) dozių.

Iki šiol su šiuo gamintoju buvo sutarta dėl kiek daugiau nei 1,8 mln. vakcinos dozių Lietuvai. Europos Komisija, vykdydama derybas su gamintojais visų Europos Sąjungos (ES) valstybių vardu, šiuo metu derasi dėl papildomų vakcinos dozių.

Lietuva pareiškė pageidavimą įsigyti 550 tūkst. papildomų vakcinos dozių, tačiau tikslus jų skaičius paaiškės tik pasibaigus deryboms.
„BioNTech and Pfizer“ sukurta vakcina nuo COVID-19 šiuo metu yra vienintelė, registruota ir naudojama ES. Į Lietuvą jau pristatyta daugiau nei 40 tūkst. šios vakcinos dozių, kuriomis pirmi skiepijami šalies medikai.

Lietuva yra sudariusi sutartis su šešiais vakcinų gamintojais ir iš jų ketina įsigyti daugiau nei 7 mln. vakcinos dozių. Jų turėtų užtekti paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskiepytų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.