Šis darbuotojas – daugiau kaip metus viešbučio „Narutis“ Maisto ir gėrimų tarnybos vadovu dirbęs Algirdas Furmanavičius, žiniasklaidos priemonėse įvardijamas ir kaip virtuvės šefas. Jis taip pat yra viešosios įstaigos Baltijos šalių viešbučių ir restoranų gildija vadovas.

„Pastebėjau, kad A. Furmanavičius elgėsi neatsakingai, pradėjo kurstyti nesantaiką tarp darbuotojų, nesugebėjo dirbti komandoje, dėl to buvo priimtas sprendimas atleisti jį iš vadovo pareigų“, – pareigūnams nurodė N. Novickienė, kuri iki 2000 m. buvo vieno pagrindinių šalies bankų „Hermis“ prezidentė ir akcininkė.

Pagal jos pareiškimą ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai atskleidė skandalingų faktų, dėl kurių dabar jau buvęs viešbučio darbuotojas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, – Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad pasitvirtino ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys, jog A. Furmanavičius apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą bei klastojo dokumentus.

Kadangi kaltinamasis pripažino jam pateiktus kaltinimus, o baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, teisėja Evelina Petraitienė nutarė A. Furmanavičiui paskirtą subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu ir jam skyrė vienų metų laisvės apribojimą.

Teismo teigimu, A. Furmanavičius įpareigotas visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Be to, jam nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 34 MGL (1 700 eurų) baudą.

Teisėja Evelina Petraitienė

„Teismas, skirdamas kaltinamajam A. Furmanavičiui bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai nuosavybei bei valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta“, – teisėja pažymėjo, kad A. Furmanavičiaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas jo prisipažinimas ir gailėjimasis, o sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta.

Išskirtinis vadovas

Baudžiamąją bylą teismui perdavusios ir valstybinį kaltinimą palaikiusios Vilniaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės surašytame kaltinamajame akte buvo teigiama, kad A. Furmanavičius suklastojo dokumentus, kai dirbdamas viešbutyje „Narutis“ nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. spalio, neturėdamas Visuomenės sveikatos priežiūros veikos licencijos verstis privalomuoju higienos įgūdžių mokymu, suklastojo viešbučio restorane dirbančių darbuotojų dokumentus – sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus.

Nustatyta, kad darbuotojų sveikatos žinių atestavimo pažymėjimuose A. Furmanavičius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog žmonės yra atestuoti ir išklausę 6 val. arba 8 val. privalomojo pirmosios higienos įgūdžių programą, be to, jis šiuos pažymėjimus pasirašė. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad viešbutyje „Narutis“ dirbusių darbuotojų medicininėse knygelėse vyras įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog jie „dirbti gali“. Prie šių įrašų buvo suklastotas gydytojos terapeutės spaudo atspaudas.

Atsakomybėn patrauktas A. Furmanavičius ne iš karto pripažino, kad klastojo šiuos dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu vyras sakė, kad kiekvieno viešbučio restorane dirbusių asmenų medicinines knygeles surinkdavo restorano direktorė, o medicininė komisija buvo atliekama darbuotojams nedalyvaujant.

„Kaip supratau, medicininės knygelės buvo perduodamos gydytojams, kurie ir parašydavo, kad patikrino darbuotojų sveikatą ir šie yra tinkami dirbti“, – A. Furmanavičius sakė, kad „Naručio“ darbuotojų medicininės knygelės buvo laikomos viešbučio administracijoje. Tiesa, ne visų – esą padavėjai dirbdavo „per kelis darbus“ ir medicinines korteles turėdavo su savimi.

Algirdas Furmanavičius
Foto: Bendrovės archyvas

„Dirbdamas „Narutyje“ niekada nebuvau nuėjęs pasitikrinti sveikatos, manęs niekas netyrė, ar galiu dirbti, – sakė A. Furmanavičius. – Anksčiau dirbau kitoje bendrovėje, joje buvo taikoma tokia pat praktika, tad galiu pasakyti, kad taip yra visose Vilniaus bendrovėse, kuriose darbas susijęs su maisto gaminimu.“

Tačiau jis neneigė, kad klastojo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus, kurie dar vadinami „žaliosiomis kortomis“.

„Kai atėjau dirbti į viešbutį, man buvo priskirtas darbinis stacionarus kompiuteris, jo atmintyje radau elektroninę sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo formą, – sakė vyras. – Pasitaręs su restorano direktore nutariau, kad pats galiu darbuotojams išduoti „žaliąsias kortas“, nes buvau viešbučio maisto bloko vadovas – svečių aptarnavimo vadovas.“

Pirštu bedė į garsią verslininkę

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras sakė, kad sveikatos žinių atestavimo pažymėjimuose įrašė savo duomenis, o paskui spausdintuvu atspausdino daugybę kopijų: „Kad prireikus būtų galima greitai jas užpildyti ir perduoti darbuotojams.“

„Pripažįstu, kad dirbdamas „Narutyje“ neturėjau teisinio pagrindo išduoti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimų, tačiau tokią tvarką radau atėjęs dirbti į viešbutį ,– man buvo pasakyta, kad tai nieko tokio, tokia praktika čia jau buvo įprasta, o „žaliųjų kortų“ išdavimas nėra nieko neteisėto, nes neklastojami jokie griežtos atsakomybės dokumentai.“

Paklaustas, kas jam taip sakė, A. Furmanavičius pirštu bedė į „Naručio“ generalinę direktorę N. Novickienę: „Ji patikino, kad viskas, kas yra daroma, legalu. Viešbutyje visuomet viską reikėdavo atlikti čia ir dabar.“

Teisiamojo posėdžio metu dabar jau buvęs Maisto ir gėrimų tarnybos vadovas teigė, kad „Narutyje“ jis „buvo viso viešbučio vadovas – nuo gėlių puošimo iki svečių sutikimo“, todėl ir pasirašydavo medicinines korteles. Kaip gydytojas.

„Tokias korteles išduoda visuomenės sveikatos centras arba maisto veterinarijos įstaiga, bet niekada šito nebuvo, nė vienas viešbutyje dirbęs žmogus ten nebuvo siunčiamas, – kaltę teisme pripažino kaltinamasis. – Restorano direktorė paskambindavo įmonei, kuri išduodavo pažymėjimus, padiktuodavo darbuotojo asmens kodą ir kitą dieną už 20–30 eurų būdavo atvežamas pažymėjimas ir paliekamas registratūroje arba pas restorano direktorę. Niekada nebuvo jokių mokymų atestavimo pažymėjimams gauti – į atspaudą niekas nekreipdavo dėmesio, tebuvo svarbu, kad žmogus gali dirbti.“

Nadežda Novickienė (kairėje), Laimutis Pinkevičius ir Irena Marozienė
Foto: DELFI / Audrius Solominas

Kad A. Furmanavičius pasirašinėjo „Narutyje“ dirbančių darbuotojų medicinines korteles, pareigūnams patvirtino daugybė liudytojų. Tai pareigūnams paliudijo ir viešbučio restorano direktorė, su A. Furmanavičiumi dirbusi tame pačiame darbo kabinete. Moteris teigė, kad prieš įsidarbindami darbuotojai privalėdavo pateikti gydytojų leidimus dirbti, o jeigu jų neturėdavo, nukreipdavo į gydymo įstaigas, taip pat jie buvo siunčiami išlaikyti kursų – tik tuomet galėdavo gauti sveikatos atestavimo pažymėjimus.

Bet taip buvo iki tol, kol darbuotojams savo paslaugų nepasiūlė A. Furmanavičius.

„Kadangi su A. Furmanavičiumi dirbome viename kabinete, glaudžiai bendravome, pastebėjau, kad jis darbuotojams pradėjo siūlyti išrašyti „žaliąsias kortas“, – prisiminė restorano direktorė. – Man tai sukėlė daug klausimų, bet kolega paaiškino, kad jis turi įmonę, kuri gali išduoti higienos įgūdžių atestavimo pažymėjimus, o jis pats turi teisę tokius pažymėjimus išrašyti.“

Moteris sakė, kad tuo metu neturėjo pagrindo suabejoti A. Furmanavičiaus teiginiais, todėl net nepasidomėjo, ar šis kalba tiesą.

Kalbėjo pernelyg įtikinamai

„Bėgant laikui, kol A. Furmanavičius dirbo „Narutyje“, atsirado priežasčių, leidusių juo suabejoti, – kolegos elgesys pradėjo kelti nepasitikėjimą, nes teko kelis kartus demaskuoti jo melagystes, – sakė liudytoja. – Todėl kartą, norėdama įsitikinti, ar šis nemeluoja, internete patikrinau, ar A. Furmanavičius turi licenciją išrašyti „žaliąsias kortas“. Ir tada paaiškėjo, kad jis neturėjo licencijos, maža to, – ir teisinio pagrindo darbuotojams išduoti šiuos dokumentus.“

Apie paaiškėjusią skandalingą informaciją restorano direktorė iš karto informavo viešbučio generalinę direktorę N. Novickienę.

Algirdas Furmanavičius
Foto: Organizatorių archyvas

„Visi darbuotojai, kurie turėjo A. Furmanavičiaus išrašytas „žaliąsias kortas“, buvo informuoti, kad turi savarankiškai gauti naujus dokumentus“, – pareigūnams nurodė liudytoja.

Tačiau, jos teigimu, A. Furmanavičiaus net ir tai nesustabdė – jis kai kuriems darbuotojams pasiūlė pratęsti medicininę komisijos pažymą.

„Jis sakė, kad šio kaimynė yra gydytoja ir gali padaryti įrašus medicininėse darbuotojų knygelėse darbuotojams nedalyvaujant, – taip jis paėmė kelių darbuotojų dokumentus ir žadėjo grąžinti, kai gydytoja patvirtins įrašus“, – kalbėjo restorano direktorė.

Liudytoja ikiteisminį tyrimą atlikusiems policijos tyrėjams taip pat prisipažino, kad nuo tos dienos, kai paaiškėjo A. Furmanavičiaus melagystės, šį stebėjo lyg pro didinamąjį stiklą, nors formaliai jis buvo jos tiesioginis viršininkas, pavaldus tik N. Novickienei.

„Kai sužinojau, kad A. Furmanavičiumi pasitikėti negalima, nes nepasitikėjimą buvo išreiškusi net ir generalinė direktorė, viską, ką mačiau ir kas man kėlė įtarimų darbo metu, papasakodavau generalinei direktorei“, – moters teigimu, iki to laiko A. Furmanavičius visada kalbėdavo taip įtikinamai, jog niekas net nedrįsdavo juo suabejoti.

Pasisavino dovanų kuponą

Ikiteisminio tyrimo metu policijos tyrėjai apklausė ir „Naručio“ generalinę direktorę N. Novickienę. Ji teigė, kad dirbdamas viešbutyje A. Furmanavičius neturėjo įgaliojimo veikti įmonės vardu, tačiau jam buvo patikėta rengti įvairias sutartis.

„Tačiau visas sutartis tvirtinau aš, o visi įmonę liečiantys dokumentai turėjo būti suderinami su manimi asmeniškai, – pareigūnams sakė verslininkė. – Ilgainiui pastebėjau, kad A. Furmanavičius, užimdamas vadovo pareigas, elgiasi neatsakingai, pradėjo kurstyti nesantaiką tarp darbuotojų, nesugebėjo dirbti komandoje, dėl to buvo priimtas sprendimas atleisti jį iš Maisto ir gėrimų tarnybos vadovo pareigų“, – N. Novickienė teigė, kad jos pavaldinys buvo atleistas darbdavio sprendimu.

Prabangaus sostinėje esančio viešbučio vadovė pareigūnams taip pat nurodė, kad A. Furmanavičius, jau nedirbdamas „Narutyje“, susitiko su gėrimus viešbučio restoranui tiekiančios bendrovės „Bennet distributors“ vadybininku ir nuslėpęs, jog yra atleistas iš darbo, paėmė viešbučiui priklausantį 390 eurų vertės dovanų kuponą apsipirkti viename didžiųjų sostinės prekybos centrų.

Šis kuponas „Naručiui“ buvo skirtas už pažangumą platinant bendrovės į Lietuvą iš Italijos importuojamą mineralinį vandenį „Acqua Panna“.

„Kai A. Furmanavičius jau buvo atleistas iš darbo, paskambinau „Bennet distributors“ vadybininkui, su kuriuo mes dirbome, ir paprašiau susitikti, – sakė N. Novickienė. – Šio susitikimo metu jam pranešiau, kad iš pareigų yra atleistas A. Furmanavičius, nurodžiau, kad nuo šiol visus įmonių bendradarbiavimo reikalus reikės su manimi derinti tiesiogiai. Iš vadybininko reakcijos supratau, kad jam nebuvo žinoma apie A. Furmanavičiaus atleidimą, – tada jis papasakojo, kad maždaug prieš savaitę buvo su juo susitikęs restorane ir perdavė 390 Eur vertės kuponą, nes mūsų viešbutis buvo įsteigto prizo laimėtojas.“

Verslininkės teigimu, norą susitikti su mineralinį vandenį platinančios bendrovės vadybininku buvo išreiškęs pats A. Furmanavičius – paskambinęs jis pasiteiravo, kada galima atsiimti laimėjimą.

„A. Furmanavičius, net ir dirbdamas „Narutyje“, neturėjo raštiškų įgaliojimų veikti įmonės vardu, o laimėjimą galėjo atsiimti tik asmuo, turėjęs raštišką direktorės įgaliojimą“, – sakė N. Novickienė.

Akiratyje atsidūrė ir kvapų namai

Darbo prestižiniame penkių žvaigždučių viešbutyje netekęs A. Furmanavičius teigė, kad kuponą grąžino generalinės direktorės administratorei, kai atleistas iš darbo atidavė mobiliojo ryšio SIM kortelę ir dokumentus.

„Tačiau kaltę pripažįstu, žalą atlyginau“, – sakė jis.

Tai nebuvo vienintelis atvejis, kai apgaulės būdu A. Furmanavičius užvaldė svetimą turtą, – į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi ir prabangių kvapų namams parduotuvės darbuotoja. Ji pareigūnams nurodė, kad tuo metu, kai kvapų namų savininkai buvo išvykę į kelionę Italijoje, į parduotuvę paskambinęs vyras prisistatė esantis „nuo Povilo“ (parduotuvės direktorės sutuoktinio) ir pranešė, jog netrukus atvyks paimti prekių.

Kai vyras pasirodė parduotuvėje, jam buvo perduoti beveik 400 Eur kainuojantys kvapai bei kiti aksesuarai. Tiesa, už tai buvo pareikalauta iš karto sumokėti. Kito asmens vardu prisistatęs A. Furmanavičius pinigų nemokėjo – teigė, kad bus atsiskaityta, kai bus pateikta sąskaita faktūra. O ją netrukus ir pateikė kvapų namų apskaitininkas – kai su juo susisiekti nuėjo parduotuvės darbuotoja, A. Furmanavičius atjungė parduotuvėje įrengtą vaizdo kamerą.

Kai buvo išsiaiškinta ir ši A. Furmanavičiaus afera, vyras kaltę pripažino ir žalą atlygino, o su kvapų namų įkūrėjais, kaip pats sakė, dabar net verslo partneriais tapo.