Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė Delfi sakė, kad diskusija dėl pokyčių yra galima, ji vyks Vyriausybei svarstant programos įgyvendinimo priemonių planą.

Šie pasiūlymai pateikti R. Lazutkos vadovaujamoje specialiai sudarytoje tyrėjų grupėje, viename Lietuvos mokslo tarybos (LMT) remiamų projektų.

Antradienio popietę jie bus pristatyti ir valdžios atstovams specialioje konferencijoje.

Ekspertai nagrinėjo ne vadinamųjų vaiko pinigų, kurie daugumai šeimų kitais metais sudarys 70 eurų už vaiką, bet kitų išmokų sudarymo principus ir tikslingumą.

Į problemą žiūri netinkamai

Ekonomistas R. Lazutka aiškino, kad pokyčiai būtini visų pirma dėl to, kad ne visos šeimos sulaukia tokios išmokos.

„Problema yra dvejopa. Pirma – dabar išmoka, kuri mokama, kol vaikui sueis metai mokame iš „Sodros“, o tai reiškia, kad mokame tiems, kurie tenkina socialinio draudimo reikalavimą – ne trumpesnis kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius socialinio draudimo stažas.

Dėl tos priežastis dalis vaikų, nuo 5 iki 25 procentų, priklausomai nuo metų, gimsta šeimose, kuriose mama ar tėtis neturi teisės gauti iš „Sodros“ išmokos, nes nebuvo apdrausti reikalaujamą laiką“, – Delfi sakė R. Lazutka.

Kaip skelbia „Sodra“, motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės į išmoką atsiradimo mėnesį.

Jis aiškino, kad ir pandemijos metu plintant nedarbui daugės tėvų, kurie gimus vaikui neturės vaiko priežiūros išmokai reikalaujamo draudimo stažo ir išmokos negaus.

„Tarp tų šeimų, kuriose vaikai yra iki 3 metų amžiaus, skurdas yra labai paplitęs, jei išmokos iš „Sodros“ ta šeima negauna. O ta išmoka yra gana dosni – apie 70 procentų pirmais metais nuo ankstesnės algos, antrais metais – apie 40 procentų“, – kalbėjo profesorius.

LMT parengtas išmokų šeimoms su vaikams vertinimas.
Foto: Lietuvos mokslo tarybos nuotr.

Ekspertas aiškino, kad šis klausimas buvo ilgai nekeltas, nes žiūrėta į tai netinkamai.

„Mes tą išmoką turėtume traktuoti ne kaip pakeitimą prarastos algos, bet kaip paramą šeimai, kuri turi papildomas išlaidas, susijusias su vaikų priežiūra. Ar tuos vaikus prižiūrės auklė, pati mama ar tėtis, ar darželis. Ir valstybė turės padėti tas išlaidas padengti visoms šeimoms, kurios turi mažus vaikus“, – pasiūlymus vardijo ekonomistas.

R. Lazutka aiškino, kad išmoką mokėti tik tiems, kurie yra tenkina socialinio draudimo reikalavimus, nėra sąžininga.

„Argumentas yra toks, kad iš „Sodros“ jie yra remiami, nes jai patys ir mokėjo. Bet jie mokėję gali būti labai nedaug, bet vis tiek išmoką gauna. O jeigu imsime kokią moterį, kuri nesurinko to stažo, negauna iš „Sodros“ tos išmokos, bet paskui, kai jau reikia iš kažko gyventi, dirba ir gal dirbs 40 metų „Sodrai“ mokėdama įmokas“, – ekspertų grupės pasiūlymus Delfi aiškino R. Lazutka.

Pagelbėtų mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms

Ekspertų parengtame dokumente rašoma, kad socialinio draudimo vaiko priežiūros išmoka turi vidinį prieštaravimą – pirmųjų metų išmoka nesuderinama su paskatomis dalyvauti darbo rinkoje, o antraisiais – su vaiko priežiūros išlaidomis.

„Pirmais metais išmoka pakeičia darbo užmokestį ir tuo iš esmės panaikina paskatą dirbti“, – rašoma R. Lazutkos ir ekspertų grupės parengtame dokumente.

Aiškinama, kad mažesnį išsilavinimą turintys asmenys paprastai mažiau uždirba, dažniau būna bedarbiais bei ekonomiškai neaktyvūs ir nesurenka teisei į Sodros išmoką reikalaujamo draudimo stažo.

LMT parengtas išmokų šeimoms su vaikams vertinimas.
Foto: Lietuvos mokslo tarybos nuotr.

Todėl vien aprėpties išplėtimas turėtų didesnį teigiamą poveikį būtent jiems.

„Be to, siūloma visiems vienodo dydžio išmoka yra progresyvi šeimos pajamų požiūriu, nes ji santykinai reikšmingesnė mažesnių pajamų namų ūkiuose“, – rašoma dokumente.

Siūlo universalią išmoką iki 3 metų

R. Lazutka pastebi ir dar vieną dabartinės sistemos klaidą.

„Dar argumentas, kodėl dabartinė sistema nėra iki galo logiška. Įsivaizduokime, vienas uždirba dvi vidutines algas, o kitas – minimalią. O išmoka mokama procentais nuo algos, bet vaiko priežiūra juk kainuoja tiek pat“, – dar vieną problemą įvardijo R. Lazutka.

„Mes turėtume pakeisti tos išmokos traktavimą – čia yra parama šeimai, kuri turi papildomas išlaidas susijusias su vaiko priežiūra. Ir tada ta išmoka jau turėtų būti ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto“, – kalbėjo ekonomistas.

Tad dokumente rekomenduojama mokėti vienodo dydžio kiekvienam tėvui ar motinai, nepriklausomai nuo jų užimtumo iki vaikui sueis trys metai.

Romas Lazutka

„Dabar irgi yra toks neatitikimas – pagal Darbo kodeksą atostogas duoda iki trijų metų tam tėvui, kuris nori, bet išmoka mokama tik dvejus metus. Pasiūliau, kad išmoka būtų mokama visus trrejus metus, bet ji būtų diferencijuota“, – Delfi pasiūlymus vardijo R. Lazutka.

Vaiko priežiūros išmokos dydis projektuojamas toks, kad atsižvelgiant į rekomenduojamas teisės į išmoką sąlygas tilptų į 2021 m. Sodros biudžeto projekte – 221 mln. eurų. Nuo vaiko gimimo iki vaikui sueis du metai, vaiko priežiūros išmoka būtų 304 eurai, o trečiais metais – 117 eurų per mėn.

Išmokų dydžiai parinkti tokie, kad kartu su 70 eurų universalia vaiko pinigų suma pirmus dvejus metus išmoka būtų du kartus didesnė negu trečiais metais, atitinkamai su vaiko pinigais šeimos gautų 374 ir 187 eurų valstybės paramą vaikui.

Pavienių pasiūlymų vertinti nesiima

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius M. Lingė Delfi sakė, kad R. Lazutkos vadovaujamos ekspertų grupės pasiūlymo dėl universalių vaiko priežiūros išmokų atskirai vertinti nenori. Politiko teigimu, Vyriausybė rengdama Vyriausybės programos įgyvendinimo planą galės diskutuoti apie visą paketą pasiūlytų priemonių ir priimti sprendimus.

M. Lingė teigė, kad ekonomisto R. Lazutkos vadovaujama ekspertų grupė pateikė pasiūlymus visam socialinės politikos laukui.

„Ši mokslininkų grupė parengė ne vieną pasiūlymą, susijusį su įvairiomis socialinėmis reikmėmis. Yra kalbama ir apie nedarbo draudimo ilginimo laikotarpį 3 mėnesiams, o pandemijos metu – iki pusantrų metų. Kas jų skaičiavimais pareikalautų didelių papildomų pinigų, yra ir skurdo mažinimo pasiūlymai įvairiais dydžiais įvertinti.

Mindaugas Lingė

Nesinorėtų imti po vieną pasiūlymą ir jų vertinti, nes tai brangus paketas. Kurį reikia diskutuoti. Manau, kad jį vertins ir naujai suformuota Vyriausybė“, – Delfi sakė Seimo narys M. Lingė.

Parlamentaras kalbėjo, kad visus pasiūlymus ir turėtų įvertinti Vyriausybė.

„Reikėtų pasižiūrėti kaštų ir naudos momentą, kad racionaliai būtų galima vertinti“, – tikino pašnekovas.

M. Lingė pabrėžė, kad šie pasiūlymai nėra nukritę „iš dangaus“, o rengtų tyrimų pasiūlymų pristatymo terminas.

„Manau, kad tą darbą vertinsime, bet atskirai dėl pačio universalumo, dydžių reikėtų išsamesnės analizės ir pasigilinimo“, – Delfi sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas M. Lingė.

Ar sistemai reikia pokyčių?

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas M. Lingė teigė, kad paramos šeimai sistemos peržiūra yra naudinga, jei yra racionali ir pirštu beda į esmines problemas. Pašnekovas teigė, kad dėl esminių sprendimų turi vykti aktyvi diskusija.

„Tai, kad žvilgsnis į kiekvieną veikiančią sistemą yra naudingas ir reikalingas, visada jis yra prasmingas. Ypatingai, jei yra identifikuojama neveikiančių dalykų, bet visa tai turi būti įvertinta ir pagrįsta ne tik gerais norais, bet ir valstybės galimybėmis. (…) Tikrai bus atvira diskusija, ji jau provokuojama ilgą laiką.

Valstiečiai bandė kurį laiką gąsdinti žmones, kad bus viskas nubraukta ir atimta, bet 2021 metams tai neįvyko. Dabar bandoma palaikyti tą diskursą, kad grėsmė iškyla ateinantiems metams“, – sakė parlamentaras.

Ingrida Šimonytė

M. Lingė priminė, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) programoje buvo pažymėta, jog visos paramos priemonės turi būti tikslingos.

„Mes savo programoje kalbėjome apie bet kurios paramos tikslingumą, taiklumą. Reikia labiau orientuotis į tuos, kam labiausiai reikia, kalbant apie visas socialiniame lauke esančias priemones. Nes tas pavyzdys, kada yra duodama visiems, reikia ar nereikia nėra tas kelias, kuris racionaliausias“, – aiškino jis.

Seimas jau priėmė kitų metų biudžetą, tad artimiausių galimų pokyčių forma paaiškės tik Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane.

„2021 metams sprendimai jau yra priimti, jie nėra atšaukti, Vyriausybė turi per tris mėnesius parengti priemonių planą. Matyt, kad daug klausimų turėtų būti atsakyta, kai mes jau iš tiesų pamatysime kaip Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti savo programą jau per konkrečias priemones“, – Delfi sakė Seimo komiteto vadovas M. Lingė.