„Virusas pirmiausia apsigyvena nosiaryklėje, todėl pirmiausia mes jo ten ir ieškome. Žinoma, nosiaryklė, gerklė yra susisiejanti sistema, kuria cirkuliuoja seilės, tai mūsų idėja ir buvo patikrinti, ar virusą būtų galima aptikti tiesiog seilėse“, – laidoje sako profesorė.

Anot jos, pasaulyje tai jau yra reali praktika.

„Mes turėjome patirtį eilių genetinės medžiagos tyrimo, bet pasaulyje jau ne vienas testas keliauja link patentavimo, kur yra bandoma tyrinėti tiesiog iš seilių virusą. Yra įvairiausi saugūs būdai, kaip surinkti, stabilizuoti mėginį ir išsiųsti, tada nebreikia mobiliųjų punktų. Taip pat nebėra skausmo paimant mėginį“, – laidoje sako profesorė.

„Kai mes dabar atliekame šį tyrimą kartu su Santaros klinikomis, tai ten sergantieji, besigydantys koronavirusą, yra paprašomi pristatyti į mėgintuvėlį šiek tiek prispjaudyti savo seilių ir tą ėminį mes ištriname, joks personalas tame nedalyvauja, mėgintuvėlis atkeliauja pas mus uždarytas sandariai ir tokioje medžiagoje mes sėkmingai atrandame viruso RNR“, – sako S. Jarmalaitė.

Sonata Jarmalaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tiesa, tai tik pirmieji bandymai, tačiau tokiu procesu būtų bandoma palengvinti situaciją.

Paklausus, ar viską galėtume padaryti savo šalies viduje, profesorė tikino, kad turime tikrai daug intelektinio potencialo.

„Manau, kad ne tik šiuos, bet ir daugelį itų galėtume daryti Lietuvoje, tereikia noro sutekti visas pajėgas“, – sako S. Jarmalaitė.

Paklausus, kiek tam reikėtų lėšų, profesorė tikino, kad labai svarbu, jog įsijungtų verslai.

„Mes turime daug idėjų, kaip tai padaryti patogiau. Bandome ne tik seilių tyrimus, bet taip pat įdėti tepinėlį į burną, kuris pats savaime surinktų tą ėminį, tai inovacijų ir galimybių testams padaryti greitiems – daugybė. Žinoma, reikėtų daugiau ir žmogiškojo potencialo. Aš manau, kad įsijungus verslams, tikrai būtų galima padaryti patogų produktą.“

Sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl vakcinavimo nuo COVID-19 tvarkos nurodyta, kad pirmiausia skiepijami su šia liga sergančiais dirbantys darbuotojai, tada – skubios pagalbos paslaugas teikiantys darbuotojai, vėliau – didžiausių rizikos grupių ligoniai ir su jais dirbantys medikai.

Nacionalinis vėžio institutas kritikuoja sprendimą išskirti kraujo vėžį, jo pacientams skiriant aukštesnį prioritetą nei sergančius kitomis vėžio formomis ir ragina ministeriją peržiūrėti šitą sprendimą.

A. Dulkys antradienį sakė, jog visus medikus planuojama paskiepyti per sausį, o visą populiaciją tikimasi paskiepyti per 2021 metus, vis dėlto tai priklausys nuo to, kiek vakcinų bus patvirtinta ir kaip greitai pavyks jas gauti.

Lietuvoje gruodį pradėta vakcinacija „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta vakcina.