Kauno klinikų reabilitacijos klinikos vadovas, profesorius Raimondas Kubilius laidoje Delfi diena daugiau papasakojo apie retesnes koronaviruso komplikacijas.
„Mūsų rekomenduotos ir priimtos rekomendacijos yra skirtos tiems pacientams, kurie po aktyvaus koronaviruso infekcijos gydymo palieka ligoninę. Šiandien ligoninės yra labai užimtos tais pačiais pacientais, tai reiškia, kai tik galime išleisti pacientus gydytis į namus, mes juos ir išleidžiame, tačiau norime atkreiti dėmesį, kad patys pacientai, jų artimieji turėtų stengtis dėl sveikatos.
Su kokiais liekamaisiais simptomais reikia susidurti, tai jie gali būti patys įvairiausi, tai priklauso nuo to, kaip sunkiai žmogus sirgo, ar buvo taikytas intervencinis gydymas, ar reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos, į tai bandome atkreipti dėmesį, kad žmogui, persirgusiam koronavirusui, būtina toliau save stebėti ir rūpintis sveikata. Kasdien būti fiziškai aktyviam. Žinoma, jeigu žmogaus balsas prikimęs arba jam sunku ryti, tada yra atskiri patarimai ir rekomendacijos, kaip pacientas tuos simptomus gali susilpninti.
Yra įrodyta, kad per tris mėnesius, kai pacientas būna išrašytas iš ligoninės, vienam pacientui iš vienuolikos dėl paūmėjusių simptomų tenka grįžti į ligoninę. Tai dažniausiai nutinka senesniems žmonėms, rizikos grupėje esantiems asmenims arba turintiems gretutinių ligų“, – laidoje sakė R. Kubilius.
Kai kurie skonio ir kvapo nejauča net po kelių savaičių
Paklausus, ką daryti žmogui, kuris dėl koronaviruso neteko skonio ir kvapo, profesorius tikino, kad net ir praėjus kelioms savaitėms po to, kai žmogus pasveiksta, jo uoslė ir kvapas dar gali neatsistatyti.
„Šiandien norėtume pabrėžti, kad dalis visuomenės koronaviruso susirgimą traktuoja kaip ūminį susirgimą, kuris dažniausiai nekomplikuotai praeina per dešimt ar penkiolika dienų, tačiau koronaviruso atveju vis tik kai kurie simptomai gali užsitęsti net aštuonias ar dvylika savaičių.
Šiandien turime įrodymų, kad liga yra linkusi įgauti lėtinės ligos pavidalą ir bemaž kas penktam pacientui vis tik išlieka ir vargina didžiulis nuovargis, dusulys, atsirandantis galvos, krūtinės skausmai, taip pat vis dar neatsistatantys uoslės ir kvapo receptoriai, kas iš tiesų vargina pacientą. Šiandien jau turime pripažnti, kad tai yra ilgalaikės ligos pasekmės ir reikia viltis, kad net užsitęsus kelias savaites, tos prigimtinės žmogaus uoslės ir kvapo juslės atsistatys“, – laidoje sakė R. Kubilius.
Jis taip pat pabrėžė, kad liekamuosius reiškinius gali pajusti ir senas, ir jaunas žmogus, kuris buvo fiziškai aktyvus, sportavo.
„Britų sveikatos sistema jau yra paruošusi projektą ir didžiulį dėmesį skiria būtens postkovidiniam sindromui, kuris gali užsitęsti net iki trijų mėnesių. Jų pavyzdžiai įrodo, kad koronavirusas, įgavęs lėtinės ligos pavidalą, nesirenka paties paciento – jaunesnis jis ar senesnis. Labiau įrodyta, kad jis paliečia jaunenius, prieš tai aktyviai gyvenusius, sportavusius pacientus. Šiandien tai yra naujas mokslinio tyrinėjimo laukas“, – laidoje sakė R. Kubilius.