Premjerė atsakydama į buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko žodžius, pabrėžė, kad nenori kritikuoti buvusios Vyriausybės sprendimų.
„Net nelabai norėčiau ginčytis su buvusia Vyriausybe dėl priimamų sprendimų, to ir nedariau. Gal tik man mažiau patiko eliminuoti Seimą iš tam tikrų epizodų“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Ji teigė, kad svarbiausia pažymėti, jog laisva vasara buvo priežastis, kodėl dabar situacija yra grėsminga.
„Tas vasaros epizodas labai smarkiai prisidėjo prie to, ką turime dabar. Vyriausybė atlaisvino karantiną, kai tik galėjo. Dėl to priekaištų didelių irgi neturiu. Bet visą tą vasaros laiką žmonės galėjo elgtis kaip žmonės, jeigu jie norėjo švęsti, tai jie šventę ir šventė. Bet Vyriausybė turėjo gana rimtai galvoti apie rudenį, buvo grėsmingų įspėjimų, jie ir pasitvirtino“, – sakė ministrė pirmininkė.
Šiuos buvusios Vyriausybės sprendimus I. Šimonytė įvertino kaip nusipirktą „labai brangų laiką“.
Vyriausybės vadovė I. Šimonytė tikino, kad nelabai gali įsivaizduoti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) galėtų dar labiau susikompromituoti. Jo klaidos tiesiogiai kompromituoja valstybę.
„Bet tai, kad 9 krizės mėnesius užtrunka išsiaiškinti, kad kažkoks NVSC negali pasiimti mirčių statistikos iš „Esveikatos.lt“, tai yra tokios gyvenimo parodijos. Kad visiškai kvaili butelio kakliukai susidaro ir paskui iškilusios kažkokios žinios apie mirčių atvejų nesutapimą kompromituoja valstybę. Jau ten ta įstaiga, tuščia jos, nežinau ar ji gali dar labiau susikompromituoti“, – sakė premjerė.
Primename, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nurodė NVSC vadovui raštu paaiškinti užfiksuotus neatitikimus mirčių nuo koronaviruso statistikoje. Kritiką R. Petraičiui kelis kartus išsakė ir premjerė I. Šimonytė.
Kaip pasitikėti?
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė pažymėjo, kad nors valdžia labai nori ir tikisi visuomenės pasitikėjimo pačia valdžia, ar vienas kitu, tačiau žmonėmis nepasitiki.
„Mes turime lūkestį žmonėms, kad jie pasitikėtų valdžia, vienas kitu. Bet iš sprendimų priėmėjų pusės labai dažnai to pasitikėjimo pakankamo nėra“, – pabrėžė ji.
Premjerė sakė pastebėjusi, kad dažnai sulaukia klausimų apie taisyklių nesilaikančius asmenis.
„Viskas, ką aš turiu yra žodis, prašymas, pavyzdys, gal kažkokių institucijų pagalba. Ir reikia tikėtis, kad žmonės darys tuos sprendimus, kurie bus ta linkme, kuria tikimasi. Tai turėtų būti nuostata a priori“, – aiškino ji.
I. Šimonytė teigė, kad pasitikėjimas stiprinamas galėtų būti atvirais duomenimis – pagrindu, kurį turėtų visi.
„Kaip mes galime pasitikėjimą stiprinti – labai daug mums galėtų padėti duomenys ir faktai. Jei mes negalime susitarti dėl interpretacijos ir vertinimo, gal galime susitarti dėl to, kad 3 yra 3? Tai tas duomenų skaidrumas, galėjimas pamatyti tą patį, tas yra labai svarbu“, – aiškino ji.
Kalbėdama apie ateitį, ji sakė, kad jau po koronaviruso krizės suvaldymo teks atsisukti į kitas problemas.
„Tai bus visų pasaulio Vyriausybių darbotvarkėse artimiausiu metu. Ekonomika kažkaip savo žaizdas išsilaižys, žmonių emocinė, psichinė būklė bus tai, kur pasekmės bus labai ilgalaikės“, – sakė premjerė.
Ji teigė, kad tada bus galima remtis kitų šalių geruoju pavyzdžiu.
Didžiausia problema
Seimo narys, buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas L. Savickas diskusijoje teigė, jog galima matyti tendenciją, kad tos šalys, kurios sėkmingai susitvarkė su pirma koronaviruso banga, vasarą ribojimus sumažino maksimaliai.
„Pats darbas ir tyrimas yra apima tą laikotarpį, kai veikė ir už krizės valdymą atsakinga buvo dabar jau kadenciją baigusi Vyriausybė. (…) Kalbant apie sveikatos krizės valdymą, manau, kad teisingi pastebėjimai buvo išdėlioti. Pirmos bangos sėkmingą suvaldymą parodžiusios šalys buvo linkusios vasarą labiau atpalaiduoti reguliavimą. Tai nurodo ir kadenciją baigusios Vyriausybės bandymą lanksčiau reguliuoti gyvenimą, vengiant perteklinio ribojimo“, – kalbėjo buvusios Vyriausybės narys L. Savickas.
„Matant, kad situacija toliau blogėjo, reikėjo grįžti prie griežtesnių reguliavimų, kas ir buvo padaryta“, – diskusijoje pažymėjo Seimo narys L. Savickas.
Jis teigė, kad koronaviruso krizė apnuogino silpnąsias viešojo sektoriaus vietas.
„Čia mes matome neišvengiamai, kad buvo reikalinga centralizuotas atsakas, jis leidžia priimti greitus ir ryžtingus sprendimus, reikia toliau vystyti tą kompetenciją. Silpnoji pusė – išryškėjo viešojo sektoriaus silpnosios kompetencijos – klaidų netolerancija ir lyderystės stoka viešame sektoriuje“, – sakė parlamentaras.
Būtent dėl to, anot diskusijos dalyvio, turi būti stiprinami viešojo sektoriaus gebėjimai ir pajėgumai.
„Pirmoje vietoje yra valstybės gebėjimų stiprinimas viešajame sektoriuje. Kiek mes investavome per 30 metų į viešąjį sektorių, tokį atsaką ir pamatėme. Ištikus krizei atsisukome į valstybės tarnybą ir tarnautoją ir tikėjomės, per naktį bus sukurti milijardiniai fondai ir sukurtos priemonės. Bet tokių kompetencijų mes nekūrėme“, – pažymėjo jis.
Signalai buvo, reakcijos – trūko
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys diskusijoje atkreipė dėmesį, kad reakcija į pandemiją ir jos valdymas galimai strigo, nes nors ir buvo siunčiami tam tikri signalai, vertę ruoštis krizinei situacijai, nebuvo tikima, kad iš tiesų bus susidurta su tokio masto krizine situacija.
„Ne paslaptis – mes tikrai galime rasti ir prieš penkerius metus, ir prieš trejus pačių įvairiausių ir valstybės audito ir kitokių vertinimų ir ataskaitų, kurios siuntė mūsų valstybei signalus apie įvairiausias problemas, kaip mes žiūrime į įvairių rezervų, ne tik piniginių išteklių, bet įvairių rezervų sudarymus. Mes visi esame dalyvavę įvairiuose praktiniuose mokymuose, žinome, kaip vyksta praktiniai mokymai įvairių krizinių situacijų.
Čia tas ilgas laikotarpis, kai Lietuva tikrai buvo tarp saugiausių pasaulio valstybių įvairiuose tyrimuose ir mūsų pasąmonė neįsileido to tikėjimo, kad reikia rimtai ruoštis, reikia kažką planuoti, kažką daryti, nes viduje to tikrojo vidinio tikėjimo, kad kažkas gali būti ir gali to prireikti, mums visiems pritrūko ir iš to reikėtų daryti išvadas“, – teigė A. Dulkys.
Planavimo lygmenyje trūksta ekspertų įtraukimo
„Mes visi džiaugiamės, kad dalyvauja ekspertai, kad jie padeda, kad jie įtraukti, kad yra girdimas jų balsas. Tai yra labai gerai, bet mes ir iš to turime padaryti pamoką. (..) Jie nebuvo įgalinti padėti valstybei, procesams tuo metu, kai yra planavimo etapas, kai yra pasirengimas. O dabar, kai yra fronto linija, tuo metu, kai kariai turi atliepti į viruso priešininko šūvius, mes tuo metu sakome: palauk, mielasis viruse, mes dar pasitarsime, kaip į tave šauti“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Jo teigimu, tartis yra labai svarbu, tačiau tarimąsi su ekspertais būtina įtraukti ir į planavimo, ne tik į valdymo etapus.
„Žinutė ateičiai, kad tartis reikia ne šitame etape. Šitame etape jau turi būti ryžtingi veiksmai pagal tai, kas jau yra pasirengta“, – teigė A. Dulkys
„Kai vyksta krizė, mes būname neįgalinę vykdomosios valdžios, būname nesusitvarkę teisės aktų, kurie leistų veikti atitinkamai su kažkokiomis išimtimis krizės metu. Tada automatiškai įsisuka gelbėjimosi noras, kad visos, ar priežiūros institucijos, ar kažkokie kiti dalyviai, kurie nėra šitų krizių sprendimo dalyviai, mes iš jų tikimės, kad jie į kažką žiūrės protingumo principu, kad gal į teisės aktus kitaip žiūrės, kad jie mąstys kažkaip kitaip. Ir tada atsiranda nauja problema, kad mes galime sukurti ateities dalykams naujas krizes, nes mes tokiu būdu kuriame nepagarbą įstatymams, nevertiname įstatymų, kaip turto, ir ieškome išimčių“, – apie rizikas kalbėjo ministras.
A. Dulkys pabrėžė, kad krizės metu lyderiams labai svarbu išlaikyti šaltą protą ir nepasiduoti panikai, nes didelė dalis visuomenės pradeda panikuoti.