2020 m. sausį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys siūlė Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena. Tąkart jie tai grindė tuo, kad esą reiktų labiau vertinti Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, reikšmę Lietuvos valstybingumo istorijai.
„Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad mūsų valstybei ir tautai laisvė yra daugiau nei duotybė ar dovana. Mūsų laisvė iškovota mūsų tautos vienybe ir kritusių prieš Rusijos ginklus didvyrių krauju“, – pranešime tada sakė L. Kasčiūnas.
Kadangi iniciatyvos autoriai atsižvelgė į tai, kad padidinus bendrą švenčių dienų skaičių gali būti neigiamų ekonominių padarinių, siūlė tuo pačiu iš šventinių dienų išbraukti Tarptautinę darbo dieną – gegužės 1-ąją. Tam vėliau pasipriešino profsąjungos. Tada pasiūlyta atsisakyti laisvos lapkričio 2-osios arba Vėlinių dienos.
Šiuo metu Lietuva turi 16 nedarbo dienų, tokių dienų rekordininkai – bulgarai ir vengrai.
Nebeliko laiko
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė „Delfi“ informavo, kad skelbti nuo 2021 m. Sausio 13-ąją nedarbo diena nebelieka laiko. Be to, nuo siūlymo pradžios spėjo pasikeisti ir gyvenimo aplinkybės.
„Mes dar komitete nesame aptarę šio klausimo. Metus baigiame su visais biudžetiniais klausimais. Tiesa, man būtų sunku atsakyti, koks būtų viso komiteto sprendimas, tačiau metai yra beprasidedantys ir pratęstoje sesijoje nėra bent jau ketinimų traukti šį klausimą.“
Jo asmenine nuomone, Lietuvoje jau per daug yra dienų, kurios yra šventinės ir plėsti tą skaičių tikrai būtų neracionalu.
„Nebent tuo atveju tikrai reikėtų kažkokią kitą dieną atšaukti. Turbūt labai svarbu yra apie tikslingumą kalbėti. Kai aš girdžiu argumentus, kurie buvo išsakyti, pavyzdžiui, Švietimo komitete, tikrai ten buvo išsakyti labai geri pastebėjimai, kad šiuo metu jau yra susiformavusi tradicija, kad Sausio 13-oji minima visuotinai mokyklose, organizacijose, kitose institucijose darant atminimo valandėles, degant šviesas languose ir pan.“
M. Lingės teigimu, tokių minėjimų dėka ir labiausiai sužinoma, ypač mokyklose, apie šios dienos svarbą, todėl būtų netikslinga ją paversti eiliniu laisvadieniu.
„Tikrai neforsuojame šios datos ar kalbant apie šiuos, ar apie kitus metus. Juo labiau, kad šiems metams nėra didelio tikslingumo, kai galioja toks griežtas karantinas.“
Verslo atstovai keičia retoriką
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad šiuo metu verslas nebesilaiko to požiūrio, kaip anksčiau, kai skaičiuodavo, kiek ta viena nedarbo diena kainuoja ekonomikai.
„Litais sakydavome, kad 100 mln., jeigu eurais, kad apie 30 mln. Mes keičiame savo retoriką ir todėl, kad darbdavių ir darbuotojų santykiai darbo rinkoje labai stipriai keičiasi. Ta pati korona įnešė pokyčių, bet ir apskritai globalioje ekonomikoje vyksta loginiai pokyčiai ir darbas tampa vis labiau emociškai sudėtingesnis, reikalauja daugiau energijos ir būtent atsistatymui, skirtingai nuo dirbančių fizinį darbą, reikia daugiau laiko.“
Anot D. Arlausko, todėl ir atsiranda įmonių, kurios pasisako, kad trumpina darbo laiką arba įveda keturių darbo dienų savaitę.
„Taigi, aš manau, kad yra geresnis variantas, kai rinka pati suformuoja tam tikrus santykius tarp darbdavio ir darbuotojo. Tuo labiau, kad, pavyzdžiui, Amerikoje apie 70 proc. naujų darbo vietų yra sukuriama ne pagal darbo sutartį, o laisvai samdomų darbuotojų sutartis. Šiuo atveju netgi darbo kodeksas sunkiai kažkur gali būti pritaikytas.“
Tačiau, sako jis, Lietuvoje vis dar gajus tam tikras inertiškumas, ypač iš profesinių sąjungų pusės.
„Jie kovoja už geresnes darbo sąlygas, todėl ir vis kalbame, kad reikia dar vienos ir dar vienos dienos, nors gyvenimas seniai nuėjęs į priekį. Todėl profesinių sąjungų retorika tokia pati, nes jiems labai sudėtinga suformuoti naują žinią. Manau, kad jeigu būtų kalbama, kad per kolektyvines sutartis mažinti darbo dienų skaičių arba valandų dienoje, tuomet tai būtų ir modernesnis, ir geresnis variantas“, - tikino atstovas.
Dvi monetos pusės
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas tai pat nebenorėjo akcentuoti skaičių, kiek esą tokios laisvos dienos kainuoja Lietuvos ekonomikai. Jo teigimu, to tikslaus skaičiaus netgi turbūt nėra, kadangi ekonomika yra kaip moneta, kuri turi dvi puses.
„Viena pusė yra tie sektoriai, kurie gamina eksportui arba gamina pardavimui vėlesniu laikotarpiu. Visų pirma, pramonė, tam tikri paslaugų sektoriai, o kita medalio pusė yra laisvalaikio paslaugos, kurių kaip tik vartojimas išauga šventinėmis dienomis. Todėl negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad šventinė diena yra lygu kažkokiam nuostoliui.“
Pasak jo, nuostolis atsiranda tada, kai šventinė diena reiškia, jog įmonė turi stabdyti savo darbą ir jeigu ji dirba, pavyzdžiui, ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąungos erdvėje.
„Vadinasi, tos šventės, kurios būna tik Lietuvoje, iškart sukelia labai daug nepatogumų. Kitas dalykas, jeigu žiūrėtume, kas yra geriau – ar duoti darbuotojams didesnį skaičių kasmetinių atostogų, ar daugiau turėti valstybinių švenčių, tai geriau pirmas variantas, nes tada darbuotojas ir darbdavys gali susiderinti ir eiti atostogų tada, kai abiem pusėms yra parankiausia.“
Kitais metais numatomi keturi ilgieji savaitgaliai
Kitais metais, jeigu niekas nesikeis dėl Vėlinių, turėsime keturis ilguosius savaitgalius. Taip su laisvomis Visų Šventųjų ir Vėlinių diena galėtume ilsėtis netgi keturias dienas iš eiles.
Primename numatomas valstybines šventes (nedarbo dienas)
2021: 01-01 Naujieji metai (penktadienis)
02-16 Lietuvos Valstybės atkūrimo diena (antradienis)
03-11 Nepriklausomybės atkūrimo diena (ketvirtadienis)
04-04 Velykos (sekmadienis)
04-05 Velykų antroji diena (pirmadienis)
05-01 Tarptautinė darbo diena (šeštadienis)
05-02 Motinos diena (sekmadienis)
06-06 Tėvo diena (sekmadienis)
06-24 Joninės (ketvirtadienis)
07-06 Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (antradienis)
08-15 Žolinė (sekmadienis)
11-01 Visų šventųjų diena (pirmadienis)
11-02 Vėlinės (antradienis)
12-24 Šv. Kūčios (penktadienis)
12-25 Šv. Kalėdos (šeštadienis)
12-26 Šv. Kalėdų antroji diena (sekmadienis)