Ir šios aferos nuolat pašto skyrius tikrinantys atsakingi Lietuvos pašto darbuotojai nepastebėjo net pusantrų metų, kol vieną dieną Jelena K. ryžosi prisipažinti.

„Nebegalėjau daugiau kentėti, juk vis tiek kažkada turėjo būti pabaiga“, – vėliau policijos pareigūnams nurodė beveik 50 tūkstančių eurų pasisavinusi moteris.

Už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, ilgametė Lietuvos pašto darbuotoja buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teisminio nagrinėjimo metu patikrinęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad pasitvirtino Jelenai K. pateikti kaltinimai – nors dabar jau buvusiai pašto darbuotojai grėsė laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė, tačiau į byloje nustatytas aplinkybes atsižvelgusi teisėja Vitalija Norkūnaitė nutarė moters neįkalinti.

Anot teisėjos, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas Jelenai K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

„Net ir minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas Jelenai K. sukeltų neigiamus padarinius tiek pačiai kaltinamajai, tiek jos šeimos nariams, tiek civilinio ieškovo, visuomenės ir valstybės interesams, kadangi paskyrus įstatyme numatytą bausmę susilpnėtų kaltinamosios pozityvūs socialiniai ryšiai, kurie teigiamai veikia jos elgesį bei sudaro prielaidas užtikrinti veiksmingesnį nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą“, – nuosprendyje, kuris dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, nurodė teismas.

Sutrumpinta įrodymų tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja apkaltinamajame nuosprendyje pažymėjo, kad Jelena K. anksčiau nebuvo teista, bet bausta už nešiurkščius administracinius nusižengimus, naujojoje darbovietėje yra charakterizuojama teigiamai, padeda universitete studijuojančiai savo dukrai, o iki nuosprendžio priėmimo Lietuvos paštui atlygino 500 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

„Baudžiamasis įstatymas už svetimo turto iššvaistymą numato vienintelę ir tik griežtą laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų; teismo įsitikinimu, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Jelenai K., įvertinus ją charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikaltimas buvo sąlygotas sunkios materialinės padėties, kaltinamoji po skyrybų 2008 m. liko viena su dukra, turėjo nemažai įsiskolinimų, atlyginimas jos nėra didelis – 500 Eur per mėnesį bei nereguliarios priemokos, priklausomai nuo sudarytų kreditinių sutarčių, pripažino, kad dalimis padengdavo piniginių lėšų trūkumą iš savo pinigų), faktą, jog kaltinamoji bendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi, stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui“, – pabrėžė teisėja V. Norkūnaitė.

Vitalija Norkūnaitė

Teismas nutarė pritaikyti įstatyme numatytą išimtinę lengvatą ir paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmė: „Šiuo atveju įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę – Jelenai K. nustatytinas maksimalus laisvės apribojimo bausmės dydis, t. y. dveji metai.“

Tiesa, ši bausmė dar buvo sumažinta trečdaliu, nes kaltę pripažinusios kaltinamosios baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jai skirta galutinė – vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas nuteistajai nurodė per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį Lietuvos paštui atlyginti ne mažiau nei 3 tūkst. Eur (tokia suma nustatyta įvertinus kaltinamosios gaunamas pajamas bei iš jos atlyginimo daromus išskaitymus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos, taip pat tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Iš jos taip pat priteista padaryta žala - beveik 48 tūkst. Eur.

„Šių įpareigojimų paskyrimas kaltinamajai užtikrintų tiek pačios kaltinamosios, tiek civilinio ieškovo, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą“, – teisėja pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu Jelena K. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti pakeista griežtesne – areštu.

„Tokia bausmė, teismo įsitikinimu, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti Jeleną K. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti ją laikytis įstatymų“, – mano teisėja V. Norkūnaitė.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. kovo, kai Jelena K. dirbo pardavimų vadybininke Lietuvos pašto 407-ajame „PayPost“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Architektų gatvėje, ir šiuo laikotarpiu į kasą gavusi daugiau kaip 1 mln. 883 tūkst. Eur, pasisavino 48 tūkst. Eur.

Bandydama pateisinti šių pinigų pasisavinimą moteris klastojo kasos sistemoje formuojamas kasos ataskaitas, kuriose nurodė melagingus duomenis apie neva atliktus pinigų, kuriuos realiai paėmė savo reikmėms, inkasavimus į banką bei vėliau šias sumas realiai inkasavusi į banką iš kasoje nuolat gaunamų pajamų bei iš dalies pačios grąžinamais anksčiau iš kasos paimtais pinigais, nenurodė duomenų apie šiuos realiai atliktus kasos pajamų inkasavimus į banką.

Ši darbuotojos afera paaiškėjo per atliktą inventorizaciją. Bet tik dėl to, kad pati Jelena K. nutarė daugiau savo nusikaltimų nedangstyti – išvengti gresiančių nemalonumų jai pavykdavo net per netikėtai surengtus patikrinimus.

Apie pinigų pasisavinimą Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento Prevencijos ir tyrimų grupės darbuotojai pranešė policijai.

„Nustatyta, kad siekdama paslėpti pirmą kartą 2017 m. pabaigoje pasisavintų 8 800 Eur trūkumą bei nuolat dėl neatiduodamų ir vis pasiimamų pinigų trūkumą, Jelena K. kasos sistemoje formuodama dienos ir mėnesio kasos ataskaitas įvedinėjo fiktyvius duomenis apie realų grynųjų pinigų likutį, nurodydama jį esant mažesnį nei faktiškai buvo, o turėdama informacijos apie grynųjų pinigų inventorizavimą bei vykstant neplanuojamiems patikrinimams, kasos sistemoje, formuodama dienos kasos ataskaitą, įvesdavo duomenis apie tuo momentu trūkstamai sumai fiktyviai atliktus grynųjų pinigų inkasavimus“, – buvo rašoma pašto atstovų pareiškime.

Atsakomybėn patraukta pašto vadybininkė pripažino kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Ji sakė, kad pašte dirbo apie 30 metų, anksčiau jos darbo vieta buvo pačiame Vilniaus centre – Gedimino pr., bet kai čia esantis skyrius buvo uždarytas, ji buvo perkelta dirbti į Lazdynų mikrorajoną.

„Pagal pareigas man priklausė iš klientų surinkti mokesčius, išduoti kreditus ir paskolas, taip pat rūpintis pensijų fondais, teikti draudimo paslaugas – darbas buvo susijęs su pinigais, o uždarbis priklausė nuo kredito pardavimų“, – pasakojo moteris.

„Dėl 2008 m. įvykusių skyrybų gyvenau labai sunkiai: nekilnojamojo turto neliko, pagal anksčiau sudarytas paskolų sutartis man teko daug įsipareigojimų, nes aš dirbau, o vyras – ne, – sakė moteris. – Pradinė įsiskolinimų suma 2012 m. buvo apie 35-40 tūkst. litų, kiekvienais metais skolos didėjo, iš mano darbo užmokesčio paskutiniu metu antstoliai nuskaičiuodavo apie 500 Eur. O 2017 m. antstoliai pradėjo nuskaičiuoti ir dukros išlaikymui skirtus pinigus iš mano darbo užmokesčio, todėl pagalvojau, kad dirbdama su grynaisiais pinigais galiu pasinaudoti šia situacija. Per dieną per mano rankas praeidavo mažiausiai 10 tūkst. Eur grynųjų pinigų, o žiemos metu – ir du kartus daugiau. Supratusi, kad tai vienintelė išeitis, nusprendžiau pabandyti ir paimti apie 8 tūkst. Eur iš kasos. Tai buvo 2017 m. pabaigoje.“

Foto: Shutterstock

Moteris sakė, kad netrukus po to buvo atliekama metinė inventorizacija, todėl jai „reikėjo padaryti, kad likutis kasos ataskaitos formoje sutaptų su grynųjų pinigų faktiniu likučiu.“

„Norėdama dokumentuose padaryti, kad viskas sutaptų, vienos darbo dienos pabaigoje, nors inkasacijos elektroniniu paštu kitai dienai nekvietė, sistemos inkasavimo įvedime nuskenavau ne inkasacijos išduotos ataskaitos, patvirtinančios grynų pinigų inkasavimą, kvito BAR kodą, o paties inkasacijos maišo BAR kodą, todėl automatiškai inkasacijos duomenys, kad 8 tūkst. Eur išsivežė inkasacija, įsivedė į kasos ataskaitos formą, kurioje tokiu būdu kasos likutis sutapo su faktišku grynų pinigų likučiu“, – Jelena K. pripažino, kad taip padarė klaidingą 8 tūkst. Eur inkasavimą iš kasos.

Anot jos, iki mėnesio pabaigos inkasacijos ir pašto duomenys nebuvo tikrinami, todėl šios machinacijos niekas nepastebėjo – Buhalterinės apskaitos departamentas neišsiaiškino, ar iš inkasacijos, ar iš banko negavo duomenų apie grynų pinigų trūkumą inkasacijos bendrovėje ir nesutapimą tarp inkasacijos duomenų ir bendrovės kasos ataskaitos duomenų.

„Faktiškai jai kiekvieną kartą išsiuntus grynuosius pinigus tomis dienomis mano darbo vietoje būdavo grynųjų pinigų trūkumas“, – teigė moteris.

Be to, ji papasakojo, kaip išvengdavo nemalonumų per netikėtus patikrinimus: „Kiekvieną kartą, kai žinodavau, kad gali būti atliekama grynų pinigų inventorizacija, pinigų inkasaciją padarydavau skenuodama maišą inkasavimo įvedime, o ne siųsdama iškvietimą elektroniniu paštu. Elektroniniu paštu inkasaciją kviesdavo tik tada, kai faktiškai reikėdavo atiduoti grynuosius pinigus. Buvo ir dar kitoks atvejis, kai neplanuotai, man nežinant atėjo pašto audito ar kokybės skyriaus darbuotojai ir pradėjo patikrinimą – ėmė skaičiuoti grynuosius pinigus, o aš žinojau, kad pagal kasos dokumentus jie tikrai nustatys grynųjų trūkumą, todėl nusprendžiau pabandyti ir inkasavimo įvedime nuskenavau prieš porą savaičių įvykusią inkasaciją patvirtinančios ataskaitos kvito BAR kodą. Tos inkasacijos metu inkasuota ir kvite nurodyta suma sutapo su tuo metu kasoje trūkstama grynų pinigų suma. Įtraukus kvitą dar kartą sistema jį priėmė, neatmetė ir į kasos ataskaitą buvo įtrauktas realiai neatliktas pinigų inkasavimas, o kasoje buvo sumažinta pinigų suma ir tokiu būdu sutapo su grynųjų pinigų faktišku likučiu.“

Moteris neslėpė, kad taip elgėsi kiekvieną kartą, kai įvykdavo neplanuoti patikrinimai.

„Visais kitais atvejais skenuodavau tuščią maišą“, – sakė Jelena K.

Ji taip pat prisipažino, kad buvo pastebėjusi, jog į kasos sistemą įvedus vieno inkasavimo maišo duomenis, o inkasacijai atidavus kitą maišą, nieko neatsitikdavo – niekas esą to nepastebėdavo: „Nepastebėdavo nei datų nesutapimų, nei maišų numerių nesutapimų. Svarbiausia būdavo, kad sutaptų pinigų sumos.“

Pašto darbuotoja tikino, kad daugiau jokių kitų neteisėtų operacijų neatlikdavo, taip pat nėra pasisavinusi iš klientų gautų pinigų.

O prisipažinti, kad yra iššvaisčiusi paštui priklausančius pinigus, moteris nutarė, kai vienas pašto darbuotojas paprašė paštu atsiųsti savaitės kasos ataskaitos formą.

„Tuomet jau nebepadariau inkasavimo su tuščiu maišu, nes nebegalėjau – supratau, kad vis tiek kažkada turi būti pabaiga, – sakė Jelena K. – Padarytą kasos ataskaitos formą nusiunčiau, o tada sulaukiau skambučio – manęs klausė, kodėl neinkasavau tokios didelės sumos. Ir tada prisipažinau, kad pinigų nėra, nes aš juos pasiėmiau.“

Moteris sakė, kad prieš „prisiduodama“ iš kasos buvo paėmusi dar 600 Eur, kuriuos įnešė į savo banko sąskaitą ir pervedė antstoliams įsiskolinimams padengti.

Po straipsnio publikavimo komentarą „Delfi“ pateikė Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis. Pasak jo, pastebėjus atvejaus, kai pažeidžiami įstatymai, visa medžiaga nedelsiant perduodama teisėsaugai.

„Per pastaruosius keletą metų bendrovėje buvo imtasi visapusiškų priemonių griežtesnei prevencijai užtikrinti – jos davė rezultatų ir aptariamu atveju, kai pažeidimą įvykdžiusi darbuotoja prisipažino, matydama, kad jo nuslėpti nepavyks. Paaiškėjus šiam sukčiavimo atvejui, įdiegėme Lietuvos pašte ir papildomų saugiklių. Didesnio ar mažesnio masto pažeidimų pasitaiko daugelyje didelių, daug darbuotojų turinčių organizacijų, tačiau tinkamai sutvarkytos prevencijos procedūros lemia, kad galiausiai tokie faktai vis tiek išaiškinami“, – rašoma Lietuvos pašto komentare.