Politikas savo socialinio tinklo paskyroje rašė, kad šis trečiadienio rytas jam pasitaikė keistas, mat jam paskambino iš Seimo kanceliarijos, kad gruodžio 23 dieną Seimo posėdžių salėje ant jo stalo aptikta koronaviruso dalelių.

„Buvau paprašytas šiandien atlikti testą. Kol kas savijauta gera“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Šarknickas. Seimo narys taip pat paprašė tų, kurie nuo gruodžio 23 dienos turėjo su juo kontaktų, dėl saugumo informuoti savo aplinkos žmones.

„Delfi“ susisiekus su pačiu R. Šarknicku, jis pakartojo anksčiau pasidalinta informacija ir nurodė, kad laukia, kada galės pasidaryti testą. Vis dėlto naujienų portalui pasiskundė, kad praėjus šiek tiek laiko nuo įrašo feisbuke, pasijuto šiek tiek pasiligojęs.

„Mane dar nustebino, kad buvau apie tas daleles informuotas po savaitės, kai per tą laiką galėjau turėti kontaktų. Vadinasi, kažkas vis tiek yra negerai daroma, juk ir kasdien atliekama dezinfekcija“, – sakė jis.

Seimo kanceliarijos atstovė spaudai Justė Radzevičiūtė-Laugalienė patvirtino, kad parlamentaras iš tikrųjų buvo informuotas dėl rastų viruso dalelių ant jo stalo.

„Taip, jis buvo informuotas, bet plačiau pakomentuoti negalime, nes šis paviršių tyrimas buvo atliekamas Nacionalinio kraujo centro iniciatyva. Mes tik sutikome jame dalyvauti.“

Paklausta, ar nebus tuomet dažniau atliekama dezinfekcija, teigė, kad kol kas nebuvo nuspręsta ką nors keisti.

Tyrė ne žmones, o vietas

Nacionalinio kraujo centro atstovas Daumantas Gutauskas teigė, kad šį tyrimą jų įstaiga tik koordinuoja, o vykdo Gyvybės mokslų centro mokslininkai.

„Gruodžio 23 d., prieš Kūčias, atlikome tyrimą. Kol tie tyrimai buvo atlikti ir susisteminti, praėjo šiek tiek laiko. Informacija Seimo kanceliarijai buvo perduota vakar (antradienį – „Delfi“).“

Taip pat akcentavo, kad nėra paprasta greitai gauti rezultatą, kadangi pirma reikia paimti mėginius, paskui sugrupuoti, ištirti laboratorijoje ir juos visus priskirti tam tikroms vietoms.

„Kaip žinote, mes netyrėme žmonių, o tyrėme konkrečias vietas. Mes apie asmenybes ir patys nieko nežinojome, kadangi tyrėme tik tam tikrose vietose paviršius. Ištyrėme plenarinių posėdžių salę, kur ėmėme mėginius nuo stalviršių, durų rankenų, kitų paviršių, kurie dažnai liečiami. Taip pat tai darėme koridoriuose, liftuose, kai kuriuose kabinetuose, kur daugiau žmonių susirenka, frakcijų darbo salėse.“

Jo teigimu, tyrimo iniciatoriai patys neidentifikavo rizikos grupėje atsidūrusių asmenų, tik perdavė informaciją Seimo kanceliarijai, kuriose vietose rado tų dalelių.

Paprašytas paaiškinti šio tyrimo tikslą, D. Gutauskas sakė, kad jo tikslas ištirti besimptomius atvejus. Tuo pačiu pridūrė, kad taip būtų galima sutaupyti pinigų, nes nereiktų visiems atlikti PGR testų.

„Tiesiog būtų galima paprašyti išsitirti tuos, kurie sėdėjo ar buvo tam tikroje vietoje, kur rasta tų dalelių. Tiesa, tai nereiškia, kad serga būtent darbo stalo savininkas, gali būti, kad tų dalelių paskleidė pas jį apsilankęs asmuo“, – paaiškino jis.

Kol kas, pridūrė D. Gutauskas, neaišku, ar bus daroma daugiau tokių tyrimų, tiesiog norima įsitikinti, kiek tokia informacija būtų tiksli.