Vakcinos kiekiai galėtų būti didesni
Lietuvą pirmadienio rytą pasiekė trečioji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo koronaviruso siunta.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, siunta su 20 tūkst. 475 dozėmis Lietuvą pasiekė lėktuvu iš Vokietijos 9 valandą ryto bei išvežta į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlius, kur įdėta į specialius žemos temperatūros šaldytuvus. Pagrindines šalies ligonines naujos vakcinos dozės pasieks antradienį.
A. Dulkys laidoje kalbėjo, kad nors vakcinos siuntų dydis nėra įspūdingas, be bendro Europos Komisijos (EK) organizuoto pirkimo Lietuva nebūtų gavusi didesnės jos dozės.
„Tas klausimas dėl eiliškumo, būkime objektyvūs, manau, kad jei Lietuva ir kitos mažosios ES šalys tai būtų dariusios visiškai savarankiškai, nežinau, ar situacija būtų buvusi geresnė. Pastarosios darbo dienos siunčia tam tikrų pozityvių signalų. Paskutinėmis gruodžio dienomis labai nemalonu buvo – žmonės tikisi, reikia kažką pasakyti konkretaus, bet mes neturėjome jokios informacijos, kaip ir kitos ES šalys. Dabar tos informacijos gauname daugiau“, – laidoje sakė jis.
Ministras priminė, kad visą sausį pirmadieniais Lietuvą turėtų pasiekti vakcinos siuntos. O tai leistų sustiprinti medikų bendruomenę, slaugos ir globos namų darbuotojus ir pacientus.
„Panašu į tai, kad jau dabar nuo sausio turėtume gauti vakcinos kiekvieną savaitę, atsiranda reguliarumas. Panašu, kad tie kiekiai nebus labai dideli, tai bus apie 20 tūkst. vakcinų kas savaitę. Tai jau yra svarbu, tokie kiekiai reikštų, kad sausio mėnesį mes turėtume galimybę sustiprinti mūsų medikų bendruomenę, slaugos ir globos namų darbuotojus ir pacientus. Tai jau yra labai daug“, – pabrėžė jis.
A. Dulkys pripažino, jog kiekiai galėtų būti ir didesni.
„Taip, norėtųsi, kad tie kiekiai būtų didesni. Bet jeigu žiūrėsime objektyviai, tai tokius pačius pirmuosius kiekius gavo tokios šalys kaip Švedija. Europoje buvo dalinama pagal gyventojų skaičių“, – teigė ministras.
A. Dulkys teigė, kad su viltimi tikisi, jog per sausio mėnesį atsiras naujienų apie kitas registruotas vakcinas nuo koronaviruso.
Sveikatos apsaugos ministrui teko pripažinti, kad jeigu ir toliau Lietuvą pasiekiančių vakcinų siuntų kiekis nesikeis, 2021-aisiais metais negalima tikėtis paskiepyti 70 procentų populiacijos.
„Su tokiu tempu, koks yra dabar, mes šiais metais norimo 70 procentų nepasiektume. Bet jei po mėnesio, kito gamintojai pradės tiekti vakcinas didesniais kiekiais, tai tada, manau, 2021-ieji metai bus tie, kai su šia problema mes susitvarkysime“, – kalbėjo ministras A. Dulkys.
Kaip sudaroma eilė?
Pirmomis vakcinos dozėmis Lietuvoje buvo skiepijami medikai, dirbantys su koronavirusu sergančiais žmonėmis.
Sveikatos apsaugos ministras laidoje „Delfi tema“ pristatė, kas vakcinos gali tikėtis toliau.
„Pirmoji grupė – asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kurie teikia paslaugas sergantiems koronavirusu. (…) Tada – antra grupė, medikų bendruomenė, kurie dirba reanimacijos, intensyviosios terapijos, priėmimo, skubios pagalbos skyriuose, jų darbuotojai. Kita grupė – didžiulės rizikos pacientai: lėtinės ligos, transplantacijos, sudėtingos ligos. Tada kita grupė – visi kiti sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai, kurie teikia stacionarines paslaugas“, – vardijo ministras.
Visuomenė bus skiepijama pagal amžiaus grupes, prioriteto tvarka.
Plačiau apie tai bus kalbama ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtoje spaudos konferencijoje antradienį. Eiliškumo tvarkos nesugalvojo politikai, ją nurodė ekspertai.
Svarbiausi pandemijos rodikliai
Gruodžio pabaigoje sugriežtinto karantino efekto ekspertai ir duomenų analitikai matyti dar negali.
A. Dulkys tikino, jog tam, kad situacija būtų įvertinta objektyviai, reikia 4–5 savaičių nuo įvestų priemonių.
„Ekspertai mano, kad tik po Trijų karalių prasidės tos dienos, kai mes gausime kokius nors skaičius ir iš jų galėsime analizuoti situaciją“, – aiškino ministras.
„Mes dar turime turėti kantrybės ir išlaukti“, – ragino pašnekovas.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas A. Dulkys taip pat aptarė, kokie rodikliai ir kaip turėtų keistis, kad jau būtų aišku, jog situacija yra valdoma.
„Diskutuodamas su ekspertais aš susidariau įspūdį, kad mums reikalingas kompleksinis trijų pagrindinių rodiklių rinkinys. Tai būtų indikacija, kuri rodytų, kad sveikatos apsaugos sistema jau sugrįžo į kelią, valdo savo mašiną ir gali pati bandyti spręsti problemas“, – sakė jis.
Ministras aiškino, kad visų pirma reikia, jog efektyvusis viruso reprodukcinis dydis būtų mažesnis už 1. Kitas rodiklis – teigiamų testų procentas nuo visų darytų testų, nemažinant testų apimties šis skaičius turėtų būti apie 5 procentus, dabar jis viršija 20 procentų. Ir trečias – per dieną užfiksuotų naujų atvejus skaičius turėtų sumažėti iki 200 atvejų.
„Reikia, kad mes šiuos rodiklius pasiektume visus ir išlaikytume apie 7 dienas. Tai jau būtų tas momentas, kad galėtume sakyti, jog normaliai su virusu kovojame, jau jo nebesivejame“, – situacijos pagerėjimą atskleidžiantį rodiklį įvardijo A. Dulkys.
Sveikatos apsaugos ministras laidoje sutiko, kad vargu ar galima visus šiuos rodiklius pasiekti greitai.
„Mes visi suprantame, tai žmogiška, visi norime, kad tai būtų greita. (…) Žmonių vidinis lūkestis yra tiek didelis, visi jaučia tokią įtampą, pavargę nuo pavasario, mes norime dažnai girdėti tai, ką norime girdėti. Bet mums reikės susikaupti“, – apie ilgą kovą laidoje „Delfi tema“ kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
A. Dulkys taip pat sutiko, kad žmonėms ir patiems reikia nusiteikti ne savaitėms ir dienoms, bet mėnesiams kovos su koronavirusu.
„Taip, Lietuva daug metų įvairiuose tyrimuose buvo įvardinta kaip viena iš saugiausių šalių. Mūsų šalyje niekada nebuvo didelių kataklizmų. Ir mes, kaip visuomenė, esame atpratę nuo tokių sudėtingų dalykų“, – laidoje svarstė ministras A. Dulkys.
Teks įprasti prie naujos kasdienybės
Nuo gruodžio vidurio itin sugriežtintas karantinas visuomenę vargina. Ministras teigė, kad visi turime aktyviai spręsti koronaviruso krizę, laikytis nurodymų.
„Aš manau, kad mes neturėtume būti tie pesimistai, kurie tiesiog viskuo skundžiamės, – sakome, kad vėjas visą laiką blogas. Bet neturėtume mes būti ir tie optimistai, kurie sėdės ramiai ir lauks, kol tas vėjas savaime pasikeis. Tai reiškia, kad turime lipti į denį, vairuoti“, – kalbėjo ministras.
Jis ragino nusiteikti tam, kad gyvenimas jau nebus toks, koks buvo. Įveikus vieną krizę, laukiama ir kitų.
„O į prognozuotojus noriu atkreipti dėmesį, kad galbūt turėtume suprasti, jog labai panašu, kad tai taps mūsų kasdienybe. Šita krizė, ši viruso situacija nėra dalykas, kurį išgyvensime ir po to viską vėl darysime po senovei ir nieko nebus. Bet labai panašu, kad klimato kaita, Lietuvoje senėjimas labai spartus visuomenės bus ateities problemos“, – galimas ateities problemas vardijo pašnekovas.
Jis teigė, jog bus būtini krizių planavimo procesai.
„Taigi, krizių sprendimas, planavimas, rezervo organizavimas, priemonės, pasirengimo planai. Visa tai jau turi būti mūsų ne dėl paukščiuko, bet mūsų rutinos dalimi. Kaip ir kituose kraštuose, kur yra ugnikalniai, karai, žemės drebėjimai. Ten žmonės jau yra pripratę, kad visą laiką reikia būti treniruotiems tokioms situacijoms“, – sakė ministras A. Dulkys.
Krizė apnuogino sistemos problemas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prieš keletą savaičių pranešė, kad į apskaitą neįtraukta 800 mirčių, kiek vėliau informaciją tikslino ir įvardijo naują skaičių – bene 1200 mirčių.
A. Dulkys pavedė centro vadovui Robertui Petraičiui tokią situaciją paaiškinti raštu, sausio 7 dieną ministras pateiks šios situacijos vertinimą.
Laidoje „Delfi tema“ ministras teigė, kad koronaviruso krizinė situacija apnuogino viešojo sektoriaus neefektyvius procesus.
„Kol nėra krizės, mūsų darbo kokybė, informacinių technologijų nesklandumai ir nesuderinamumai lieka paraštėse, niekas jų nepastebi. Organizacijos, kuriuose yra 600–700 žmonių, gauna įvairių IT sprendimų finansavimą, taip gyvena ir neturi paskatos tobulėti. Man atrodo, kad visa ši istorija yra vienas iš tokių pavyzdžių“, – sakė ministras.
Pašnekovas tikino, kad tai yra tik pirmieji jo užduoti klausimai, jis žada jų užduoti ne tik NVSC, bet ir kitoms organizacijoms.
„Manau, kad viešojo sektoriaus organizacijų ir institucijų vadovai turi spręsti ne per spaudą, o konkrečiu darbu, pagal nustatytą tvarką. Nenoriu pasakyti, kad čia buvo nereikšmingas dalykas, noriu tik įspėti, kad tai – tik vienas nesuderinto proceso signalas“, – teigė jis.
Ministras pripažino, kad nenustebs, jei tokių situacijų bus ir daugiau.
„Matyt, kad tas duomenų valdymas yra mūsų Achilo kulnas“, – laidoje sakė A. Dulkys.
Vokietija žada visuomenę paskiepyti 2021 metų gruodį
Vokiečių leidinio „Bild“ žurnalistai sudarė galimą vakcinavimo planą Vokietijoje visiems 2021 metams.
Nuo sausio iki gegužės bus skiepijami itin didelės rizikos pacientai, asmenys, kuriems per 80 metų, su koronavirusu sergančiais pacientais dirbantis medicinos personalas.
Nuo gegužės mėnesio iki maždaug liepos žadama skiepyti didelės rizikos pacientus, asmenis nuo 75 iki 80 metų amžiaus, tęsti medikų vakcinavimą.
Nuo rugpjūčio tikimasi pradėti skiepyti asmenis nuo 65 iki 70 metų amžiaus, spalį – 60–65 amžiaus asmenis.
O visi iki 60 metų asmenys Vokietijoje turėtų būti paskiepyti 2021 metų gruodį.