Pasiteiravus Seimo nario, ar jis iš tikrųjų teikė tokį pasiūlymą, šis paaiškino, kad nieko panašaus nedarė.
„Savaitgalį JAV kongresas priėmė įsipareigojimą ateinančiai kadencijai, kad jie atsisako lyties pagrindu išskirtų pavadinimų. Pavyzdžiai, nenaudos „Chair-woman“ arba „Chair-man“, o naudos tik „Chair“. Taigi, man paskambinę žurnalistai paprašė pakomentuoti JAV kongreso iniciatyvą. Aš pasakiau, kad tai yra gera iniciatyva ir tada paklausė, ar reiktų tai taikyti ir Lietuvoje.“
Tada, sakė jis, atkreipė paskambinusių žurnalistų dėmesį, kad Lietuvoje yra tokių praktikų, kurios yra labai stipriai su lytimi susietos.
„Pavyzdžiui, ir tas užsispyrėliškas tualetų ženklinimas. Todėl pateikiau pavyzdį, kad ir Seime yra suženklinti tie tualetai ir išeina juokinga situacija, kad mūsų parlamente vyrų ir moterų tualetai yra ne šalia, o netgi skirtinguose aukštuose. Vadinasi, jeigu labai nori į tualetą ir esi ne tame aukšte, tenka lipti į kitą aukštą.“
Taigi, sakė T. V. Raskevičius, iš tokios frazės buvo padarytas reportažas esą jis jau ketina visus tokius tualetus naikinti.
„Tikrai tokio konkretaus pasiūlymo dar nėra. Aišku, kad mes galime kalbėti, ar tai tikrai yra pagrįsta. Tiesa, tuomet kiti Seimo nariai irgi buvo netikėtai užklupti, nes toks pasiūlymas niekada nebuvo įgarsintas, todėl jie ir atrodė tokie apstulbę.“
Paklaustas, ar vis dėlto ateityje teiktų panašų siūlymą, parlamentaras akcentavo, kad šiuo metu tai tikrai nėra prioritetinis klausimas.
„Man atrodo, dabar reikėtų labai susikoncentruoti į įstatymų leidybą ir tuos pokyčius, ir prioritetus, kurie buvo mūsų rinkiminės kampanijos metu išryškinti. Tikrai negaliu paneigti, kad reikia kalbėti apie tokias minkštąsias priemones, bet apskritai tai nėra prioritetas. Šį klausimą kelti pandemijos kontekste, kai Seimas su nuotoliniu darbu nesusitvarko, nebūtų geras sprendimas, nes visuomenė gali ir nesuprasti.“
Tačiau, atkreipė dėmesį jis, kad kai kuriose Lietuvos valstybinėse įstaigose jau yra taikoma tokių gerųjų praktikų.
„Vyriausybės rūmai yra suskirstyti tam tikrais blokais, kur vyrų ir moterų tualetai yra šalia. Ten, kur nėra pisuarų, tie tualetai yra nužymėti. Man atrodo, kad tai yra visai neblogas sprendimas, mat jeigu tas tualetas savo infrastruktūra nesiskiria, kodėl tada jis yra vyriškas arba moteriškas.“
Vis dėlto T. V. Raskevičius neigė, kad šis klausimas jam yra prioritetinis, o toks įspūdis galėjo susidaryti tik todėl, kad apie tai parašė žiniasklaidos priemonės. Šiuo metu, sakė jis, dirba prie partnerystės įstatymo projekto ir tikisi, kad vasario pabaigoje jau galės jį užregistruoti.
„Tikimės, kad tada jau prasidės rimta diskusija Seime.“
Ošmianskienė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą
Dar viena Laisvės partijos narė Monika Ošmianskienė savo feisbuko paskyroje atkreipė dėmesį į dar vieną problemą dėl tualetų. Jos teigimu, neįgaliesiems pritaikytų tualetų Seime išvis nėra.
„Žurnalistai paklausė, Tomas kaip pvz. pateikė, Seimo nariai nustebo, negalėjo patikėti ir kikeno, „Eikit dirbt normalių darbų!“ – šaukė komentarai. Taip, visa tai apie WC. Lyčiai neutralūs, universalūs – prieinami ir žmonės su negalia tualetai Lietuvoje nėra jokia naujovė.
Tokie tualetai yra įtvirtinti Lietuvos įstatymuose, kuriuos tame pačiame Seime ir patvirtino, o tokioje institucijoje, kaip Seimas, jie turėtų būti pavyzdiniai, kiekvienuose rūmuose ir kiekviename aukšte. Tačiau realybė yra visai kitokia – Seime tualetų tinkamų žmonėms su negalia neradau išvis.“
Jos teigimu, net antruose, naujuosiuose rūmuose, yra tik vienas tualetas, kurį galima pavadinti daugiau mažiau atitinkančiu reikalavimus, bet ir tas yra už apsaugos vartelių, prie pat išėjimo.
„Tuo tarpu apsauga ten dirba TIK plenarinių posėdžių dienomis. Seime yra san. mazgų sužymėtų, kaip tinkamų žmonėms su negalia, tačiau realiai netinkamų. Situacija yra tikrai gėdinga, ypač vertinant, kad Seime dirba jau net du Seimo nariai su sunkia fizine negalia, čia nuolat lankosi žmonių su negalia organizacijos ir atstovai.
Seime vyksta ekskursijos ir įvairūs renginiai. O ką kalbėti apie įdarbinimą? Daug diskutuojama, apie žmonių su negalia užimtumą, įdarbinimą, bet net tame pačiame Seime, kuriam keliami ypatinga aukšti reikalavimai, sąlygos nėra sudarytos, į žmones su negalia žiūrima pro pirštus, kaip į tuos, kurie čia nesilankys ir nedirbs. Tad koks pavyzdys yra rodomas Lietuvai?“, - klausė politikė.
Seimo narės nuomone, galima piktintis, juoktis, stebėtis, tačiau pokyčiai čia yra verkiant būtini.
„Žinokite, pasisioti oriai yra vienas svarbiausių dalykų žmonių gyvenime, kurį supranti, tik tą galimybę praradus, o tiems, kam sunku suprasti apie ką kalbu, siūlau eksperimentą – praleisti dieną ar savaitę įsivaizduojant, kad prieinamas tualetas yra tik namuose. Taip, štai taip šiandien vis dar gyvena daugelis žmonių su negalia Lietuvoje.“