Ekspertų pateikti scenarijai yra paremti naujų atvejų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Šiuo metu sergamumas COVID-19 Lietuvoje siekia 1199 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Toks atvejų skaičius artimiausias didžiausius ribojimus atskleidžiančiam D scenarijui, kai atvejų skaičius viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.

Gerėjant epidemiologiniams rodikliams ir mažėjant atvejų skaičiui, Lietuva galėtų tikėtis perėjimo į scenarijų C, kai atvejų skaičius viršija 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Tokiu atveju būtų švelninama ir dalis karantino režimo sąlygų.
4 karantino scenarijai.

Kas keistųsi?
Lietuvai perėjus į scenarijų C, pagrindinis, vidurinis, pradinis ugdymas vyktų ne nuotoliniu būdu, o tiesioginiu būdu klasėse, taikant mokytojų ir moksleivių reguliarų testavimą. Lokaliame lygmenyje taip pat būtų paliekama griežtesnių ribojimų galimybė, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.
4 karantino scenarijai.

Įprastu kontaktiniu būdu vyktų ir ikimokyklinis bei priešmokyklinis ugdymas. Šiuo atveju, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos konkrečioje vietoje, būtų galima taikyti ir tam tikrus ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo ribojimus.

Dar vienas pasikeitimas – nevaržomas dviejų namų ūkių bendravimas. Jei atvejų skaičius viršytų 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, būtų draudžiami daugiau nei dviejų namų ūkių kontaktai, tai reiškia, kad du namų ūkiai galėtų bendrauti be apribojimų.

Gyventojai taip pat galėtų tikėtis platesnio planinių medicinos paslaugų spektro. Jei šiuo metu dalis planinių sveikatos paslaugų yra ribojama, siekiant suteikti būtinąją pagalbą ir pagalbą sergantiems koronavirusu, tai, mažėjant susirgimų skaičiui, planinės medicinos paslaugos būtų išsaugomos.

Tam tikrų atlaisvinimų galėtų sulaukti ir socialinės globos įstaigose artimuosius lankantys žmonės. Dabar socialinės globos įstaigose lankymas leidžiamas tik išimtiniais atvejais, o, gerėjant epidemiologinėms sąlygoms, lankymas nebūtų visiškai draudžiamas – jis būtų ribojamas.

Pakeitimų galėtų tikėtis ir verslas. Šiuo metu vykdoma tik maisto prekių, optikos ir veterinarijos parduotuvių veikla. Jei susirgimų skaičius mažėtų ir viršytų ne 500 atvejų, o 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, būtų leidžiama įprastinė prekyba ne tik maisto, optikos ar veterinarijos prekėmis, prekybos vietose ribojant pirkėjų srautus ir taikant specialiuosius paslaugų teikimo reikalavimus, mažinant užsikrėtimo riziką.

Aukštasis mokslas scenarijaus C atveju būtų ir toliau vykdomas nuotoliniu būdu, išimtis taikant sveikatos, veterinarijos ir gyvybės mokslams, darbuotojai reguliariai testuojami.

Tikroji situacija paaiškės netrukus

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, profesorė, habilituota daktarė Ramunė Kalėdienė portalui „Delfi“ sakė, kad kol kas mokslininkams sunku tiksliau prognozuoti, kaip keisis sergamumo koronavirusu situacija Lietuvoje.

„Šiuo metu mes nematome aiškių tendencijų, nes vieną dieną yra mažiau atvejų, kitą dieną – daugiau. Tai priklauso nuo testavimo ir nuo šventinių dienų didžiąja dalimi. Tikimės, kad per šią savaitę nusistovės bendra tendencija ir, aišku, aš žiūriu optimistiškai, nes, atrodytų, lyg ir į gerąją pusę judama.

Žinoma, tikėtis, kad labai sumažės mūsų sergamumas iki sausio 31 dienos, sunku, bet, matydami naujų atvejų mažėjimą, jau mes galime galvoti apie, tarkime, palaikomųjų burbulų įdiegimą, kas labai aktualu tiems namų ūkiams, kuriuose yra vienas arba neįgalus žmogus. Galime galvoti galbūt apie tokį dviejų namų ūkių leidimą bendrauti, aišku, laikantis labai griežtų sąlygų. Didesnio atlaisvinimo šiuo metu nedrįsčiau tikėtis“, – kalbėjo profesorė.

Paprašyta patikslinti, kokios būtų tos griežtos sąlygos, leidžiančios bendrauti dviem namų ūkiams, R. Kalėdienė sakė, kad asmenys privalėtų pakankamą laiko intervalą neturėti kontaktų, būti įsitikinę, kad neserga, tai yra, būti tikri, kad neturėjo kontaktų su sergančiu ar užsikrėtusiu žmogumi.

Profesorė mano, kad prie situacijos gerėjimo labai turėtų prisidėti ir skiepijimas nuo koronaviruso: „Aišku, aš labai daug tikiuosi iš vakcinavimo, kuris ateina palaipsniui, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet mes, tikiuosi, turėsime vis labiau gerėjančią situaciją.“

Pašnekovė pastebėjo, jog situacija gali pagerėti ir todėl, kad daugiau žmonių bus persirgę koronavirusu: „Kuo daugiau žmonių įgyja imunitetą, tuo mažiau jų suserga vėliau. Tai – natūralu.“

Kada galėsime visiškai atsipalaiduoti?

Vis dėlto staigaus atvejų sumažėjimo iki sausio 31 dienos vargu ar galima viltis.

„Mes galime tikėtis, kad iš tiesų tų atvejų pradės mažėti, nes dabar žmonės tikrai susirūpinę, laikosi karantino, tikiuosi, didžioji dalis. Nereikėtų galvoti, kad, nors atvejų ir sumažės, mes galime jau visiškai atsipalaiduoti, kaip buvo vasarą, nes patirtys nėra palankios“, – pastebėjo R. Kalėdienė.

Paklausta, kada būtų galima tikėtis visiško atsipalaidavimo, koks buvo vasarą, profesorė atsakė:

„Mes rašėme tuose scenarijuose, kuriuos teikėme Vyriausybei, kad turėtų būti ne daugiau kaip 4 proc. teigiamų testų. Žinoma, mums dar labai toli iki tokio scenarijaus, bet, tikiuosi, kad palaipsniui jį pasieksime.“

Tiesa, kortas gali sumaišyti naujosios viruso atmainos, aptiktos Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

„Virusas labai klastingas, mums nežinomas, tad labai sunku ką nors prognozuoti. Žinoma, kiekviena nauja atmaina sukelia naujų netikėtumų. Bet, tikėkimės, kad net ir naujos atmainos bus jautrios sukurtoms vakcinoms. Be to, mes įpratome saugotis, supratome, kaip tai svarbu, ir matau, kad tikrai visuomenė palaipsniui persiorientuoja prie gebėjimo gyventi su šiuo virusu“, – pastebėjo profesorė.

Kartu R. Kalėdienė nuramino: ši pandemija tikrai nėra amžina ir kada nors tai baigsis.

„Pasaulio epidemijų istorija rodo, kad buvo pasaulyje ir cholera, ir maras, ir gripas. Mes susidorojome su tuo. Manau, kad tikrai taip. Tik buvome pamiršę šiek tiek tas grėsmes“, – sakė pašnekovė.

Naujausi duomenys rodo, kad sergamumas Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų siekia 1199.