„Aš daug laiko praleidau galvodamas, kas nutiko, kur padarėme ką ne taip, kad iš pavyzdinės šalies, kuri labai laiku užsidarė, priėmė visus sprendimus, kuri pirmosios bangos iš esmės visiškai išvengė, pavirtome šalimi, kuri netiki virusu, nepasitiki medikais“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo M. Katkus.
Anot jo, tai galėjo lemti prasta politinė lyderystė, kai jau vasarą buvo kalbama, jog virusas suvaldytas, o ne tai, kad jis sugrįš.
„Kaina, kurią už tai sumokame, yra žmonių gyvybių kaina. Iš kitos pusės mes taip pat turbūt turėsime ir ekonomines pasekmes“, – svarstė jis.
„Baisiausia, kad mes praradome patys savo savisaugos instinktus“, – pridūrė M. Katkus.
Kita vertus, pasak M. Katkaus, pandemijos laikotarpis išmokys visuomenę daug naujų įgūdžių.
„Akivaizdu, kad tai, kas vyksta šiais metais ir vyks kitais, yra naujos eros pradžia. Vyksta tam tikras pasisukimas, kaip visuomenė gyvena, kokios yra bendravimo taisyklės, kokia yra kultūra“, – kalbėjo M. Katkus.
„Po visų tokių didelių išbandymų seka didžiulis produktyvumo šuolis, kuris susijęs su tuo, kad labai daug kas neveikia. <…> Jeigu žmonės, kompanijos, verslai norės keistis, parodyti savo kitokį veidą, atitinkantį dabartines modernesnes vertybės, dabar tam yra labai geras laikas“, – sakė jis.
M. Katkus brėžia tris scenarijus, kaip gali pasisukti pandemijos eiga – pirmas scenarijus, kad Lietuva dabar greitai ir drausmingai susitvarko ir sausio pabaigoje virusas pasiekia kontroliuojamus skaičius.
„Tada galime kalbėti, kad vasarą, jei būsime paskiepiję visus rizikos grupės žmonės, galime turėti ribojimus, kokius turėjome praėjusią vasarą.“
Antras scenarijus, kuris, anot M. Katkaus atrodo vis realesnis, kad griežtas karantinas truks bent iki balandžio. Trečias – blogiausias – kad visuomenė imunitetą pasieks natūraliu būdu, mokėdama savo žmonių gyvybėmis, kai persirgs didžioji visuomenės dalis.
Koją pakišo rinkimai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis atkreipia dėmesį, kad kovoje su koronavirusu nelaimingas atsitiktinumas buvo Seimo rinkimai.
Tačiau, atkreipia dėmesį jis, Lietuva čia nėra išskirtinė.
„Čekijoje irgi buvo rinkimai, ne tokie svarbūs kaip pas mus, antraeiliai, bet pas juos irgi matėsi tai, kad buvo labai kritimas nuo gana griežtų priemonių iki laisvų vasarą ir pas juos irgi buvo situacija prasta“, – aiškino M. Jastramskis.
„Bet yra ir kitas dalykas. Mūsų nepavykusi kova iš dalies gali sietis ir su mūsų problemomis, kalbant apie pilietiškumą. Nesakau, kad mes esam išskirtiniai pasaulyje, bet tos valstybės, kuriose Europoje sunkiai sekasi suvaldyti pandemiją, jos yra pokomunistinės valstybės, kuriose sudėtinga su pilietine visuomene. Aš kalbu apie suvokimą, kad valstybė, visuomenės tikslai nepasibaigia manim“, – atkreipė dėmesį jis.
Pasak M. Jastramskio, šį reiškinį galima būtų pavadinti amoraliu šeimyniškumu: „Kas mano šeimai gerai, aš pasirinksiu, o toliau, už mano šeimos, jau nėra svarbu. Išeina taip, kad visa visuomenė pralaimime, patiriame didelę žalą.“
Jis kritikavo ir prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris, anot politologo, turėtų būti tarp pirmųjų besiskiepijančių nuo koronaviruso, taip parodydamas pavyzdį visuomenei, kad ši į vakciną nežiūrėtų kritiškai.
„Solidarumo nesuvokimas gali ir vėliau, kai bus masiškai prieinama vakcina, sukelti problemą, kai dalis žmonių tiesiog galvos, kad po metų, kada išeis, tada ir skiepysiuos. Politinis pavyzdys turėtų būti ir politikai neturi bijoti būti nepopuliarūs“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Politologo teigimu, kova su koronavirusu ir 2021-aisiais politikams liks dideliu galvos skausmu, tačiau, anot jo, bus įdomu stebėti ir kai kuriuos kitus procesus.
„Įdomu, kaip bus elgiamasi su liberalių partijų reikalavimais kaip lengvų narkotinių dekriminalizavimas, taip pat tos pačios lyties partnerystė“, – laidoje „Delfi diena“ sakė M. Jastramskis.