Didžiausią poveikį pandemija padarė studijoms ir laisvalaikiui.
Tokia informacija apie Lietuvos gyventojų reakciją į šalį ir visą pasaulį apėmusią pandemiją buvo gauta Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) projekto „COVID-19 pasekmės visuomenės saugumui: grėsmės ir naujos galimybės“ tyrimo metu.
LSTC tyrimas kartu atskleidė, kad pandemija į kasdienybę įnešė ir naujas kasdienybės praktikas – viruso neplatinimo praktikas. Vis tik, kaip aiškino LSTC vyriausioji mokslo darbuotoja Dr. Sarmitė Mikulionienė, mąstant apie šių praktikų sėkmingumą, tyrimas parodė, kad 60 iš 100 asmenų, jautusių koronavirusui būdingus simptomus, rudenį niekur nesikreipė.
„Penktadalis Lietuvos gyventojų pripažino, kad susidūrė su koronavirusui būdingais simptomais. Tai ką jie darė? Šimtas žmonių pajuto simptomus, 40 iš jų bandė susisiekti su karštąja linija ar poliklinika, ar su abiem.
60 iš jų nieko nebandė, su niekuo nesusisiekė. (..) Galiausiai rezultatas tas, kad 34 susisiekė, jie gavo profesionalų atsakymą, ką reikėtų daryti. Bet iš tų 40, kurie skambino, šeši negalėjo susiskambinti“, – sakė dr. S. Mikulionienė.
Tai reiškia, kad neaišku, ką, pajutus simptomus, darė 66 asmenys iš šimto. Šešiems procentams asmenų, siekusių gauti profesionalią pagalbą ar informaciją dėl jaučiamų koronaviruso simptomų, arba šešiems asmenims iš šimto, kvalifikuotos pagalbos gauti nepavyko. O 60 proc. žmonių arba 60 asmenų iš šimto dėl jaučiamų simptomų nesikreipė niekur ir neieškojo specialistų pagalbos.
Virusu netiki dešimtadalis
66 proc. tyrime dalyvavusių asmenų nurodė, kad asmeniškai pažįsta bent vieną žmogų, kuriam diagnozuotas koronavirusas. 38 proc. tyrimo dalyvių tikino dėl pandemijos jaučiantys nerimą, būnant viešose vietose. 20 proc. žmonių pripažino, kad jiems jau teko būti saviizoliacijoje.
Nepaisant to, 10 proc. apklaustųjų sakė netikintys koronaviruso egzistavimu.
Saugumo jausmas sumažėjo
„Smūgis gyventojų subjektyviam saugumui įvyko“, – taip pandemijos padarinius įvertino dr. S. Mikulionienė.
Saugumas tyrimo metu buvo vertinamas dešimtbalėje skalėje, kai 1 išreiškia visišką nesaugumą, o 10 – visišką saugumą. Prieš karantiną subjektyvaus saugumo vertinimas siekė 7,18 balo, pirmojo karantino metu jis nukrito labiausiai ir buvo lygus 5,64 balo.
Tarp pirmojo ir antrojo karantino jis pakilo iki 6.62 balo, o antrojo karantino metu vėl krito ir siekė 6,55 balo.
Kurias gyvenimo sritis paveikė labiausiai?
Pasak mokslininkės, didžiausias pandemijos poveikis buvo matomas aukštojo mokslo studijų ir laisvalaikio srityse. Poveikį šioms sritims atitinkamai įvardijo 95 proc. ir 83 proc. tyrimo dalyvių. 65 proc. tikino, kad koronaviruso pandemija paveikė šeimos gyvenimą, 64 proc. apklaustųjų išskyrė poveikį darbui, o 55 proc. – poveikį finansams.
Pokyčiai, kaip pastebėjo dr. S. Mikulionienė, buvo įvairių krypčių, tačiau labiau neigiami nei teigiami.
„Vis tik dalis žmonių pokyčius įvertino ir teigiamai, ir neigiamai. Kiekvienoje srityje pokyčiai buvo, pokyčių kryptys įvairios. Esminis pokytis yra tai, kad daugelis veiklų tapo nuotolinės“, – teigė dr. S. Mikulionienė.
„Globalios pandemijos situacija giliai ir plačiai paveikė visas kasdienio gyvenimo praktikas ir sukėlė žmonėms nesaugumo jausmus. Daugeliui iš mūsų teko pamąstyti ir apie gyvenimo trapumą, ir apie gyvenimo vertybes“, – apibendrino mokslininkė.
Anot dr. S. Mikulionienės, persikėlimui į nuotolinę erdvę, kuris dėl pandemijos yra būtinas, sudėtingiausiai pritaikomas nuotolinis moksleivių mokymasis ir laisvalaikio veiklos bei užsiėmimai. Būtent šių praktikų įgyvendinimas nuotoliniu būdu yra labiausiai keliantis įtampą.
Požiūris į skiepus – skeptiškas
LSTC jaunesnioji mokslo darbuotoja, projekto vykdytoja Inga Gaižauskaitė, pristatydama tyrimo rezultatus, aptarė lietuvių požiūrį į skiepus. Nesiskiepyti planuoja net 27 proc. tyrimo dalyvių. Skiepytis – 40 proc.
Tarp nesiskiepijimo priežasčių, I. Gaižauskaitės teigimu, rikiuojasi šalutinio poveikio baimė, patirtos alerginės reakcijos, neaiškus skiepo patikimumas, neigiamas nusistatymas prieš skiepus.
Vakciną nuo COVID-19 teigiamai labiau vertina vyrai: palankiai skiepus vertina 49 proc. vyrų ir 33 proc. moterų.
I. Gaižauskaitė pabrėžė, kad, galvojant apie apsisprendimą skiepytis ar ne, ketinimas ir sprendimas yra skirtingi dalykai, tarp kurių yra laiko tarpas. „Turime laiko aplinkybių ir informacijos tarpą, per kurį poslinkis gali įvykti. Todėl svarbu žinoti gyventojų motyvus“, – aiškino mokslininkė.
Lietuviai ilgisi stiprios rankos
LSTC vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė tikino, kad pandemija kelia tam tikrų iššūkių ir demokratijai. „Krizinės situacijos sustiprina autoritarizmo tendencijas ir tai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Manoma, kad pokarantininis laikotarpis pasižymės mažesniu demokratijos lygiu, kalbant apie demokratines šalis“, – paaiškino mokslininkė.
Pasak jos, kas penktas tyrime dalyvavęs žmogus ilgisi „stiprios rankos“. „Tai yra nostalgija „stipriai rankai“, nostalgija sovietmečiui“, – sakė dr. D. Janušauskienė.
Nepaisant to, kad Rusija viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje yra minima rečiau, ji išlieka viena iš dažniausiai įvardijamų grėsmių. 4 iš 10 gyventojų Rusiją įvardija kaip grėsmę.
Pandemijos suvaldymo vertinimas taip pat atskleidė, kad kas penktas Lietuvos gyventojas mano, kad karantinas nėra reikalingas. Todėl dar griežtesnės karantino priemonės, kaip pastebėjo mokslininkė, palaikymo nesulauktų.